Emend


EMEND 80mg kietos kapsulės N1
Merck Sharp & Dohme (MSD)
Kaina apie 29.73 Eur

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

EMEND 80 mg kietos kapsulės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Vienoje kapsulėje yra 80 mg aprepitanto.

Pagalbinė medžiaga: 80 mg sacharozės.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Kieta kapsulė

Kapsulės yra nepermatomos, jų korpusas ir dangtelis yra baltos spalvos, ant korpuso juodu rašalu

radialiai pažymėta „461" ir „80 mg".

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Suaugusiesiems ūminio ir vėlesnio pykinimo bei vėmimo, susijusio su labai emetogeniška vėžio

chemoterapija, kurios pagrindą sudaro cisplatina, profilaktikai.

Suaugusiesiems pykinimo ir vėmimo, susijusio su vidutiniškai emetogeniška vėžio chemoterapija,

profilaktikai.

EMEND 80 mg yra sudėtinio gydymo dalis (žr. 4.2 skyrių).

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

EMEND vartojamas 3 dienas kartu su kortikosteroidais ir 5-HT3 antagonistu. Rekomenduojama

EMEND dozė yra 125 mg, geriama (PO) vieną kartą per parą vienos valandos laikotarpiu iki

chemoterapijos pradžios 1-ąją dieną, 80 mg (PO) 2-ąją ir 3-iąją dienomis vartoti per burną (PO).

115 mg liofilizuoto aprepitanto pirmtaką fozaprepitantą gali pakeisti EMEND (125 mg) tik pirmąją

dieną pagal chemoterapijos sukelto pykinimo ir vėmimo (ChSPV) schemą, skiriant vartoti per burną

30 minučių laikotarpiu iki chemoterapijos pradžios arba 15 minučių infuziją į veną. Žiūrėkite

fozaprepitanto Preparato charakteristikų santrauką.

EMEND klinikinių tyrimų metu pykinimo ir vėmimo, susijusio su emetogeniška vėžio chemoterapija,

profilaktikai buvo taikomos tokios gydymo schemos:

Labai emetogeniškos chemoterapijos schema

1-oji diena 2-oji diena 3-ioji diena 4-oji diena

EMEND 125 mg PO 80 mg PO 80 mg PO neskiriama

Deksametazonas 12 mg PO 8 mg PO 8 mg PO 8 mg PO

Ondansetronas 32 mg IV Neskiriama Neskiriama Neskiriama

EMEND buvo geriamas 1 valandą prieš chemoterapiją 1-ąją dieną bei rytą 2-ąją ir 3-iąją dienomis.

Deksametazono buvo skiriama 30 minučių prieš chemoterapiją 1-ąją dieną ir rytą 2–4-ąją dienomis.

Deksametazono dozė buvo parenkama atsižvelgiant į veikliosios medžiagos sąveikas.

Ondansetrono buvo švirkščiama į veną 30 minučių prieš chemoterapiją 1-ąją dieną.

12

Vidutiniškai emetogeniškos chemoterapijos schema

1-oji diena 2-oji diena 3-ioji diena

EMEND 125 mg PO 80 mg PO 80 mg PO

Deksametazonas 12 mg PO Neskiriama Neskiriama

Ondansetronas 2 kartus po

8 mg PO

Neskiriama Neskiriama

EMEND buvo geriamas 1 valandą prieš chemoterapiją 1-ąją dieną bei rytą 2-ąją ir 3-iąją dienomis.

Deksametazono buvo skiriama 30 minučių prieš chemoterapiją 1-ąją dieną. Deksametazono dozė buvo

parenkama atsižvelgiant į veikliosios medžiagos sąveikas.

Viena 8 mg ondansetrono kapsulė buvo skiriama nuo 30 iki 60 minučių prieš chemoterapiją ir viena

8 mg kapsulė – praėjus 8 val. po pirmosios dozės 1-ąją dieną.

Duomenų apie derinio su kitais kortikosteroidais ir 5-HT3 antagonistais veiksmingumą yra mažai.

Papildomos informacijos apie EMEND vartojimą su kortikosteroidais pateikta 4.5 skyriuje. Žiūrėkite

Preparatų charakteristikų santraukas, kartu skirdami vėmimą slopinančius vaistinius preparatus.

Senyvi žmonės (≥ 65 metai)

Senyviems žmonėms dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių).

Lytis

Dėl lyties dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių).

Inkstų nepakankamumas

Pacientams, sergantiems inkstų nepakankamumu ar hemodializuojamiems dėl terminalinės inkstų

ligos stadijos, dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių).

Kepenų nepakankamumas

Pacientams, kuriems yra lengvas kepenų nepakankamumas, dozės koreguoti nereikia. Yra mažai

duomenų apie asmenis, kuriems yra vidutinio sunkumo kepenų nepakankamumas, ir nėra duomenų

apie tuos, kuriems yra sunkus kepenų nepakankamumas (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius).

Vaikai ir paaugliai

EMEND nerekomenduojama vartoti jaunesniems kaip 18 metų vaikams, nes nepakanka duomenų apie

saugumą ir veiksmingumą.

Vartojimo būdas

Kietą kapsulę nuryti visą.

Emend galima vartoti valgio metu arba nevalgius.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.

Vartojimas kartu su pimozidu, terfenadinu, astemizoliu ar cizapridu (žr. 4.5 skyrių).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Yra mažai duomenų apie pacientus, kuriems yra vidutinio sunkumo kepenų nepakankamumas, ir nėra

duomenų apie tuos, kuriems yra sunkus kepenų nepakankamumas. EMEND šiems asmenims skirti

atsargiai (žr. 5.2 skyrių).

EMEND atsargiai skirti pacientams, kartu vartojantiems geriamų veikliųjų medžiagų,

metabolizuojamų pirmiausia CYP3A4 ir su siaura terapine platuma, tokių kaip ciklosporinas,

takrolimas, sirolimas, everolimas, alfentanilis, diergotaminas, ergotaminas, fentanilis ir kvinidinas (žr.

4.5 skyrių). Be to, ypač atsargiai kartu vartoti irinotekano, nes toks derinys gali padidinti toksiškumą.

13

EMEND, vartojamas kartu su skalsių alkaloidų dariniais, kurie yra CYP3A4 substratai, gali padidinti

šių veikliųjų medžiagų koncentraciją plazmoje. Todėl dėl galimos toksinio skalsių preparatų poveikio

rizikos būtina laikytis atsargumo priemonių.

EMEND vartojant kartu su varfarinu, sumažėja protrombino laikas, apibūdinamas tarptautiniu

normalizuotu santykiu (International Normalised Ratio, INR). Pacientams, ilgai vartojantiems

varfariną, INR reikia atidžiai stebėti chemoterapijos sukelto pykinimo ir vėmimo gydymo EMEND

metu ir 2 savaites po kiekvieno 3 dienų EMEND kurso (žr. 4.5 skyrių).

Vartojant EMEND ir 28 dienas po jo vartojimo gali sumažėti hormoninių kontraceptikų efektyvumas.

Vartojant EMEND ir 2 mėnesius po paskutiniosios jo dozės reikia taikyti alternatyvias ar papildomas

kontracepcijos priemones (žr. 4.5 skyrių).

EMEND vengti vartoti kartu su veikliosiomis medžiagomis, kurie stipriai aktyvina CYP3A4 (pvz.,

rifampicinu, fenitoinu, karbamazepinu, fenobarbitaliu), nes dėl šio derinio gali sumažėti aprepitanto

koncentracija (žr. 4.5 skyrių). Nerekomenduojama EMEND vartoti kartu su vaistiniais preparatais,

kurių sudėtyje yra jonažolės (Hypericum perforatum).

Atsargiai EMEND vartoti kartu su veikliosiomis medžiagomis, kurios slopina CYP3A4 aktyvumą

(pvz., ketokonazolu, itrakonazolu, vorikonazolu, posakonazolu, klaritromicinu, telitromicinu,

nefazodonu ir proteazių inhibitoriais), nes, vartojant šiuos derinius, tikimasi, kad gali padidėti

aprepitanto koncentracija plazmoje (žr. 4.5 skyrių).

EMEND sudėtyje yra sacharozės. Pacientams, kuriems yra įgimtų fruktozės netoleravimo, gliukozės ir

galaktozės malabsorbcijos ar sacharazės ir izomaltazės nepakankamumo problemų, šio vaisto vartoti

negalima.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Aprepitantas (125 mg/80 mg) yra CYP3A4 substratas ir vidutinio stiprumo inhibitorius ir induktorius.

Jis taip pat indukuoja CYP2C9. Gydant EMEND slopinamas CYP3A4. Pavartojus EMEND

pasireiškia laikina silpna CYP2C9, CYP3A4 indukcija bei gliukuronidacija. Neatrodo, kad

aprepitantas sąveikautų su glikoproteino P pernešėju, nes nenustatyta aprepitanto sąveikos su

digoksinu.

