Pirmoji pagalba

Mokėjimas tinkamai atlikti pradinį gaivinimą yra itin svarbu gelbstint žmogaus gyvybę. 

SVEIKAS.LT NEMOKAMA MOBILI PROGRAMĖLĖ - GYDYTOJAS JŪSŲ KIŠENĖJE! 

24/7 pasiekiama informacija padės Jums rūpintis Jūsų ir artimųjų sveikata bei priimti teisingus sprendimus gyvybiškai svarbiais sveikatos klausimais.

Naudodamiesi instrukcija išgelbėkite gyvybę. Atlikite sveikatos testą ir operatyviai sužinokite galimą diagnozę. Čia ir dabar išsiaiškinkite, kurią gydymo įstaigą pasieksite greičiausiai – visų gydymo įstaigų sąrašas – po ranka. 

PROGRAMĖMĖS SVEIKAS.LT VIDEO APŽVALGĄ RASITE ČIA.

NEMOKAMĄ MOBILIĄJĄ PROGRAMĖLĘ GALITE ATSISIŲSTI ČIA.

Apsinuodijus:

Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuras konsultuoja visą parą tel. (8-5) 2362052

Apsinuodijimas maistu

Kaip atpažinti?

Apsinuodijimui maistu būdinga:

- pykinimas, vėmimas;

- spazminiai, raižantys pilvo skausmai;

- stiprus viduriavimas;

- skausmas skrandžio plote (duobutėje).

Rečiau:

- galvos skausmas, karščiavimas;

- užsitęsus viduriavimui ir vėmimui, dėl didelės dehidratacijos gali sutrikti sąmonė.

Pirmoji pagalba

Apsinuodijusiam žmogui reikia gulėti ir ilsėtis. Duokite gerti daug negazuoto mineralinio ar kito vandens, silpnos juodos arbatos ir dubenį, jei žmogus vemia. Jei nukentėjusysis (ypač vaikas) neteko daug skysčių, dėl vėmimo negali gerti, tokį žmogų būtina pristatyti į ligoninę.

KĄ DARYTI APSINUODIJUS GRYBAIS? SKAITYKITE ČIA>>

Apsinuodijimas alkoholiu

Kaip atpažinti?

Apsinuodijimui alkoholiu būdinga:

- alkoholio kvapas;

- sutrikusi sąmonė: sunku pažadinti, pažadintas gali kažką pasakyti ir vėl giliai užmiega;

- nerišli kalba;

- paraudusi, drėgna veido oda;

- sutrikęs kvėpavimas;

- sutrikęs regėjimas.

Pirmoji pagalba

Yra keletas pavojų, kurie iškyla nesąmoningam alkoholiu apsinuodijusiam žmogui: gali įkvėpti vėmalų į kvėpavimo takus ir uždusti; gali sušalti, nes alkoholis išplečia kraujagysles ir žmogus greičiau netenka šilumos; neblaivumas gali sutrukdyti nustatyti kitokią ūminę būklę ar sąmonės netekimo priežastį: galvos traumą, insultą, infarktą ir t.t.

Jei apsinuodijęs alkoholiu kvėpuoja, guldykite jį į stabilią šoninę padėtį, patikrinkite ar nėra traumas požymių. Apsinuodijusį alkoholiu asmenį apklokite, kad nesušaltų. Nebandykite vimdyti. Stebėkite jį, vertinkite sąmonę, kvėpavimą ir pulsą, kol nukentėjusysis atsigaus.

Jei toks žmogus traukuliuoja, yra galvos trauma, sutrikęs kvėpavimas – skubiai kvieskite greitąją medicininę pagalbą. Jei reikia pradėkite gaivinimą.

Visais atvejais jei alkoholiu apsinuodijo vaikas, kvieskite GMP arba patys organizuokite nukentėjusiojo nugabenimą į gydimo įstaigą.

Apsinuodijimas vaistais

Kaip atpažinti?

