Žaizdos ir jų tvarstymo būdai

Žaizda – tai odos, gleivinės arba organų vientisumo pažeidimas, kuriam būdingas skausmas,kraujavimas ir žiojėjimas.

Žaizdos pavojingos, nes per žaizdą į audinius gali patekti infekcija, nukentėjusysis per žaizdą gali nukraujuoti, dėl žaizdos gali sutrikti kūno dalies ar organo funkcija, gali ištikti šokas, sužeistasis gali mirti ar likti invalidas.

Žaizda tuo pavojingesnė, kuo ji yra arčiau gyvybiškai svarbių organų ar kuo stambesnė kraujagyslė ar nervas yra pažeisti. Žaizdų dydis, ypač durtinių, yra apgaulingas, nes ir per nedidelę skylutę galima sužaloti gyvybiškai svarbius organus ar paskleisti infekciją.

 

1. Pjautinės žaizdos
Padaromos aštriais pjaunamaisias daiktais, būna įvairaus dydžio ir gylio. Žaizdų kraštai lygūs, aštrūs, stipriai kraujuoja, nes aštriu daiktu perpjautos kraujagyslės būna pažeistos išilgai, lieka atviros.

2. Kirstinės žaizdos
Padaromos kertamaisias įrankiais. Gali būti gilios ir stipriai kraujuoti.
3. Durtinės žaizdos
Padaromos smailiais duriamaisiais daiktais. Durtinė žaizda nedidelė, bet gili. Ji gali būti pavojinga, nes giliai pažeidžiamos įvairaus dydžio kraujagyslės, nervai, gyvybiškai svarbūs organai. Durtinės žaizdos yra pavojingos, nes jos mažiau kraujuoja į išorę ir neišsiplauna, todėl yra didelis infekcijos pavojus.
4. Šautinės žaizdos
Padaromos šautiniais ginklais. Jos gali turėti vieną arba dvi angas. Tai įėjimo ir išėjimo angos. Įėjimo anga maža, išėjimo didesnė, plėštais kraštais. Tarp angų – žaizdos kanalas, kuris ne visada būna tiesus. Aplink kanalą esantys audiniai dėl kulkos sutrenkimo vėliau apmiršta. Šautinė žaizda visada pavojinga, nes yra giliai pažeidžiamos stambios kraujagyslės, nervai, gyvybiškai svarbūs organai, kaulai. Labai didelis pavojus staiga nukraujuoti, gali patekti infekcija.
5. Muštinės žaizdos
Padaromos kietais bukais daiktais. Dažniausiai odos vientisumas būna nepažeistas arba žaizdos kraštai būna nelygūs, suspausti. Kraštuose gali būti audinių nekrozės židinių. Joms būdingos mėlynės.

6. Kąstinės žaizdos
Atsiranda įkandus gyvūnams. Jos gali būti daugybinės. Žaizdų kraštai būna nelygūs, įvairios formos, kuri priklauso nuo dantų. Šios žaizdos beveik visada supūliuoja. Įkandus pasiutusiam gyvūnui, galima susirgti pasiutlige.
7. Plėštinės žaizdos
Padaromos įvairiais didele jėga veikiančiais daiktais. Jos pasitaiko geležinkelio, gatvės, žemės ūkio nelaimingų atsitikimų metu ir kt. Žaizdos kraštai nelygūs, išdraskyti lopais, oda ir audiniai gali būti plačiai atplėšti, gausiai kraujuoja. Žaizdos pavojingos, nes labiau užterštos, į jas visada patenka infekcija, blogai gyja.

8. Nubrozdinimai

Tai paviršutiniška žaizda, kuriai nebūdingas kraujavimas.

Tai tokios žaizdos, kai kartu veikia keli mechaniniai žalojantys faktoriai – pjautinės–durtinės, kąstinės–plėštinės ir t.t.

 

Pirmoji pagalba
1. Nuraminti sužeistąjį.
2. Apnuoginti sužeistą sritį ir nustatyti, kokia žaizda.
3. Stabdyti kraujavimą.
4. Nuimti nuo sužeistos galūnės žiedus, apyrankes, atlaisvinti drabužius ar batus.
5. Sutvarstyti žaizdą (esant galimybei, aptepti žaizdos kraštus 5 proc. jodo spiritiniu tirpalu, jei žaizda ne kiaurinė, užpilti 3 proc. vandenilio peroksido tirpalu, uždėti sterilų tvarstį, jį pritvirtinti).

6. Jei žaizda užteršta žemėmis, būtina skubiai kreiptis į gydytoją, kad suleistų serumo nuo stabligės.

7. Malšinti skausmą.
8. Įtverti ir pakelti sužeistą galūnę, suteikti patogią padėtį.
9. Kreiptis į gydymo įstaigą.
Dėmesio! Draudžiama pašalinti žaizdoje įstrigusį svetimkūnį.