Aprepitanto poveikis kitų veikliųjų medžiagų farmakokinetikai

CYP3A4 slopinimas

Aprepitantas (125 mg/80 mg), kaip vidutinio stiprumo CYP3A4 inhibitorius, gali padidinti kartu

vartojamų veikliųjų medžiagų, metabolizuojamų CYP3A4, koncentraciją plazmoje. Geriamųjų

CYP3A4 substratų bendroji ekspozicija gali padidėti maždaug 3 kartus per 3-jų dienų gydymą

EMEND. Tikėtina, kad aprepitanto poveikis sušvirkštų į veną CYP3A4 substratų koncentracijai

plazmoje bus mažesnis. EMEND negalima vartoti kartu su pimozidu, terfenadinu, astemizoliu ar

cizapridu (žr. 4.3 skyrių). Dėl to, kad aprepitantas slopina CYP3A4, gali padidėti šių veikliųjų

medžiagų koncentracija plazmoje ir atsirasti sunkių ar gyvybei grėsmingų nepageidaujamų

reakcijų.Kai kartu vartojama EMEND ir geriamų veikliųjų medžiagų, kurios pirmiausiai yra

metabolizuojamos CYP3A4 ir su siaura terapine platuma, tokių kaip ciklosporinas, takrolimas,

sirolimas, everolimas, alfentanilis, diergotaminas, ergotaminas, fentanilis ir kvinidinas, būtina laikytis

atsargumo priemonių (žr. 4.4 skyrių).

Kortikosteroidai

Deksametazonas. Įprastinę geriamąją deksametazono, vartojamo pagal schemą kartu su EMEND

125 mg/80 mg, dozę reikia sumažinti maždaug 50 %. Klinikinių chemoterapijos sukelto pykinimo ir

vėmimo tyrimų metu deksametazono dozė buvo parenkama atsižvelgiant į veikliosios medžiagos

sąveiką (žr. 4.2 skyrių). Kai 1-ąją dieną EMEND buvo skiriama 125 mg su 20 mg geriamojo

deksametazono, o 2–5-ąją dienomis EMEND buvo skiriama po 80 mg per parą kartu su 8 mg

geriamojo deksametazono, pastarojo, CYP3A4 substrato, AUC 1-ąją ir 5-ąją dieną buvo 2,2 karto

didesnis.

14

Metilprednizolonas. Įprastinę intraveninę metilprednizolono, skiriamo kartu su 125 mg/80 mg

EMEND, dozę reikia sumažinti 25 %, o įprastinę geriamąją metilprednizolono dozę – maždaug 50 %.

EMEND, kurio vartojama 125 mg 1-ąją dieną ir po 80 mg 2-ąją ir 3-iąją dienomis, padidina

metilprednizolono, CYP3A4 substrato, AUC 1,3 karto 1-ąją dieną ir 2,5 karto 3-iąją dieną, kai 1-ąją

dieną 125 mg metilprednizolono švirkščiama į veną, o 2-ąją ir 3-iąją dienomis geriama po 40 mg.

Kai nuolat gydoma metilprednizolonu, dėl aprepitanto indukuojamojo poveikio CYP3A4

metilprednizolono AUC gali sumažėti 2-osios savaitės nuo EMEND vartojimo pradžios pabaigoje.

Tikėtina, kad poveikis bus ryškesnis vartojant geriamojo metilprednizolono.

Chemoterapiniai vaistai. Farmakokinetiniuose tyrimuose EMEND, pagal schemą pirmąją dieną

skiriant 125 mg, antrąją ir trečiąją dienas po 80 mg per parą, neįtakojo docetakselio, skiriamo į veną

pirmąją dieną, arba vinorelbino, skiriamo į veną pirmąją arba aštuntąją dieną, farmakokinetikos.

Kadangi EMEND poveikis geriamųjų CYP3A4 substratų farmakokinetikai yra didesnis negu

vartojamųjų į veną, sąveikos su geriamaisiais chemoterapiniais vaistais, kuriuos pirmiausia ar iš dalies

metabolizuoja CYP3A4 (pvz., etopozidu, vinorelbinu) negalima atmesti. Patartina laikytis atsargumo

priemonių, ir papildomai stebėti pacientus, gaunančius tokius geriamuosius vaistus (žr. 4.4 skyrių).

Imunosupresantai:

3 dienų CINV schemos skyrimo metu tikimasi praeinančio vidutinio imunosupresantų,

metabolizuojamų CYP3A4 (pvz., ciklosporino, takrolimo, everolimo ir sirolimo) ekspozicijos

padidėjimo ir po jo einančio nedidelio sumažėjimo. Turint omenyje trumpą 3 dienų schemos trukmę ir

nuo laiko priklausomus ribotus ekspozicijos pakitimus, imunosupresantų dozės mažinti

nerekomenduojama, kuomet preparato skiriama kartu tu su EMEND 3 dienas.

Midazolamas. Reikia atsižvelgti į galimą padidėjusios midazolamo ar kitų CYP3A4 metabolizuojamų

benzodiazepinų (alprazolamo, triazolamo) koncentracijos poveikį, kai šių vaistų vartojama kartu su

EMEND (125 mg/80 mg).

Kai vienkartinė 2 mg geriamojo midazolamo dozė buvo vartojama 1-ąją ir 5-ąją dieną kartu su 125 mg

EMEND 1-ąją dieną ir po 80 mg per parą 2–5-ąją dienomis, EMEND padidino midazolamo, jautraus

CYP3A4 substrato, AUC 2,3 karto 1-ąją dieną ir 3,3 karto 5-ąją dieną.

Kito į veną skiriamo midazolamo tyrimo metu EMEND buvo vartojama po 125 mg per parą 1-ąją

dieną ir po 80 mg per parą 2-ąją ir 3-iąją dienomis, o 2 mg midazolamo buvo sušvirkščiama į veną

prieš trijų dienų EMEND kursą bei 4-ąją, 8-ąją ir 15-ąją dienomis. EMEND 25 % padidino

midazolamo AUC 4-ąją dieną ir 19 % sumažino jo AUC 8-ąją dieną ir 4 % – 15-ąją dieną. Manoma,

kad šis poveikis kliniškai nereikšmingas.

Kito į veną skiriamo arba geriamojo midazolamo tyrimo metu EMEND buvo vartojama po 125 mg 1-

ąją dieną ir po 80 mg per parą 2-ąją ir 3-iąją dienomis kartu su 32 mg ondansetrono 1-ąją dieną, 12 mg

deksametazono 1-ąją dieną ir po 8 mg nuo 2-osios iki 4-osios dienos. Šis derinys (pvz., EMEND,

ondansetronas ir deksametazonas) 16 % sumažino geriamojo midazolamo AUC 6-ąją dieną, 9 % – 8-

ąją dieną, 7 % – 15-ąją dieną ir 17 % – 22-ąją dieną. Manoma, kad šis poveikis kliniškai

nereikšmingas.

Be to, buvo atliktas papildomas į veną skiriamojo midazolamo ir EMEND tyrimas. 2 mg midazolamo

buvo suleista į veną praėjus valandai po to, kai buvo išgerta vienkartinė 125 mg EMEND dozė.

Midazolamo AUC plazmoje padidėjo 1,5 karto. Manoma, kad šis poveikis kliniškai nereikšmingas.

Indukcija

Aprepitantas, kaip nestiprus CYP2C9, CYP3A4 bei gliukuronidacijos induktorius, gali sumažinti šiais

būdais šalinamų substratų koncentraciją plazmoje. Šis poveikis gali išryškėti tik baigus vartoti

EMEND. CYP2C9 ir CYP3A4 substratams indukcija yra laikina. Didžiausias poveikis pasireiškia

praėjus 3–5 dienoms baigus 3 dienų gydymą EMEND. Poveikis tęsiasi keletą dienų, po to lėtai mažėja

ir per 2 savaites baigus vartoti EMEND tampa kliniškai nereikšmingas. Nedidelio stiprumo

15

gliukuronidacijos indukcija taip pat pasireiškia skiriant 80 mg geriamojo aprepitanto 7 dienas.

Duomenų apie poveikį CYP2C8 ir CYP2C19 nepakanka. Per šį laikotarpį atsargiai vartoti varfariną,

acenokumarolį, tolbutamidą, fenitoiną ir kitas veikliąsias medžiagas, žinomai metabolizuojamas

CYP2C9.

Varfarinas. Nuolat varfarino vartojantiems pacientams gydymo EMEND metu ir 2 savaites po

kiekvieno EMEND 3 dienų kurso chemoterapijos sukeltam pykinimui ir vėmimui gydyti reikia atidžiai

stebėti protrombino laiką (INR) (žr. 4.4 skyrių). Kai sveiki asmenys, kurių varfarino koncentracija

buvo stabili nuolat jo vartojant, gavo vienkartinę 125 mg EMEND dozę 1-ąją dieną ir po 80 mg per

parą 2-ąją ir 3-iąją dienomis, EMEND neveikė R(+) varfarino ir S(-) varfarino AUC, nustatyto 3-iąją

dieną. Tačiau, praėjus 5 dienoms po EMEND kurso pabaigos, S(-) varfarino (CYP2C9 substrato)

žemiausia koncentracija sumažėjo 34 %, o INR rodiklis – 14 %.

Tolbutamidas. EMEND, vartotas po 125 mg 1-ąją dieną ir po 80 mg per parą 2-ąją ir 3-iąją dienomis,

23 % sumažino tolbutamido (CYP2C9 substrato) AUC 4-ąją dieną, 28 % − 8-ąją dieną ir 15 % − 15-

ąją dieną, kai vienkartinė 500 mg tolbutamido dozė buvo geriama prieš 3 dienų EMEND kursą ir 4-

ąją, 8-ąją ir 15-ąją dienomis.