Šalia nukentėjusiojo yra tuščių vaistų pakuočių.

Pirmoji pagalba

Jei žmogus sąmoningas, paklauskite, ką, kiek ir kada jis išgėrė. Nereikėtų sukelti vėmimo, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo ką tik apsinuodijo, yra sąmoningas ir sukelti vėmimą rekomendavo specialistas. Tokiu atveju reikėtų duoti išgerti stiklinę šilto vandens, patarkite kišti jo paties pirštus į burną, kad sukiltų vėmimas. Veiksmus kartokite, kol iš skrandžio pradės tekėti švarus vanduo. Stebėkite nukentėjusiojo būklę. Kvieskite greitąją medicines pagalbą tel. 112. Jei kyla kokių neaiškumų, galite visą parą konsultuotis su Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos centro specialistais tel. (8-5) 2362052

Jei įtariate apsinuodijimą psichoaktyviomis medžiagomis (kokainas, krekas, ekstazi, amfitaminai, heroinas, raminamieji vaistai, anestetikai, LSD, haliucinogeniniai grybai ir kt.):

  1. Būtinai kvieskite greitąją pagalbą;
  2. jei žmogus sąmoningas, išsiaiškinkite, kokias medžiagas jis vartojo. Būtinai surinkite aptiktus miltelius, tabletes ir kitą, kad būtų galima nustatyti, kas vartota. Nepalikite nukentėjusiojo vieno, stebėkite jo būklę, kol atvyks greitoji medicinos pagalba.
  3. Jei žmogus nesąmoningas, nekvėpuoja, pradėkite gaivinimą. Gaivinimo metu patys naudokite individualios apsaugos priemones. 

Rekomendacijas paruošė VŠĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Anestezijos ir Intensyviosios terapijos slaugytoja Nijole Mickevičiūtė. Anestezijos ir intensyvios terapijos draugijos narė.

Naudota literatūra:

1. Europos Gaivinimo Tarybos rekomendacijos (European Resuscitation Council), www.erc.edu
2. D. Vaitkaitis, A. Pranckunas ir kt. "Pirmoji medicinos pagalba", 2008 m., Kaunas, KMU leidykla.

Į viršų

Šilumos smūgis:

Kaip atpažinti?

Šilumos smūgio požymiai:

- galvos skausmas, svaigimas;

- pykinimas, šleikštulys (kartais vėmimas);

- paraudusi, sausa ir karšta oda;

- prakaitavimo nebuvimas;

- dažnas ir stiprus pulsas;

- nemalonūs pojūčiai visame kūne;

- aukštesnė nei 40oC kūno temperatūra;

- sąmonės temimas.

Pirmoji pagalba

  1. Skubiai vėsinkite nukentėjusįjį (perneškite į vėsią vietą arba padarykite pavėsį);
  2. Kvieskite Greitąją medicininę pagalbą (tel. 112)
  3. Atlaisvinkite nukentėjusiojo drabužius, liekite ant jo vandenį, aktyviai vėdinkite;
  4. Sąmoningam nukentėjusiajam duokite išgerti bent stiklinę vandens (lėtai);
  5. Jei nukentėjusysis prarado sąmonę, įvertinkite jo kvėpavimo takų praeinamumą, kvėpavimą, kraujotaką (gaivinimo ABC taisyklė) ir teikite reikiamą pagalbą (gaivinkite). 

Rekomendacijas paruošė VŠĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Anestezijos ir Intensyviosios terapijos slaugytoja Nijole Mickevičiūtė. Anestezijos ir intensyvios terapijos draugijos narė.

Naudota literatūra:

1. Europos Gaivinimo Tarybos rekomendacijos (European Resuscitation Council), www.erc.edu
2. D. Vaitkaitis, A. Pranckunas ir kt. "Pirmoji medicinos pagalba", 2008 m., Kaunas, KMU leidykla.