 

Žaizdų tvarstymo būdai

Galvos ir kaklo tvarstymas
1. Naudojant tvarstį – dėti tvarstį sterilia puse į žaizdą, ją pilnai uždengti ir apibintuoti, be reikalo neužbintuoti nesužeistos galvos ar kaklo dalių, jei kraujuoja, užspausti žaizdą per tvarstį ranka ir laikyti.
2. Naudojant bintą – ant žaizdos padėti visą žaizdą uždengiantį tvarstį, kurį tvirtai pribintuoti universaliu tvarsčiu, t.y. palikus laisvą binto galą, nuo smilkinio pradėti horizontalią dvigubą žiedinę viją apie galvą, po to bintą apsukti apie paliktą binto galą ties smilkiniu ir pereiti į vertikalią viją (jei sužeistas viršugalvis, žandas ar apatinis žandikaulis) arba įstrižai nuleistiant akies, ausies, smakro ar kaklo, apsukti ir vėl pakilti į horizontalią viją, jei reikia subintuoti abi akis, vieną uždengti nusileidžiančia vija, vynioti po pakaušiu, o kitą uždengti kylančia vija, pakilti į horizontalią viją ir binto galus surišti su tuo galu, kuris paliktas laisvas pradedant bintavimą.
3. Naudojant skarelę – ant žaizdos padėti visą žaizdą uždengiantį tvarstį, ir jį tvirtai pririšti į juostą sulankstyta skarele.
4. Kraujuojant iš kaklo arterijos – dėti tvarstį per priešingą sulenktą virš galvos ranką.

Kiaurinė krūtinės žaizda
Sužeistąjį pasodinti.Teikiantysis pagalbą turi atsiklaupti už nugaros ir atremti į save. Jei nešalta, atsagstyti drabužius ir apnuoginti žaizdą, jei šalta, užkišti sterilią orui nepralaidžią medžiagą po drabužiais, sterilia puse uždėti ant žaizdos ar kelių žaizdų sužeistajam iškvėpus ir pritvirtinti skarele ar tvarsčiu, 5 min. laiko žaizdą prispaudus per tvarstį, paguldyti nukentėjusį į stabilią šoninę padėtį ant sužeistos pusės (jei yra galimybė likti prie sužeistojo ir stebėti, galima palikti sėdintį, kad būtų lengviau kvėpuoti), apkloti. 

Kiaurinė pilvo žaizda
Sužeistąjį paguldyti ant nugaros, kojas sulenkti per kelius, po keliais padėti volelį ar kuprinę, nuraminti, apnuoginti žaizdą, nukritusias ant žemės žarnas užkelti ant pilvo, uždengti išlindusias žarnas vandeniu sumirkytu steriliu tvarsčiu ar skarele, ant viršaus uždėti polietileno skiautę ir nespaudžiant prifiksuoti 2 skarelėmis, mazgus surišant šone.
Draudžiama kišti iškritusius organus atgal, duoti valgyti ir gerti, valyti žaizdą, ištraukti įstrigusius svetimkūnius, liesti žarnas nuogomis rankomis. Jei žarnų kilpa dar tik veržiasi, ją reikia prilaikyti ranka, naudojant sudrėkintą, kuo švaresnį audinį.

Tarpvietės žaizda

Sužeistąjį paguldyti ant nugaros, kojas sulenkti per kelius, nuraminti, apsaugojus nuo pašalinių stebėjimo, apnuoginti žaizdą, ant jos uždėti sterilų tvarstį, kurį švelniai prispausti ranka, o nustojus kraujavimui, fiksuoti bintu ar skarele, sėklides pakelti hamako tipo tvarsčiu.

Įstrigusio svetimkūnio įtvėrimas
Sužeistąjį paguldyti jam patogioje padėtyje, nuraminti, ant žaizdos uždėti apsauginį tvarstį, svetimkūnį apdėti steriliais tvarsčiais ar voleliais, juos fiksuoti bintu ar skarele. Svetimkūnis turi nejudėti.

Pastaba: draudžiama bandyti ištraukti įstrigusį svetimkūnį, nes gali pradėti kraujuoti iš užspaustų kraujagyslių, išplisti infekcija, pavojus papildomai pažeisti aplinkinius organus. Esant svetimkūniui akyje, užbintuojamos abi akys, nes judinant vieną akį, juda kita kurioje yra svetimkūnis ir jis žaloja akį.

 

Nusibrozdinimas

Įdrėskimus, nubrozdinimus plauti vandenilio peroksidu arba tiesiog perlieti virintu vandeniu, o jei ir jo nėra, galima nuplauti švariu geriamuoju vandeniu. Žaizdai tvarstyti reikia binto, vatos ar kokios nors dezinfekuojamosios medžiagos (pvz. jodo tinktūros, bliliantinės žalumos, vandenilio peroksido). Jodu tepti tik žaizdų kraštus. Pačios žaizdos netepti jokiais dezinfekuojamaisiais tirpalais. Jei žaizda kraujuoja, prispausti ją tvarsčiu. Esant nedidelei žaizdai, galima ją palikti atvirą (padengtą žaizdų hidrogeliu). Jei žaizda didesnė, kliūva, gali būti papildomai traumuojama. Uždėti orui pralaidų tvarstį (pleistrą). Jei žaizda gili, yra veido srityje, negyja, išryškėja infekcijos požymiai, kreiptis į gydymo įstaigą.

1. Žaizdos negalima plauti vandeniu ir vaistais, barstyti milteliais ir tepti tepalais, kadangi šios priemonės trukdo žaizdai gyti, perneša nešvarumus nuo odos ant pačios žaizdos. Dėl to oda gali supūliuoti.

2. Negalima šluostyti nuo žaizdos smėlio, žemių ir pan., nes tokiu būdu žaizdą užteršiančių medžiagų pašalinti nebus įmanoma, o tik bus giliai įtrinti nešvarumai ir labiau užkrėsta žaizda. Žaizdą išvalyti gali tik gydytojas.

3. Iš žaizdos negalima šalinti kraujo krešulių, nes tai gali sukelti stiprų kraujavimą.

4. Negalima žaizdos apvynioti izoliacine juosta.