Hormoniniai kontraceptikai. Vartojant EMEND ir 28 dienas po jo vartojimo gali sumažėti hormoninių

kontraceptikų efektyvumas. Geriant EMEND bei 2 mėnesius po paskutiniosios suvartotos jo dozės

reikia taikyti alternatyvią ar papildomą kontracepciją.

Klinikiniame tyrime vienkartinės geriamojo kontraceptiko, kurio sudėtyje yra etinilestradiolio ir

noretindrono, dozės buvo skiriamos nuo pirmosios iki 21 dienos kartu su 125 mg EMEND 8 dieną ir

po 80 mg per parą 9 ir 10 dienas kartu su 32 mg ondansetrono į veną 8 dieną ir 12 mg geriamojo

deksametazono 8 dieną ir po 8 mg per parą 9, 10 ir 11 dienas. Šiame tyrime nuo 9 iki 21 dienos

žemiausia etinilestradiolio koncentracija sumažėjo 64 %, o noretindrono – 60 %.

5-HT3 antagonistai. Klinikinių sąveikos tyrimų metu aprepitantas kliniškai reikšmingai neveikė

ondansetrono, granisetrono arba hidrodolasetrono (dolasetrono veiklaus metabolito) farmakokinetikos.

Kitų vaistų poveikis aprepitanto farmakokinetikai

Atsargiai EMEND vartoti kartu su veikliosiomis medžiagomis, kurios slopina CYP3A4 aktyvumą

(pvz., ketokonazolu, itrakonazolu, vorikonazolu, posakonazolu, klaritromicinu, telitromicinu,

nefazodonu ir proteazių inhibitoriais), nes toks derinys, tikimasi, kad gali didinti aprepitanto

koncentraciją plazmoje (žr. 4.4 skyrių).

Vengti EMEND vartoti kartu su veikliosiomis medžiagomis, kurios stipriai indukuoja CYP3A4

aktyvumą (pvz., rifampicinu, fenitoinu, karbamazepinu, fenobarbitaliu), nes toks derinys gali

sumažinti aprepitanto koncentraciją plazmoje ir EMEND efektyvumą. Nerekomenduojama EMEND

vartoti kartu su augaliniais vaistiniais preparatais, kurių sudėtyje yra jonažolės (Hypericum

perforatum).

Ketokonazolas. Kai vienkartinė 125 mg aprepitanto dozė buvo skirta 5-ąją 400 mg per parą

ketokonazolo, stipraus CYP3A4 inhibitoriaus, vartojimo dieną 10 dienų kurso metu, aprepitanto AUC

padidėjo maždaug 5 kartus, o vidutinis galutinis jo pusinės eliminacijos periodas − maždaug 3 kartus.

Rifampicinas. Kai vienkartinė 375 mg aprepitanto dozė buvo skirta 9-ąją 600 mg per parą rifampicino,

stipraus CYP3A4 induktoriaus, vartojimo dieną 14 dienų kurso metu, aprepitanto AUC sumažėjo

91 %, o vidutinis galutinis jo pusinės eliminacijos periodas − 68 %.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Aprepitanto galimas reprodukcinis toksiškumas nėra pakankamai apibūdintas, nes, tiriant gyvūnus,

nebuvo pasiekta didesnė ekspozicija negu gydomoji žmonių ekspozicija, vartojant 125 mg/80 mg

dozę. Šie tyrimai tiesioginio ar netiesioginio kenksmingo poveikio nėštumo eigai, embriono ar

vaisiaus vystymuisi, gimdymui ar posnataliniam vystymuisi neparodė (žr. 5.3 skyrių). Nežinoma

16

galima neurokininų reguliacijos pokyčių poveikio rizika reprodukcijai. EMEND nėštumo metu vartoti

negalima, išskyrus neabejotinai būtinus atvejus.

Laktacijos laikotarpiu aprepitanto išsiskiria į žiurkių pieną. Nežinoma, ar aprepitanto išsiskiria į

moters pieną, todėl, vartojant EMEND, žindyti nerekomenduojama.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

EMEND poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta. Vis dėlto vairuojant ar

valdant mechanizmus reikia turėti omenyje, kad pavartojus EMEND buvo pastebėtas galvos svaigimas

ir nuovargis (žr. 4.8 skyrių).

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Aprepitanto saugumas buvo įvertintas ištyrus maždaug 5 300 žmonių.

Nepageidaujamos reakcijos, tyrėjo vertintos kaip susijusios su vaisto vartojimu, pacientams, kurie

gavo labai emetogenišką chemoterapiją (LECh), pasitaikė maždaug 17 % aprepitantu gydytų pacientų

lyginant su maždaug 13 % standartinį gydymą gavusių asmenų. Dėl nepageidaujamų reakcijų

gydymas buvo nutrauktas 0,6 % pacientų, vartojusių aprepitantą, lyginant su 0,4 % pacientų, gavusių

standartinį gydymą. 2 klinikinių tyrimų sudėtinės analizės duomenimis, pacientams, kuriems buvo

taikyta vidutiniškai emetogeniška chemoterapija (VECh), klinikinės nepageidaujamos reakcijos

pasitaikė maždaug 14 % aprepitantu gydytų pacientų, lyginant su maždaug 15 % standartinį gydymą

gavusių asmenų. Dėl nepageidaujamų reakcijų gydymas buvo nutrauktas 0,7 % pacientų, vartojusių

aprepitantą, lyginant su 0,2 % pacientų, gavusių standartinį gydymą.

Dažniausios nepageidaujamos reakcijos pacientams, kurie gavo labai emetogenišką chemoterapiją, ir

dažniau pasireiškusios gydytiesiems aprepitantu negu vartojusiesiems standartinį gydymą, buvo

žagsėjimas (4,6 % palyginti su 2,9 %), astenija arba nuovargis (2,9 % palyginti su 1,6 %), padidėjusi

alaninaminotransferazės (ALT) koncentracija (2,8 % palyginti su 1,5 %), vidurių užkietėjimas (2,2 %

palyginti su 2,0 %), galvos skausmas (2,2 % palyginti su 1,8 %) ir anoreksija (2,0 % palyginti su

0,5 %). Dažniausia nepageidaujama reakcija pacientams, kurie gavo vidutiniškai emetogenišką

chemoterapiją ir dažniau pasireiškusi gydytiesiems aprepitantu negu vartojusiesiems standartinį

gydymą, buvo nuovargis (1,4 % palyginti su 0,9 %).

Toliau išvardytos tiek LECh, tiek VECh klinikinių tyrimų metu pastebėtos nepageidaujamos reakcijos

pacientams, gydytiems aprepitantu, ir jų buvo dažniau negu vartojant standartinį gydymą.

Dažnio apibūdinimai: labai dažni (≥1/10); dažni (nuo ≥1/100, iki <1/10); nedažni (nuo ≥1/1 000, iki

<1/100); reti (nuo ≥1/10 000, iki <1/1 000) ir labai reti (<1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti

įvertintas pagal turimus duomenis).

Organų sistemų klasė Nepageidaujama reakcija Dažnis

Tyrimai padidėjusi ALT, AST koncentracija

padidėjusi šarminės fosfatazės koncentracija,

hiperglikemija, mikroskopinė hematurija,

hiponatremija, kūno svorio sumažėjimas,

neutrofilų skaičiaus sumažėjimas

dažni

nedažni

Širdies sutrikimai bradikardija, širdies plakimai, širdies ir

kraujagyslių sistemos sutrikimas

nedažni

Kraujo ir limfinės sistemos

sutrikimai

febrilinė neutropenija, anemija nedažni

Nervų sistemos sutrikimai galvos skausmas, galvos svaigimas

nenormalūs sapnai, pažinimo funkcijos

sutrikimas, letargija, mieguistumas

dažni

nedažni

17

Akių sutrikimai konjunktyvitas nedažni

Ausų ir labirintų sutrikimai ūžimas ausyse nedažni

Kvėpavimo sistemos, krūtinės

ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai

žagsėjimas

faringitas, čiaudulys, kosulys, varvanti nosis,

ryklės sudirginimas

dažni

nedažni

Virškinimo trakto sutrikimai

vidurių užkietėjimas, viduriavimas, dispepsija,

atsirūgimas

kiaurinė dvylikapirštės žarnos opa, pykinimas*,

vėmimas*, rūgščių refliuksas, skonio sutrikimai,

diskomfortas pakrūtinyje, vidurių užkietėjimas,

gastroezofaginio refliukso liga, pilvo skausmas,

burnos sausmė, enterokolitas, dujų susikaupimas

žarnyne, stomatitas, pilvo pūtimas, kietos

išmatos, neutropeninis kolitas

dažni

nedažni

Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai poliurija, dizurija, poliakiurija nedažni

Odos ir poodinio audinio

sutrikimai

bėrimas, spuogai, fotosensibilizacija,

hiperhidrozė, riebaluota oda, niežėjimas, odos

pažeidimas, niežtintis išbėrimas

nedažni

Skeleto, raumenų ir jungiamojo

audinio sutrikimai

raumenų mėšlungis, mialgija nedažni

Metabolizmo ir mitybos

sutrikimai

anoreksija

padidėjęs kūno svoris, polidipsija

dažni

nedažni

Kraujagyslių sutrikimai kraujo samplūdis į veidą nedažni

Infekcijos ir infestacijos kandidozė, stafilokokinė infekcija nedažni

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo

vietos pažeidimai

astenija arba nuovargis

edema, diskomfortas krūtinėje, negalavimas,

troškulys, šaltkrėtis, eisenos sutrikimai

dažni

nedažni

Psichikos sutrikimai sutrikusi orientacija, euforija, nerimas nedažni

*Pykinimas ir vėmimas 5 dienas po chemoterapijos buvo veiksmingumo rodikliai ir tik po to apie juos buvo

pranešama kaip apie nepageidaujamus reiškinius.