Į viršų

Užspringus:

Dalinis užspringimas

Užspringęs žmogus išlieka sąmoningas, gali kosėti ir kalbėti.

Pagalba

  1. Stebėkite užspringusį žmogų, nepalikite jo.
  2. Skatinkite nukentėjusįjį kuo dažniau ir stipriau kosėti. Kosulys – geriausias svetimkūnio pašalinimo iš kvėpavimo takų būdas.
  3. Nedarykite Heimlicho manevro.
  4. Netrankykite į tarpumentę.
  5. Jei tokia būklė užsitęsė, kvieskite greitąją pagalbą.

Visiškas užspringimas

Užspringes žmogus rodo visų suprantamą užspringimo ženklą – nykščiu ir rodomuoju pirštu apkabina kaklą. Kosulys silpnas, neveiksmingas. Kvėpuojant atsiranda švilpesys. Nukentėjusysis negali kalbėti. Pradeda mėlti. Netenka sąmonės.

Pagalba

  1. Penkis kartus suduokite į tarpumentę.
  2. Jei nukentėjusysis vis dar užspringęs, atlikite Heimlicho manevrą.

Heimlicho manevras

Atsistoti nukentėjusiam už nugaros, apkabinti jį per juosmenį viena ranka, palenkti jį lengvai į priekį, sugniaužus kumštį, pridėti jį nykščiu nukentėjusiam prie viršutinės pilvo dalies vos žemiau šonkaulių. Kita ranka suimti savo kumštį nukentėjusiojo skrandžio lygmenyje, ir apkabinus, abi rankas staigiu judesiu traukti link savęs, lyg būtų norima žmogų kilstelėti. Taip kartoti penkis kartus.

  • Šiuos veiksmus (1-2 punktai) atlikite pakaitomis, kol žmogus atsprings arba praras sąmonę.
  • Jei nukentėjusysis neteko sąmonės, pradėkite gaivinimą. Prieš darydami įpūtimus, pražiodykite nukentėjusį ir apžiūrėkite burnos ertmę. Jei joje pastebėsite svetimkūnį, jį atsargiai išimkite.

Pirmoji pagalba užspringus kūdikiui

  1. Jei užspringęs vaikas kosti, leisti jam iškosėti svetimkūnį pačiam.
  2. Jei vaikas ėmė dusti – nesutrikti ir nepanikuoti. Paguldyti jį ant rankos kniūbsčią galva žemyn.
  3. Galvytę pirštais prilaikyti už apatinio žandikaulio, kad kvėpavimo takai būtų atviri.
  4. Staigiu vidutinio stiprumo judesiu plaštaka 5 kartus per 3–5 sekundes suduoti tarp menčių.
  5. Apversti kūdikį veiduku aukštyn ir patikrinti burnytę. Jei svetimkūnis matosi, išimti jį.
  6. Jei svetimkūnis neiškrito, ant savo rankos paguldyti kūdikį veiduku aukštyn ir penkis kartus pirštais staigiai (per 3–5 sekundes) spustelti krūtinę. Vėl patikrinti, ar burnoje nėra svetimkūnio.
  7. Jei nesiseka pašalinti svetimkūnio, tris kartus kartoti 2, 3, 4, 5, 6 veiksmus.
  8. Atliekant minėtus veiksmus ir nepaleidžiant kūdikio iš rankų, skubiai kviesti greitąją medicinos pagalbą.
  9. Kartoti 2, 3, 4, 5, 6 veiksmus tol, kol svetimkūnis iššoks arba kol atvyks greitoji medicinos pagalba.

Jei namuose esate vienas asmuo, pirmiausiai reikia gaivinti (atlikti vieną ciklą) ir tik tada kviesti pagalbą. Jei namuose yra daugiau žmonių, liepti vienam asmeniui ieškoti pagalbos, o kitam likti gaivinti. Jei namie yra tik mažametis vaikas, liepti jam bėgti ieškoti suaugusio žmogaus, kuris iškviestų pagalbą.