Nepageidaujamų reakcijų pobūdis, vaistą vartojant klinikinių LECh ir VECh tyrimų metu kartotiniais

ciklais iki 6 papildomų chemoterapijos ciklų, buvo panašus į nepageidaujamų reakcijų, pasireiškusių

per 1-ąjį ciklą, pobūdį.

Dažniau negu taikant gydymą ondansetronu, aprepitantu (40 mg) nuo pooperacinio pykinimo ir

vėmimo gydytiems pacientams pasitaikė šių papildomų nepageidaujamų reakcijų: viršutinės pilvo

dalies skausmai, nenormalūs žarnų garsai, tarimo sutrikimai, dusulys, sumažėjęs jautrumas, nemiga,

vyzdžių susiaurėjimas, pykinimas, jutimo sutrikimai, diskomfortas skrandyje, regos aštrumo

sumažėjimas, švokštimas.

Be to, pacientams vartojusiems didesnę aprepitanto dozę klinikinių pooperacinio pykinimo ir vėmimo

(POPV) tyrimų metu nustatyti du sunkių nepageidaujamų reiškinių atvejai: vidurių užkietėjimas ir

dalinis žarnų nepraeinamumas.

Pranešta apie vieną Stevens-Johnson sindromo, sunkaus nepageidaujamo reiškinio, atvejį pacientui,

vartojusiam aprepitantą su chemoterapija nuo vėžio.

Apie vieną angioedemos ir dilgėlinės atvejį buvo pranešta kaip apie sunkų nepageidaujamą reiškinį

pacientui, vartojusiam aprepitantą ne CINV ir (arba) ne POPV tyrimo metu.

Vaistiniam preparatui patekus į rinką

18

Vaistiniu preparatu gydant po to, kai jis pateko į rinką, pranešta apie šį nepageidaujamą poveikį

(dažnis nežinomas):

Odos ir poodinio audinio sutrikimai: niežulys, bėrimas, dilgėlinė.

Imuninės sistemos sutrikimai: padidėjusio jautrumo reakcijos, įskaitant anafilaksijos reakcijas.

4.9 Perdozavimas

Nėra specifinės informacijos apie EMEND perdozavimo gydymą.

Vienam pacientui, išgėrusiam 1 440 mg aprepitanto, pasireiškė mieguistumas ir galvos skausmas.

Perdozavus EMEND, jo vartojimą nutraukti ir taikyti bendrąsias pagalbos bei stebėjimo priemones.

Dėl aprepitanto vėmimą slopinančio poveikio vaistų sukeliamas vėmimas gali būti neefektyvus.

Aprepitantas nepasišalina hemodializės būdu.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – vėmimą ir pykinimą slopinantys vaistai, ATC kodas – A04A D12.

Aprepitantas yra selektyvus didelio afiniteto žmogaus substancijos P neurokinino 1 (NK1) receptorių

antagonistas.

Per du randomizuotus, dvigubai aklus tyrimus, kuriuose dalyvavo 1 094 pacientai, gaunantys

chemoterapiją, kurios sudėtyje buvo cisplatinos ≥ 70 mg/m2, aprepitanto derinys su ondansetronu ir

deksametazonu (žr. 4.2 skyrių) buvo lyginamas su standartiniu vėmimą slopinančiu gydymu (placebu

plius 32 mg ondansetrono, švirkščiamo į veną 1-ąją dieną, plius 20 mg geriamojo deksametazono 1-ąją

dieną ir po 8 mg du kartus per parą 2–4-ąją dienomis).

Efektyvumas buvo vertinamas pagal sudėtinį rodiklį – visišką atsaką (be vėmimo epizodų ir be

papildomo gydymo), visų pirma pirmojo ciklo metu. Atskirai buvo vertinami kiekvieno tyrimo

rezultatai ir jungtiniai dviejų tyrimų rezultatai.

Pagrindinių tyrimų rezultatų jungtinės analizės suvestinė pateikta 1 lentelėje.

19

1 lentelė

Pacientų, gavusių labai emetogenišką chemoterapiją ir kuriems nustatytas atsakas, procentas pagal

gydymo grupę ir fazę – 1 ciklas

Jungtiniai rodikliai

Aprepitanto

schema

(N=521) †

%

Standartinis

gydymas

(N=524) †

%

Skirtumai*

% (95 % PI)

Visiškas atsakas (be vėmimo ir be papildomo gydymo)

Bendras (0–120 valandų)

0–24 valandų

25–120 valandų

67,7

86,0

71,5

47,8

73,2

51,2

19,9

12,7

20,3

(14,0; 25,8)

(7,9; 17,6)

(14,5; 26,1)

Atskiri rodikliai

Be vėmimo (be vėmimo epizodų, neatsižvelgiant į papildomą gydymą)

Bendras (0–120 valandų)

0–24 valandų

25–120 valandų

71,9

86,8

76,2

49,7

74,0

53,5

22,2

12,7

22,6

(16,4; 28,0)

(8,0;17,5)

(17,0; 28,2)

Be reikšmingo pykinimo (didžiausias VAS < 25 mm 0–100 mm skalėje)

Bendras (0–120 valandų)

25–120 valandų

72,1

74,0

64,9

66,9

7,2

7,1

(1,6; 12,8)

(1,5; 12,6)

* Pasikliautinis intervalas apskaičiuotas neatsižvelgiant į lytį ir kartu vartojamą chemoterapiją, kurie

buvo įtraukti į pirminę skirtumo santykio ir logistinio modelio analizę.

† Vieno aprepitanto grupės paciento duomenys buvo gauti tik ūminės fazės metu, todėl buvo pašalinti

iš bendros ir vėlyvos fazės analizių; vieno standartinio gydymo grupės paciento duomenys buvo

gauti tik vėlyvos fazės metu, todėl buvo pašalinti iš bendros ir ūminės fazės analizių.

Sudėtinės analizės metu nustatytas laikas iki pirmojo vėmimo pavaizduotas 1 pav. pagal Kaplan-Meier

diagramą.

1 pav.

Pacientų, gavusių labai emetogenišką chemoterapiją ir kurie nevėmė, procentas –

1 ciklas

0 12 24 36 48 60 72 84 96 108 120

0

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

Pacientų procentas

Aprepitanto schema (N=520)

Standartinis gydymas (N=523)

Laikas (valandos)

Abiejų tyrimų metu taip pat nustatytas statistiškai patikimas efektyvumo skirtumas.

20

Tų pačių dviejų klinikinių tyrimų metu 851 pacientas įtrauktas į išplėstinį kelių ciklų (iki 5 papildomų

chemoterapijos ciklų) tyrimą. Aprepitantas buvo efektyvus per visus gydymo ciklus.

Per randomizuotą, dvigubai aklą tyrimą, kuriame dalyvavo 866 pacientai (864 moterys ir 2 vyrai),

gaunantys chemoterapiją, kurios sudėtyje buvo 750–1500 mg/m2 ciklofosfamido arba 500–

1500 mg/m2 ciklofosfamido ir doksorubicino (≤ 60 mg/m2) arba epirubicino (≤ 100 mg/m2),

aprepitanto derinys su ondansetronu ir deksametazonu (žr. 4.2 skyrių) buvo lyginamas su standartiniu

vėmimą slopinančiu gydymu (placebu plius 8 mg geriamojo ondansetrono 2 kartus per parą 1-ąją

dieną ir kas 12 val. 2-ąją ir 3-ąją dienomis plius 20 mg geriamojo deksametazono 1-ąją dieną).

Veiksmingumas buvo vertinamas pagal sudėtinį rodiklį – visišką atsaką (be vėmimo epizodų ir be

papildomo gydymo), visų pirma pirmojo ciklo metu.

Pagrindinių tyrimo rezultatų suvestinė pateikta 2 lentelėje.

2 lentelė

Pacientų, gavusių vidutiniškai emetogenišką chemoterapiją ir kuriems nustatytas atsakas, procentas

pagal gydymo grupę ir fazę – 1 ciklas

Jungtiniai rodikliai

Aprepitanto

schema

(N=433) †

%

Standartinis

gydymas

(N=424)

%

Skirtumai*

% (95 % PI)

Visiškas atsakas (be vėmimo ir be papildomo gydymo)

Bendras (0–120 valandų)

0–24 valandų

25–120 valandų

50,8

75,7

55,4

42,5

69,0

49,1

8,3

6,7

6,3

(1,6; 15,0)

(0,7; 12,7)

(-0,4; 13,0)

Atskiri rodikliai

Be vėmimo (be vėmimo epizodų, neatsižvelgiant į papildomą gydymą)

Bendras (0–120 valandų)

0–24 valandų

25–120 valandų

75,7

87,5

80,8

58,7

77,3

69,1

17,0

10,2

11,7

(10,8; 23,2)

(5,1;15,3)

(5,9; 17,5)

Be reikšmingo pykinimo (didžiausias VAS < 25 mm 0–100 mm skalėje)

Bendras (0–120 valandų)

0–24 valandų

25–120 valandų

60,9

79,5

65,3

55,7

78,3

61,5

5,3

1,3

3,9

(-1,3; 11,9)

(-4,2; 6,8)

(-2,6; 10,3)

* Pasikliautinis intervalas apskaičiuotas neatsižvelgiant į amžiaus kategoriją (< 55 metus, ≥ 55 metus)

ir tyrėjų grupę; tai buvo įtraukta į pirminę skirtumo santykio ir logistinio modelio analizę.

† Vieno aprepitanto grupės paciento duomenys buvo gauti tik ūminės fazės metu, todėl buvo pašalinti

iš bendros ir vėlyvos fazės analizių.

To paties klinikinio tyrimo metu 744 pacientai įtraukti į išplėstinį kelių ciklų (iki 3 papildomų

chemoterapijos ciklų) tyrimą. Aprepitantas buvo veiksmingas per visus gydymo ciklus.

Gydymo schema su aprepitantu buvo palyginta su standartine terapija antrajame daugiacentriame,

atsitiktinių imčių, dvigubai aklame, paralelinių grupių klinikiniame tyrime, kuriame dalyvavo

848 pacientai (652 moterys ir 196 vyrai), gydyti chemoterapija pagal schemą, pagal kurią į veną buvo

skirtos reikiamos dozės oksaliplatinos, karboplatinos, epirubicino, idarubicino, ifosfamido,

irinotekano, daunorubicino, doksorubicino, taip pat ciklofosfamido (<1500 mg/m2) arba citarabino

(>1 g/m2) į veną. Pacientams, kurie buvo gydyti pagal aprepitanto turinčią schemą, chemoterapija

buvo taikyta įvairiems navikams gydyti, tarp jų 52 % krūties vėžiui, 21 % virškinimo trakto vėžiui,

įskaitant kolorektalinį vėžį, 13 % plaučių vėžiui ir 6 % ginekologiniam vėžiui. Gydymo schema su

aprepitanto deriniu su ondansetronu ir deksametazonu (žr. 4.2 skyrių) buvo palyginta su standartine

21

terapija (placebo derinys su geriamąja 8 mg ondansetrono doze (1-ąją dieną du kartus, 2-ąją ir 3-ąją

dienomis kas 12 valandų) ir geriamąja 20 mg deksametazono doze 1-ąją dieną).

Veiksmingumas yra pagrįstas šių pagrindinių ir svarbiausių antrinių vertinamųjų baigčių įvertinimu:

vėmimo nebuvimu visą laikotarpį (nuo 0 iki 120-osios valandos po chemoterapijos), gydymo schemos

su aprepitantu saugumo ir toleravimo gydant ChSPV įvertinimu ir visiško atsako (apibrėžiamas kaip

be vėmimo ir be papildomo gydymo) per visą laikotarpį (nuo 0 iki 120-osios valandos po

chemoterapijos) pasireiškimu. Be to, kaip tyrimo vertinamoji baigtis ir taikant post-hoc analizę

ūminėje ir vėlyvojoje fazėje, buvo įvertintas reikšmingo pykinimo nebuvimas visą laikotarpį (nuo 0 iki

120-osios valandos po chemoterapijos).

Svarbiausių tyrimo rezultatų suvestinė pateikta 3 lentelėje.

3 Lentelė

Pacientų, gavusių vidutiniškai emetogenišką chemoterapiją ir kuriems nustatytas atsakas, dalis

procentais antrajame klinikiniame tyrime pagal gydymo grupę ir fazę – 1-asis ciklas

Schema su

aprepitantu

(N = 425) †

%

Standartinis

gydymas

(N = 406)

%

Skirtumai*

% (95 % PI)

Visiškas atsakas (be vėmimo ir be papildomo gydymo)

Bendras (0 – 120 valandų)

0 – 24 valandų

25 – 120 valandų

68,7

89,2

70,8

56,3

80,3

60,9

12,4

8,9

9,9

(5,9; 18,9)

(4,0; 13,8)

(3,5; 16,3)

Be vėmimo (be vėmimo epizodų, neatsižvelgiant į papildomą gydymą)

Bendras (0 – 120 valandų)

0 – 24 valandų

25 – 120 valandų

76,2

92,0

77,9

62,1

83,7

66,8

14,1

8,3

11,1

(7,9; 20,3)

(3,9; 12,7)

(5,1; 17,1)

Be reikšmingo pykinimo (didžiausias VAS < 25 mm 0–100 mm skalėje)

Bendras (0 – 120 valandų)

0 – 24 valandų

25 – 120 valandų

73,6

90,9

74,9

66,4

86,3

69,5

7,2

4,6

5,4

(1,0; 13,4)

(0,2; 9,0)

(-0,7; 11,5)

* Pasikliautinis intervalas apskaičiuotas neatsižvelgiant į lytį ir regioną, kurie buvo įvertinti atliekant pagrindinę

analizę taikant logistinius modelius.

Sudėtinio gydymo su aprepitantu nauda visai tyrime dalyvavusiai populiacijai iš esmės buvo pagrįsta

pacientų, kuriems standartinis gydymas padėjo nepakankamai, pvz., moterims, stebėjimo rezultatais,

net jeigu jie buvo reikšmingai geresni nepriklausomai nuo amžiaus, auglio tipo ar lyties. Visiškas

atsakas į gydymą aprepitantu ir į įprastą gydymą buvo pasiektas, atitinkamai, 209 iš 324 (65 %) ir 161

iš 320 (50 %) moterų bei 83 iš 101 (82 %) ir 68 iš 87 (78 %) vyrų.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Aprepitantui būdinga nelinijinė farmakokinetika. Ir klirensas, ir absoliutus biologinis prieinamumas

mažėja didėjant dozei.

Absorbcija

Geriamojo aprepitanto absoliutaus biologinio prieinamumo vidurkis yra 67 %, kai vartojama 80 mg

kapsulė, ir 59 %, kai vartojama 125 mg kapsulė. Vidutinė didžiausia aprepitanto koncentracija

plazmoje (Cmax) susidaro maždaug po 4 valandų (tmax). Kai kapsulių vartojama kartu su maždaug

800 kcal standartiniais pusryčiais, aprepitanto AUC padidėja iki 40 %. Manoma, kad šis padidėjimas

kliniškai nereikšmingas.

22

Gydymui vartojamų aprepitanto dozių farmakokinetika yra nelinijinė. Sveikų, jaunų žmonių,

pavalgius vartojusių nuo 80 mg iki 125 mg vienkartinę dozę, AUC0-∞ padidėjo 26 % daugiau negu

turėtų didėti proporcingai suvartotai dozei.

Išgėrus vienkartinę 125 mg EMEND dozę 1-ąją dieną ir po 80 mg vieną kartą per parą 2-ąją ir 3-iąją

dienomis, AUC0-24h (vidurkis±SN) buvo 19,6±2,5 mikrogramo × h/ml ir 21,2±6,3 mikrogramo × h/ml

atitinkamai 1-ąją ir 3-iąją dienomis. Cmax buvo 1,6±0,36 mikrogramo/ml ir 1,4±0,22 mikrogramo/ml

atitinkamai 1-ąją ir 3-iąją dienomis.

Pasiskirstymas

Aprepitantas labai gerai, t. y. vidutiniškai 97 %, jungiasi su baltymais. Žmogaus organizme

geometrinis tariamojo pasiskirstymo tūrio vidurkis (Vdss), kai nusistovi pastovi koncentracija

plazmoje, yra maždaug 66 l.

Metabolizmas

Aprepitantas yra ekstensyviai metabolizuojamas. Sveikiems, jauniems žmonėms lieka plazmoje apie

19 % radioaktyvumo, praėjus daugiau kaip 72 valandoms po vienkartinės intraveninės 100 mg [14C]-

aprepitanto pirmtako fozaprepitanto dozės sušvirkštimo. Tai rodo, kad plazmoje yra daug metabolitų.

Žmogaus kraujo plazmoje nustatyta dvylika aprepitanto metabolitų. Daugiausia aprepitanto

metabolizmas vyksta morfolino žiedo ir jo šoninių grandinių oksidacijos būdu, o susidarę metabolitai

yra mažai aktyvūs. Tyrimai in vitro, naudojant žmogaus kepenų mikrosomas, parodė, kad daugiausia

aprepitanto metabolizuoja CYP3A4, mažiau – CYP1A2 ir CYP2C19.

Išsiskyrimas

Nepakitusio aprepitanto neišsiskiria su šlapimu. Metabolitų išsiskiria su šlapimu ir per tulžį su

išmatomis. Po vienkartinės intraveninės 100 mg [14C]-aprepitanto pirmtako fozaprepitanto dozės

sušvirkštimo sveikiems asmenims 57 % radioaktyvumo nustatyta šlapime ir 45 % − išmatose.

Aprepitanto plazmos klirensas priklauso nuo dozės, jis mažėja didėjant dozei ir yra maždaug

60-72 ml/min gydomųjų dozių ribose. Galutinis pusinės eliminacijos periodas yra maždaug

9-13 valandų.