Kūdikio užspringimas yra gana pavojingas. Net jeigu vaikas jau po pirmo gaivinimo atsigavo, pavyko pašalinti svetimkūnį, medikus kviesti būtina. Kūdikio būklė turėtų būti keletą dienų stebima ligoninėje.  

Pirmoji pagalba užspringus nutukusiam žmogui arba nėščiajai (paskutinieji nėštumo mėnesiai)

Atlikdami Heimlicho manevrą sąmoningam užspringusiam nukentėjusiąjam, rankas dekite ne ant pilvo, bet ant krūtinės. Atsistokite šalia, apkabinkite krūtinę iš nugaros. Delnus, sugniaužtus į kumštį, uždėkite ant vidurinės krūtinkaulio dalies ties spenelio aukščiu.

Toliau atliekami standartiniai veiksmai, nurodyti aukščiau. Jei nukentėjusysis neatsigauna – kvieskite greitąją pagalbą ir atlikite gaivinimo veiksmus.

 

Rekomendacijas paruošė VŠĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Anestezijos ir Intensyviosios terapijos slaugytoja Nijole Mickevičiūtė. Anestezijos ir intensyvios terapijos draugijos narė.

Naudota literatūra:

1. Europos Gaivinimo Tarybos rekomendacijos (European Resuscitation Council), www.erc.edu
2. D. Vaitkaitis, A. Pranckunas ir kt. "Pirmoji medicinos pagalba", 2008 m., Kaunas, KMU leidykla.

Į viršų

Nudegimas:

Dažniausia nemirtinų nudegimų priežastis – nelaimingi atsitikimai buityje - nusiplykinimai (verdančiu vandeniu, kava, riebalais) ir nudegimai (garais arba prisilietus prie karštų paviršių).

Paviršinis (Io) nudegimas – oda sausa, raudona, skausminga, gali patinti.

Vidutinio gylio (IIo) nudegimas – oda raudona, labai skausminga, atsiranda pūslių.

Gilus (IIIo) nudegimas – gilios žaizdos, suanglėjusi oda, liečiant tokia nudegimo vieta atrodo kieta, nukentėjusysis toje vietoje gali nejausti skausmo (pažeistos nervų galūnės). Aplinkiniai mažiau nudegę audiniai labai skausmingi. 

Pirmoji pagalba

- greitai atvėsinkite nudegusią vietą vėsiu (18-20oC) vandeniu, geriausia, silpnai tekančia vėsaus vandens srove (dušas, laistytuvo žarna ir pan.). Vėsinama tol, kol nukentėjusis nustojus vėsinti nebejaučia skausmo;

- dar vėsinant nuimkite apyrankes, žiedus, laikrodžius ar kitus daiktus, kurie prasidėjus tinimui, galėtų spausti nudegusią vietą;

- švariai aptvarstykite žaizdą. Didelius plotus laisvai pridenkite švaria paklode ar rankšluosčiu. Nelupkite pridegusių prie odos rūbų, išskyrus, smilkstančius.

- Kvieskite Greitąją medicinos pagalbą.

Greitąją pagalbą kviesti būtina visada, jei:

- Jei yra galvos, plaštakų, pėdų ar lytinių organų nudegimai;

- Bet kokio gylio jaunesnių nei penkių metų vaikų nudegimai;

- Jei yra daugiau nei vienos kūno dalies nudegimas arba nudegimas apima didelę kūno dalį;

- Jei nudegimą sukėlė cheminės medžiagos, elektros srovė, sprogimas;

- Jei yra kvėpavimo sutrikimas. 

  • Nepradurkite, neprakirpkite, kitaip nepažeiskite dėl nudegimo atsiradusių pūslių.
  • Griežtai draudžiama nudegusias vietas tepti tepalais, losjonais, riebalais.
  • Nedėkite ledo tiesiai ant žaizdos (gresia nušalimas).