Specialių grupių pacientų farmakokinetika

Senyvi asmenys. Išgėrusių vienkartinę 125 mg aprepitanto dozę 1-ąją dieną ir po 80 mg vieną kartą per

parą 2–5-ąją dienomis senyvų asmenų (≥ 65 metų) aprepitanto AUC0-24h 1-ąją dieną buvo 21 %

didesnis, o 5-ąją dieną − 36 % didesnis lyginant su jaunesniaisiais. Senyvų asmenų Cmax 1-ąją dieną

buvo 10 % didesnė ir 5-ąją dieną – 24 % didesnė lyginant su jaunesniųjų. Manoma, kad šie skirtumai

kliniškai nereikšmingi. Senyviems asmenims EMEND dozės koreguoti nereikia.

Lytis. Po vienkartinės geriamosios 125 mg aprepitanto dozės moterų aprepitanto Cmax buvo 16 %

didesnė negu vyrų. Moterų aprepitanto pusinės eliminacijos periodas yra 25 % mažesnis negu vyrų, o

tmax − maždaug vienodas. Manoma, kad šie skirtumai kliniškai nereikšmingi. Pagal lytį EMEND dozės

koreguoti nereikia.

Kepenų nepakankamumas. Lengvas kepenų nepakankamumas (Child-Pugh klasė A) kliniškai

reikšmingai neveikia aprepitanto farmakokinetikos. Pacientams, kuriems yra lengvas kepenų

nepakankamumas, dozės koreguoti nereikia. Nepakanka turimų duomenų, kad būtų galima įvertinti

vidutinio sunkumo kepenų nepakankamumo (Child-Pugh klasė B) įtaką aprepitanto farmakokinetikai.

Pacientų, kuriems yra sunkus kepenų nepakankamumas (Child-Pugh klasė C), klinikinių ar

farmakokinetikos duomenų nėra.

Inkstų nepakankamumas. Vienkartinė 240 mg aprepitanto dozė buvo skirta pacientams, sergantiems

sunkiu inkstų nepakankamumu (kreatinino klirensas < 30 ml/min), taip pat tiems, kuriems buvo

terminalinė inkstų ligos stadija (TILS) ir juos reikėjo hemodializuoti.

23

Pacientų, sergančių sunkiu inkstų nepakankamumu, viso (nesusijungusio ir susijungusio su baltymais)

aprepitanto AUC0-∞ sumažėjo 21 %, o Cmax sumažėjo 32 % lyginant su sveikų asmenų. Pacientų,

hemodializuojamų dėl TILS, viso aprepitanto AUC0-∞ sumažėjo 42 %, o Cmax sumažėjo 32 %. Kadangi

sergant inkstų liga vidutiniškai sumažėja aprepitanto jungimasis su baltymais, pacientų, kuriems buvo

inkstų nepakankamumas, farmakologiškai aktyvaus laisvojo aprepitanto AUC reikšmingai nepakito

lyginant su sveikų asmenų. Hemodializė, atlikta praėjus 4 valandoms ar 48 valandoms po dozės

vartojimo, reikšmingai aprepitanto farmakokinetikos neveikė; mažiau kaip 0,2 % dozės nustatyta

dializate.

EMEND dozės nereikia koreguoti pacientams, kuriems yra inkstų nepakankamumas, ir

dializuojamiems asmenims, kuriems yra TILS.

Ryšys tarp koncentracijos ir efekto.

Vartojant labai specifinį NK1 receptorių ieškiklį, sveikų, jaunų vyrų pozitronų emisijos tomogragijos

(PET) tyrimai parodė, kad aprepitanto patenka į smegenis ir jungiasi su NK1 receptoriais. Tai

priklauso nuo dozės ir koncentracijos plazmoje. Prognozuojama, kad aprepitanto koncentracija

plazmoje, susidariusi vartojant EMEND pagal trijų dozių schemą, užtikrins, kad būtų užimta daugiau

kaip 95 % smegenų NK1 receptorių.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Įprastų vienkartinės dozės ir kartotinių dozių toksiškumo, genotoksiškumo, galimo kancerogeniškumo

ir toksinio poveikio reprodukcijai ikiklinikinių tyrimų duomenys specifinio pavojaus žmogui nerodo.

Tačiau reikia pažymėti, kad bendroji graužikų ekspozicija buvo panaši ar net mažesnė negu gydomoji

žmonių ekspozicija, vartojant 125 mg/80 mg dozę. Nors tiriant nepastebėta poveikio dauginimosi

funkcijai, kai ekspozicija vaistui buvo tokia pat kaip žmonių ekspozicija, tačiau gyvūnų ekspozicijos

nepakanka, kad būtų galima įvertinti riziką žmogui.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Kapsulės turinys

Sacharozė

Mikrokristalinė celiuliozė (E 460)

Hidroksipropilceliuliozė (E 463)

Natrio laurilsulfatas

Kapsulės kiautas

Želatina

Gali būti naudojamas natrio laurilsulfatas ir bevandenis koloidinis silicio dioksidas

Titano dioksidas (E 171)

Užrašo rašalas

Šelakas

Kalio hidroksidas

Juodasis geležies oksidas (E 172)

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

4 metai.

24

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo drėgmės.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Tiekiamos skirtingų dydžių, taip pat skirtingo stiprumo vaisto pakuotės.

Aliuminio lizdinė plokštelė, kurioje yra viena 80 mg kapsulė.

Aliuminio lizdinė plokštelė, kurioje yra dvi 80 mg kapsulės.

5 aliuminio lizdinės plokštelės po vieną 80 mg kapsulę.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų nėra.

7. RINKODAROS TEISĖS TURĖTOJAS

Merck Sharp & Dohme Ltd.

Hertford Road, Hoddesdon

Hertfordshire EN 11 9BU

Jungtinė Karalystė

8. RINKODAROS PAŽYMĖJIMO NUMERIS (-IAI)

EU/1/03/262/001

EU/1/03/262/002

EU/1/03/262/003

9. RINKODAROS TEISĖS SUTEIKIMO / ATNAUJINIMO DATA

Rinkodaros teisės suteikimo data: 2003 lapkričio 11

Rinkodaros teisės atnaujinimo data: 2008 lapkričio 11

10. TEKSTO PERŽIŪROS DATA

Šaltinis:EMEA

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

EMEND 125 mg kietos kapsulės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Vienoje kapsulėje yra 125 mg aprepitanto.

Pagalbinė medžiaga: 125 mg sacharozės.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Kieta kapsulė

Kapsulės yra nepermatomos, jų korpusas baltos, o dangtelis rausvos spalvos, ant korpuso juodu rašalu

radialiai pažymėta „462" ir „125 mg".

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Suaugusiesiems ūminio ir vėlesnio pykinimo bei vėmimo, susijusio su labai emetogeniška vėžio

chemoterapija, kurios pagrindą sudaro cisplatina, profilaktikai.

Suaugusiesiems pykinimo ir vėmimo, susijusio su vidutiniškai emetogeniška vėžio chemoterapija,

profilaktikai.

EMEND 125 mg yra sudėtinio gydymo dalis (žr. 4.2 skyrių).

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

EMEND vartojamas 3 dienas kartu su kortikosteroidais ir 5-HT3 antagonistu. Rekomenduojama

EMEND dozė yra 125 mg, geriama (PO) vieną kartą per parą vienos valandos laikotarpiu iki

chemoterapijos pradžios 1-ąją dieną, 80 mg (PO) 2-ąją ir 3-iąją dienomis vartoti per burną (PO).

115 mg liofilizuoto aprepitanto pirmtaką fozaprepitantą gali pakeisti EMEND (125 mg) tik pirmąją

dieną pagal chemoterapijos sukelto pykinimo ir vėmimo (CINV) schemą, skiriant vartoti per burną 30

minučių laikotarpiu iki chemoterapijos pradžios arba 15 minučių infuziją į veną. Žiūrėkite

fozaprepitanto Preparato charakteristikų santrauką.

EMEND klinikinių tyrimų metu pykinimo ir vėmimo, susijusio su emetogeniška vėžio chemoterapija,

profilaktikai buvo taikomos tokios gydymo schemos:

Labai emetogeniškos chemoterapijos schema

1-oji diena 2-oji diena 3-ioji diena 4-oji diena

EMEND 125 mg PO 80 mg PO 80 mg PO neskiriama

Deksametazonas 12 mg PO 8 mg PO 8 mg PO 8 mg PO

Ondansetronas 32 mg IV Neskiriama Neskiriama Neskiriama

EMEND buvo geriamas 1 valandą prieš chemoterapiją 1-ąją dieną bei rytą 2-ąją ir 3-iąją dienomis.

Deksametazono buvo skiriama 30 minučių prieš chemoterapiją 1-ąją dieną ir rytą 2–4-ąją dienomis.

Deksametazono dozė buvo parenkama atsižvelgiant į veikliosios medžiagos sąveikas.

Ondansetrono buvo švirkščiama į veną 30 minučių prieš chemoterapiją 1-ąją dieną.

26

Vidutiniškai emetogeniškos chemoterapijos schema

1-oji diena 2-oji diena 3-ioji diena

EMEND 125 mg PO 80 mg PO 80 mg PO

Deksametazonas 12 mg PO Neskiriama Neskiriama

Ondansetronas 2 kartus po

8 mg PO

Neskiriama Neskiriama

EMEND buvo geriamas 1 valandą prieš chemoterapiją 1-ąją dieną bei rytą 2-ąją ir 3-iąją dienomis.

Deksametazono buvo skiriama 30 minučių prieš chemoterapiją 1-ąją dieną. Deksametazono dozė buvo

parenkama atsižvelgiant į veikliosios medžiagos sąveikas.

Viena 8 mg ondansetrono kapsulė buvo skiriama nuo 30 iki 60 minučių prieš chemoterapiją ir viena

8 mg kapsulė – praėjus 8 val. po pirmosios dozės 1-ąją dieną.

Duomenų apie derinio su kitais kortikosteroidais ir 5-HT3 antagonistais veiksmingumą yra mažai.

Papildomos informacijos apie EMEND vartojimą su kortikosteroidais pateikta 4.5 skyriuje.

Žiūrėkite Preparatų charakteristikų santraukas, kartu skirdami vėmimą slopinančius vaistinius

preparatus.

Senyvi žmonės (≥ 65 metai)

Senyviems žmonėms dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių).

Lytis

Dėl lyties dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių).

Inkstų nepakankamumas

Pacientams, sergantiems inkstų nepakankamumu ar hemodializuojamiems dėl terminalinės inkstų

ligos stadijos, dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių).

Kepenų nepakankamumas

Pacientams, kuriems yra lengvas kepenų nepakankamumas, dozės koreguoti nereikia. Yra mažai

duomenų apie asmenis, kuriems yra vidutinio sunkumo kepenų nepakankamumas, ir nėra duomenų

apie tuos, kuriems yra sunkus kepenų nepakankamumas (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius).

Vaikai ir paaugliai

EMEND nerekomenduojama vartoti jaunesniems kaip 18 metų vaikams, nes nepakanka duomenų apie

saugumą ir veiksmingumą.

Vartojimo būdas

Kietą kapsulę nuryti visą.

Emend galima vartoti valgio metu arba nevalgius.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.

Vartojimas kartu su pimozidu, terfenadinu, astemizoliu ar cizapridu (žr. 4.5 skyrių).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Yra mažai duomenų apie pacientus, kuriems yra vidutinio sunkumo kepenų nepakankamumas, ir nėra

duomenų apie tuos, kuriems yra sunkus kepenų nepakankamumas. EMEND šiems asmenims skirti

atsargiai (žr. 5.2 skyrių).

EMEND atsargiai skirti pacientams, kartu vartojantiems geriamų veikliųjų medžiagų,

metabolizuojamų pirmiausia CYP3A4 ir su siaura terapine platuma, tokių kaip ciklosporinas,

27

takrolimas, sirolimas, everolimas, alfentanilis, diergotaminas, ergotaminas, fentanilis ir kvinidinas (žr.

4.5 skyrių). Be to, ypač atsargiai kartu vartoti irinotekano, nes toks derinys gali padidinti toksiškumą.

EMEND, vartojamas kartu su skalsių alkaloidų dariniais, kurie yra CYP3A4 substratai, gali padidinti

šių veikliųjų medžiagų koncentraciją plazmoje. Todėl dėl galimos toksinio skalsių preparatų poveikio

rizikos būtina laikytis atsargumo priemonių.

EMEND vartojant kartu su varfarinu, sumažėja protrombino laikas, apibūdinamas tarptautiniu

normalizuotu santykiu (International Normalised Ratio, INR). Pacientams, ilgai vartojantiems

varfariną, INR reikia atidžiai stebėti chemoterapijos sukelto pykinimo ir vėmimo gydymo EMEND

metu ir 2 savaites po kiekvieno 3 dienų EMEND kurso (žr. 4.5 skyrių).

Vartojant EMEND ir 28 dienas po jo vartojimo gali sumažėti hormoninių kontraceptikų efektyvumas.

Vartojant EMEND ir 2 mėnesius po paskutiniosios jo dozės reikia taikyti alternatyvias ar papildomas

kontracepcijos priemones (žr. 4.5 skyrių).

EMEND vengti vartoti kartu su veikliosiomis medžiagomis, kurie stipriai aktyvina CYP3A4 (pvz.,

rifampicinu, fenitoinu, karbamazepinu, fenobarbitaliu), nes dėl šio derinio gali sumažėti aprepitanto

koncentracija (žr. 4.5 skyrių). Nerekomenduojama EMEND vartoti kartu su vaistiniais preparatais,

kurių sudėtyje yra jonažolės (Hypericum perforatum).

Atsargiai EMEND vartoti kartu su veikliosiomis medžiagomis, kurios slopina CYP3A4 aktyvumą

(pvz., ketokonazolu, itrakonazolu, vorikonazolu, posakonazolu, klaritromicinu, telitromicinu,

nefazodonu ir proteazių inhibitoriais), nes, vartojant šiuos derinius, tikimasi, kad gali padidėti

aprepitanto koncentracija plazmoje (žr. 4.5 skyrių).

EMEND sudėtyje yra sacharozės. Pacientams, kuriems yra įgimtų fruktozės netoleravimo, gliukozės ir

galaktozės malabsorbcijos ar sacharazės ir izomaltazės nepakankamumo problemų, šio vaisto vartoti

negalima.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Aprepitantas (125 mg/80 mg) yra CYP3A4 substratas ir vidutinio stiprumo inhibitorius ir induktorius.

Jis taip pat indukuoja CYP2C9. Gydant EMEND slopinamas CYP3A4. Pavartojus EMEND

pasireiškia laikina silpna CYP2C9, CYP3A4 indukcija bei gliukuronidacija. Neatrodo, kad

aprepitantas sąveikautų su glikoproteino P pernešėju, nes nenustatyta aprepitanto sąveikos su

digoksinu.

Aprepitanto poveikis kitų veikliųjų medžiagų farmakokinetikai

CYP3A4 slopinimas

Aprepitantas (125 mg/80 mg), kaip vidutinio stiprumo CYP3A4 inhibitorius, gali padidinti kartu

vartojamų veikliųjų medžiagų, metabolizuojamų CYP3A4, koncentraciją plazmoje. Geriamųjų

CYP3A4 substratų bendroji ekspozicija gali padidėti maždaug 3 kartus per 3-jų dienų gydymą

EMEND. Tikėtina, kad aprepitanto poveikis sušvirkštų į veną CYP3A4 substratų koncentracijai

plazmoje bus mažesnis. EMEND negalima vartoti kartu su pimozidu, terfenadinu, astemizoliu ar

cizapridu (žr. 4.3 skyrių). Dėl to, kad aprepitantas slopina CYP3A4, gali padidėti šių veikliųjų

medžiagų koncentracija plazmoje ir atsirasti sunkių ar gyvybei grėsmingų nepageidaujamų

reakcijų.Kai kartu vartojama EMEND ir geriamų veikliųjų medžiagų, kurios pirmiausiai yra

metabolizuojamos CYP3A4 ir su siaura terapine platuma, tokių kaip ciklosporinas, takrolimas,

sirolimas, everolimas, alfentanilis, diergotaminas, ergotaminas, fentanilis ir kvinidinas, būtina laikytis

atsargumo priemonių (žr. 4.4 skyrių).

Kortikosteroidai

Deksametazonas. Įprastinę geriamąją deksametazono, vartojamo pagal schemą kartu su EMEND

125 mg/80 mg, dozę reikia sumažinti maždaug 50 %. Klinikinių chemoterapijos sukelto pykinimo ir

vėmimo tyrimų metu deksametazono dozė buvo parenkama atsižvelgiant į veikliosios medžiagos

sąveiką (žr. 4.2 skyrių). Kai 1-ąją dieną EMEND buvo skiriama 125 mg su 20 mg geriamojo

28

deksametazono, o 2–5-ąją dienomis EMEND buvo skiriama po 80 mg per parą kartu su 8 mg

geriamojo deksametazono, pastarojo, CYP3A4 substrato, AUC 1-ąją ir 5-ąją dieną buvo 2,2 karto

didesnis.

Metilprednizolonas. Įprastinę intraveninę metilprednizolono, skiriamo kartu su 125 mg/80 mg

EMEND, dozę reikia sumažinti 25 %, o įprastinę geriamąją metilprednizolono dozę – maždaug 50 %.

EMEND, kurio vartojama 125 mg 1-ąją dieną ir po 80 mg 2-ąją ir 3-iąją dienomis, padidina

metilprednizolono, CYP3A4 substrato, AUC 1,3 karto 1-ąją dieną ir 2,5 karto 3-iąją dieną, kai 1-ąją

dieną 125 mg metilprednizolono švirkščiama į veną, o 2-ąją ir 3-iąją dienomis geriama po 40 mg.

Kai nuolat gydoma metilprednizolonu, dėl aprepitanto indukuojamojo poveikio CYP3A4

metilprednizolono AUC gali sumažėti 2-osios savaitės nuo EMEND vartojimo pradžios pabaigoje.

Tikėtina, kad poveikis bus ryškesnis vartojant geriamojo metilprednizolono.