Rekomendacijas paruošė VŠĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Anestezijos ir Intensyviosios terapijos slaugytoja Nijolė Mickevičiūtė. Anestezijos ir intensyvios terapijos draugijos narė.

Naudota literatūra:

1. Europos Gaivinimo Tarybos rekomendacijos (European Resuscitation Council), www.erc.edu
2. D. Vaitkaitis, A. Pranckunas ir kt. "Pirmoji medicinos pagalba", 2008 m., Kaunas, KMU leidykla.

Į viršų

Nušalimas:

Dažniausiai nušąlama jei oras yra šaltas, vėjuotas, drėgnas. Greičiausiai nušąla rankų, kojų pirštai, ausys, nosis, skruostai, lytiniai organai.

 

Nušalimo požymiai:

-         Pažeistos odos pabalimas;

-         Kūno dalies jautrumo netekimas;

-         Pūslių atsiradimas;

-         Tinimas, skausmas;

-         Išbalusi, pageltusi, vaškinė oda.

 

Pagalba

Šildykite nušalusią vietą spausdami delnu (skruostai, nosis, ausys), laikykite pažastyse (rankų pirštai) arba prie pilvo (atsekite megztinį ir nukentėjusiojo rankas priglauskite prie jo kūno, užsekite megztinį).

Jei nušalo pėdos, nuaukite nukentėjusiojo batus, nuimkite kojines, jo pėdas padėkite ant kito asmens kūno.

Esant gilesniam nušalimui, gabenkite nukentėjusįjį į ligonine. Prieš tai: duokite atsigerti ko nors karšto, apklokite šiltais drabužiais, nuneškite nukentėjusįjį į užuovėją ar šiltesnę vietą.

 

Draudžiama

Netrinkite nušalusių vietų nei ledu, nei sniegu;

Nenaudokite jokių tepalų ar miltelių;

Netvarstykite;

Netrinkite ir nemasažuokite;

Neduokite alkoholinių gėrimų;

Neleiskite rūkyti.

 

Rekomendacijas paruošė VŠĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Anestezijos ir Intensyviosios terapijos slaugytoja Nijole Mickevičiūtė. Anestezijos ir intensyvios terapijos draugijos narė.

Naudota literatūra:

1. Europos Gaivinimo Tarybos rekomendacijos (European Resuscitation Council), www.erc.edu
2. D. Vaitkaitis, A. Pranckunas ir kt. "Pirmoji medicinos pagalba", 2008 m., Kaunas, KMU leidykla.

Į viršų

Gaivinimas:

Greitosios medicininės pagalbos iškvietimas:

Bendrasis pagalbos centras – tel. 112 (iš bet kurio tinklo)

Teo – tel. 03;    Bite, Tele2 – tel. 003;    Omnitel – tel. 103

Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuras - tel. (8-5) 2362052 (visą parą). 

Gaivinimas

Ūminė liga ar sužeidimas galimi bet kur ir bet kada. Apie 60 proc. staigios mirties atvejų įvyksta namuose, iš jų 80 proc. – liudininkų akivaizdoje. Įvykus nelaimei jūs galite būti pirmas arba vienintelis galintis suteikti pagalbą, o sugaištas laikas ir laiku nesuteikta pirmoji pagalba gali kainuoti žmogaus gyvybę. 

Pradinis gaivinimas

Gaivinant reikia laikytis sekos:

Patikrink -> Paskambink -> Padėk

(I.) Įvertinkite aplinkos saugumą (pvz. ar nukentėjusysis nėra važiuojamoje kelio dalyje, kitoje nesaugioje vietoje); įvertinkite nukentėjusiojo sąmonę (patapšnokite žmogui per petį ir aiškiai klauskite: „Kas atsitiko?“. Nekratykite!)

(II.) Jei žmogus nereaguoja, kvieskite greitąją medicininę pagalbą telefonu 112. Jei aplinkui yra žmonių, vieno iš jų paprašykite iškviesti greitąją pagalbą, (III.) o pats tuo metu teikite pagalbą nukentėjusiąjam. 

Kaip teisingai gaivinti?

Atsiminkite gaivinimo ABC:

A – Airway – atverkite kvėpavimo takus;

B – Breathing – užtikrinkite kvėpavimą;

C – Circulation – užtikrinkite kraujotaką. 

A – Airway – kelias orui

  1. Paguldykite nukentėjusįjį veidu aukštyn ant kieto pagrindo.
  2. Kvėpavimo takus atverkite pakeldami apatinį žandikaulį ir atlošdami galvą (dviem-trim pirštais pakelkite smakrą, kitos rankos delną uždėkite ant kaktos ir atloškite galvą).

B – Breathing – kvėpavimas

  1. Atvėrę kvėpavimo takus nustatykite, ar nesąmoningas nukentėjusysis kvėpuoja: ar juda krūtinės ląsta, ar girdite kvėpavimo garsą, ar jaučiate kvėpavimą pridėję skruostą? Vertinimui užtrukite ne daugiau kaip 10 s.
  2. Jei nukentėjusysis nekvėpuoja arba jei nesate tikras, jog kvėpuoja ar negalite įvertinti kvėpavimo per 10 s., pradėkite dirbtinį kvėpavimą. Atlikdami įpūtimus burna į burną, užspauskite nosies šnerves, glaudžiai apžiokite gaivinamojo burną, įpūskite du kartus. Vieno įpūtimo trukmė – 1 s., įpūtimai negilūs, vienodi, kiekvieno įpūtimo metu turi pakilti krūtinės ląsta. Tarp įpūtimų leiskite išeiti orui iš plaučių. 

C – Circulation – kraujotaka

Ne medikams pulso čiuopti nėra būtina, nes 40 proc. atvejų jo nepavyksta užčiuopti net tada, kai jis yra – taip tik gaištamas laikas. Tad vertinkite kitus kraujotakos požymius – nukentėjusiojo judesius ir kvėpavimą. Įgudęs gaivintojas čiuopia miego arterijos pulsą (kaklo šoniniame griovelyje). Kraujotakos vertinimas trunka ne ilgiau kaip 10 s. Jei nėra kraujotakos požymių, atlikite krūtinės ląstos paspaudimus:

  1. Vienos rankos delno pakyla dedama ant gaivinamojo krūtinkaulio centro apatiniame krūtinkaulio trečdalyje. Kita ranka dedama tiesiai ant pirmosios rankos ir delno pakyla spaudžiamas krūtinkaulis (pirštai suverti arba ištiesti). Rankos per alkūnes tiesios.
  2. Krūtinė spaudžiama ne rankų jėga, o viršutinės kūno dalies svoriu. Spaudžiama tiesiai žemyn.
  • Paspaudimų gylis – 5-6 cm.
  • Po paspaudimo krūtinės ląsta turi visiškai atsistatyti, t.y. sugrįžti į pradinę padėtį.
  • Paspaudimų greitis – 100 kartų per minutę (kiek mažiau nei du kartai per sekundę).
  • Paspaudimų ir įpūtimų santykis – 30:2 (vienas ciklas).
  • Atliekame 5 krūtinės paspaudimų ir įpūtimų ciklus (trukmė apie dvi minutės).
  • Vertiname nukentėjusiojo kvėpavimą, kraujotaką.
  • Jei gaivinamasis vis dar nekvėpuoja ir nėra kraujotakos požymių, reikia tęsti gaivinimą (patartina gaivintojams keistis kas dvi minutes).

Gaivinimą nutraukti galima kai:

  • nesaugi aplinka kelia pavoju gaivintojui;
  • atsiranda kraujotakos požymiai;
  • gaivinimą perima specialistų komanda;
  • gaivintojo jėgos išseko.