Chemoterapiniai vaistai. Farmakokinetiniuose tyrimuose EMEND, pagal schemą pirmąją dieną

skiriant 125 mg, antrąją ir trečiąją dienas po 80 mg per parą, neįtakojo docetakselio, skiriamo į veną

pirmąją dieną, arba vinorelbino, skiriamo į veną pirmąją arba aštuntąją dieną, farmakokinetikos.

Kadangi EMEND poveikis geriamųjų CYP3A4 substratų farmakokinetikai yra didesnis negu

vartojamųjų į veną, sąveikos su geriamaisiais chemoterapiniais vaistais, kuriuos pirmiausia ar iš dalies

metabolizuoja CYP3A4 (pvz., etopozidu, vinorelbinu) negalima atmesti. Patartina laikytis atsargumo

priemonių, ir papildomai stebėti pacientus, gaunančius tokius geriamuosius vaistus (žr. 4.4 skyrių).

Imunosupresantai:

3 dienų CINV schemos skyrimo metu tikimasi praeinančio vidutinio imunosupresantų,

metabolizuojamų CYP3A4 (pvz., ciklosporino, takrolimo, everolimo ir sirolimo) ekspozicijos

padidėjimo ir po jo einančio nedidelio sumažėjimo. Turint omenyje trumpą 3 dienų schemos trukmę ir

nuo laiko priklausomus ribotus ekspozicijos pakitimus, imunosupresantų dozės mažinti

nerekomenduojama, kuomet preparato skiriama kartu tu su EMEND 3 dienas.

Midazolamas. Reikia atsižvelgti į galimą padidėjusios midazolamo ar kitų CYP3A4 metabolizuojamų

benzodiazepinų (alprazolamo, triazolamo) koncentracijos poveikį, kai šių vaistų vartojama kartu su

EMEND (125 mg/80 mg).

Kai vienkartinė 2 mg geriamojo midazolamo dozė buvo vartojama 1-ąją ir 5-ąją dieną kartu su 125 mg

EMEND 1-ąją dieną ir po 80 mg per parą 2–5-ąją dienomis, EMEND padidino midazolamo, jautraus

CYP3A4 substrato, AUC 2,3 karto 1-ąją dieną ir 3,3 karto 5-ąją dieną.

Kito į veną skiriamo midazolamo tyrimo metu EMEND buvo vartojama po 125 mg per parą 1-ąją

dieną ir po 80 mg per parą 2-ąją ir 3-iąją dienomis, o 2 mg midazolamo buvo sušvirkščiama į veną

prieš trijų dienų EMEND kursą bei 4-ąją, 8-ąją ir 15-ąją dienomis. EMEND 25 % padidino

midazolamo AUC 4-ąją dieną ir 19 % sumažino jo AUC 8-ąją dieną ir 4 % – 15-ąją dieną. Manoma,

kad šis poveikis kliniškai nereikšmingas.

Kito į veną skiriamo arba geriamojo midazolamo tyrimo metu EMEND buvo vartojama po 125 mg 1-

ąją dieną ir po 80 mg per parą 2-ąją ir 3-iąją dienomis kartu su 32 mg ondansetrono 1-ąją dieną, 12 mg

deksametazono 1-ąją dieną ir po 8 mg nuo 2-osios iki 4-osios dienos. Šis derinys (pvz., EMEND,

ondansetronas ir deksametazonas) 16 % sumažino geriamojo midazolamo AUC 6-ąją dieną, 9 % – 8-

ąją dieną, 7 % – 15-ąją dieną ir 17 % – 22-ąją dieną. Manoma, kad šis poveikis kliniškai

nereikšmingas.

Be to, buvo atliktas papildomas į veną skiriamojo midazolamo ir EMEND tyrimas. 2 mg midazolamo

buvo suleista į veną praėjus valandai po to, kai buvo išgerta vienkartinė 125 mg EMEND dozė.

Midazolamo AUC plazmoje padidėjo 1,5 karto. Manoma, kad šis poveikis kliniškai nereikšmingas.

Indukcija

Aprepitantas, kaip nestiprus CYP2C9, CYP3A4 bei gliukuronidacijos induktorius, gali sumažinti šiais

būdais šalinamų substratų koncentraciją plazmoje. Šis poveikis gali išryškėti tik baigus vartoti

29

EMEND. CYP2C9 ir CYP3A4 substratams indukcija yra laikina. Didžiausias poveikis pasireiškia

praėjus 3–5 dienoms baigus 3 dienų gydymą EMEND. Poveikis tęsiasi keletą dienų, po to lėtai mažėja

ir per 2 savaites baigus vartoti EMEND tampa kliniškai nereikšmingas. Nedidelio stiprumo

gliukuronidacijos indukcija taip pat pasireiškia skiriant 80 mg geriamojo aprepitanto 7 dienas.

Duomenų apie poveikį CYP2C8 ir CYP2C19 nepakanka. Per šį laikotarpį atsargiai vartoti varfariną,

acenokumarolį, tolbutamidą, fenitoiną ir kitas veikliąsias medžiagas, žinomai metabolizuojamas

CYP2C9.

Varfarinas. Nuolat varfarino vartojantiems pacientams gydymo EMEND metu ir 2 savaites po

kiekvieno EMEND 3 dienų kurso chemoterapijos sukeltam pykinimui ir vėmimui gydyti reikia atidžiai

stebėti protrombino laiką (INR) (žr. 4.4 skyrių). Kai sveiki asmenys, kurių varfarino koncentracija

buvo stabili nuolat jo vartojant, gavo vienkartinę 125 mg EMEND dozę 1-ąją dieną ir po 80 mg per

parą 2-ąją ir 3-iąją dienomis, EMEND neveikė R(+) varfarino ir S(-) varfarino AUC, nustatyto 3-iąją

dieną. Tačiau, praėjus 5 dienoms po EMEND kurso pabaigos, S(-) varfarino (CYP2C9 substrato)

žemiausia koncentracija sumažėjo 34 %, o INR rodiklis – 14 %.

Tolbutamidas. EMEND, vartotas po 125 mg 1-ąją dieną ir po 80 mg per parą 2-ąją ir 3-iąją dienomis,

23 % sumažino tolbutamido (CYP2C9 substrato) AUC 4-ąją dieną, 28 % − 8-ąją dieną ir 15 % − 15-

ąją dieną, kai vienkartinė 500 mg tolbutamido dozė buvo geriama prieš 3 dienų EMEND kursą ir 4-

ąją, 8-ąją ir 15-ąją dienomis.

Hormoniniai kontraceptikai. Vartojant EMEND ir 28 dienas po jo vartojimo gali sumažėti hormoninių

kontraceptikų efektyvumas. Geriant EMEND bei 2 mėnesius po paskutiniosios suvartotos jo dozės

reikia taikyti alternatyvią ar papildomą kontracepciją.

Klinikiniame tyrime vienkartinės geriamojo kontraceptiko, kurio sudėtyje yra etinilestradiolio ir

noretindrono, dozės buvo skiriamos nuo pirmosios iki 21 dienos kartu su 125 mg EMEND 8 dieną ir

po 80 mg per parą 9 ir 10 dienas kartu su 32 mg ondansetrono į veną 8 dieną ir 12 mg geriamojo

deksametazono 8 dieną ir po 8 mg per parą 9, 10 ir 11 dienas. Šiame tyrime nuo 9 iki 21 dienos

žemiausia etinilestradiolio koncentracija sumažėjo 64 %, o noretindrono – 60 %.

5-HT3 antagonistai. Klinikinių sąveikos tyrimų metu aprepitantas kliniškai reikšmingai neveikė

ondansetrono, granisetrono arba hidrodolasetrono (dolasetrono veiklaus metabolito) farmakokinetikos.

Kitų vaistų poveikis aprepitanto farmakokinetikai

Atsargiai EMEND vartoti kartu su veikliosiomis medžiagomis, kurios slopina CYP3A4 aktyvumą

(pvz., ketokonazolu, itrakonazolu, vorikonazolu, posakonazolu, klaritromicinu, telitromicinu,

nefazodonu ir proteazių inhibitoriais), nes toks derinys, tikimasi, kad gali didinti aprepitanto

koncentraciją plazmoje (žr. 4.4 skyrių).

Vengti EMEND vartoti kartu su veikliosiomis medžiagomis, kurios stipriai indukuoja CYP3A4

aktyvumą (pvz., rifampicinu, fenitoinu, karbamazepinu, fenobarbitaliu), nes toks derinys gali

sumažinti aprepitanto koncentraciją plazmoje ir EMEND efektyvumą. Nerekomenduojama EMEND

vartoti kartu su augaliniais vaistiniais preparatais, kurių sudėtyje yra jonažolės (Hypericum

perforatum).

Ketokonazolas. Kai vienkartinė 125 mg aprepitanto dozė buvo skirta 5-ąją 400 mg per parą

ketokonazolo, stipraus CYP3A4 inhibitoriaus, vartojimo dieną 10 dienų kurso metu, aprepitanto AUC

padidėjo maždaug 5 kartus, o vidutinis galutinis jo pusinės eliminacijos periodas − maždaug 3 kartus.

Ri

Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį ir vaistą vartoti, kaip nurodyta. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti Jūsų sveikatai.

Raktiniai žodžiai

Emend, Aprepitantas, Chemoterapijos, Vėžio gydymo, Sukelto, Pykinimo, Vėmimo, Profilaktikai, Vėmimas, Pykinimas, Chemoterapija