Rekomendacijas paruošė VŠĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Anestezijos ir Intensyviosios terapijos slaugytoja Nijole Mickevičiūtė. Anestezijos ir intensyvios terapijos draugijos narė.

Naudota literatūra:

1. Europos Gaivinimo Tarybos rekomendacijos (European Resuscitation Council), www.erc.edu
2. D. Vaitkaitis, A. Pranckunas ir kt. "Pirmoji medicinos pagalba", 2008 m., Kaunas, KMU leidykla.

Į viršų

Kaulų ir minkštųjų audinių sužalojimas:

Kaip padėti?
- Sužalotą sritį įtverkite (imobilizuokite).
- Įtvarui galite panaudoti įvairias lenteles, lazdas, surištas medžių šakeles, kartoną, standžiai susuktus laikraščius ir pan.


Pagrindinės imobilizacijos taisyklės:
- Įtveriami abipus lūžio esantys sąnariai;
- Imobilizuojant sąnarį, įtveriamos abipus esančios kūno dalys;
- Naudodami standžius, kietus įtvarus, po jais padėkite paklotą;
- Įtvaro nedėkite ant žaizdos;
- Sužalota galūnė imobilizuojama tokios padėties, kokios ji rasta. Ji nejudinama, netempiama, nelenkiama;
- Galūnės kraujotaka tikrinama prieš ir po mobilizacijos;
- Jei galūnė tirpsta, mėlsta ar šąla, truputi atpalaiduokite įtvarą;
- Sužalotą vietą šaldykite;
- Jei įmanoma, pakelkite sužalotą galūnę aukščiau širdies lygio;
- Suteikę pirmąją pagalbą, nukentėjusįjį skubiai vežkite į gydymo įstaigą.


Svarbu žinoti!
- Ledo negalima dėti tiesiai ant odos;
- Ledą, sniegą ar bet kokį šaldytą produktą būtina įvynioti į rankšluostį ar kitą audeklą;
- Jei yra odos vientisumo pažeidimų (nubrozdinimas, žaizda), reikia vengti žaizdos užteršimo, tam prieš dedant šaldomąją priemonę žaizdą apsaugokite steriliu tvarsčiu. Jei neturite sterilaus tvarsčio, tinka švarus, ne pūkuotas audinys.
- Palaikę šaltį ant sužalotos vietos 20 min. darykite 30 min. pertrauką ir, jei reikia, uždėkite naują šaldomąją priemonę;
- Atminkite, negalima dėti ledo ant atvirojo lūžio - šalčio paketas spaus lūžgalius, sukels skausmą ir tik pablogins esamą situaciją;
- Negalima kelti galūnės, jei ji yra lūžusi arba jei nukentėjusiajam tai sukelia skausmą. 

Į viršų

Apalpus:

Kaip padėti?
- Prilaikykite alpstantį žmogų, kad šis krisdamas nesusižalotų;
- Apalpusįjį paguldykite horizontaliai ir pakelkite kojas apie 30 cm į viršų;
- Atlaisvinkite apykaklę, atriškite kaklaraištį;
- Atidarykite langus, padarykite daugiau erdvės aplink nukentėjusįjį, kad šis gautų daugiau oro;
- Jei turite, duokite įkvėpti amoniako;
- Nualpusiojo nereikėtų daužyti per veidą ar lieti jį vandeniu;
- Draudžiama girdyti ar maitinti pilnai neatsigavusį žmogų;
- Jei žmogus greitai atsigavo ir jaučiasi neblogai, GMP kviesti nebūtina, tačiau reikia apsilankyti pas šeimos gydytoją.
- Jei žmogus per 2-3 min. neatgavo sąmonės arba dingsta kvėpavimas ir širdies veikla, kvieskite GMP ir pradėkite gaivinti.

Į viršų