Visada yra tokių, kurie seniai neatostogavo, ir tokių, kurie neatostogauja visai. Šiems ir tenka pajusti naujo šiuolaikinio negalavimo – neišnaudotų atostogų sindromo pasekmes – širdies priepuolius, insultus, vėžinius susirgimus ir kitas rimtas sveikatos problemas. Be to, žmonių, kuriuos ilgą laiką vargina šis sindromas, gyvenimo trukmė mažesnė nei chroniškų alkoholikų!
Mes galime save paguosti tik tuo, kad neatostogaujame absoliučiai savo noru. Teisėsauga garantuoja mūsų teisę į atostogas, o, pvz., amerikiečiams tenka tik pasikliauti darbdavio malone ar kontrakto sąlygomis. Todėl neatsitiktinai pats terminas „atostogų nebuvimo sindromas“ atsirado JAV. Ten atostogos vidutiniškai trunka 10 darbo dienų.
Kitose industriškai išsivysčiusiose šalyse atostogaujama nuo 18 iki 32 dienų. Apklausų rezultatais, dauguma žmonių norėtų ilsėtis ilgiau, tačiau prioritetų sąraše, ilgos atostogos žymiai nusileidžia tokiems rodikliams, kaip darbo užmokesčio dydis, medicininis draudimas, darbo kokybė ir t. t.
Nei vienas nesame apsaugotas ir nuo lėtinio nuovargio sindromo, kuris kartais dar vadinamas „verslininkų gripu“. Bandydami pralenkti laiką, nuolat skubame, bėgame, konkuruojame vienas su kitu. O kam? Aukojame sveikatą dėl pinigų, o vėliau juos mokame, kad ją susigrąžintume. Vis tiek galiausiai ateina diena, kai organizmas „sukyla“, ir esam priversti sustoti. Bet jūsų kūnui jau būna padaryta milžiniška žala, ir prireikia daug laiko bei pastangų tai žalai atitaisyti.
Lėtinis nuovargio sindromas dažnai painiojamas su „nekaltu“ peršalimu. Ši grėsminga liga dažniausiai prasideda gerklės, raumenų ar galvos skausmu, karščiavimu, padidėjusiais limfmazgiais bei nepaaiškinamu silpnumu. Blogiausia, kad dauguma, nekreipdami į tai jokio dėmesio, ir toliau sunkiai dirba. Po kurio laiko prie nuovargio prisideda miego, atminties, dėmesio koncentracijos sutrikimai. Jėgų atgauti nebepadeda net miegas. Naujausi tyrimai rodo, kad net 45 proc. ligonių jau per pirmus kelis mėnesius nuo ligos pradžios išsivysto į depresiją panašūs simptomai, kurių nepalengvina antidepresantai. Žmogus pavargsta, jo niekas nebedomina, užsisklendžia savyje, atsiriboja nuo draugų, aplinkinių. Tai dar labiau sunkina jo psichinę būklę.
Ir dar. Vis daugiau laiko praleidžiame patalpose, dėl odos ligų grėsmės įpratome saugotis saulės. O dabar žiemą, jos ir visai nematyti. Todėl kenčiame dėl vitamino D trūkumo, mat su maistu galime gauti tik apie 10 proc. reikiamo, gyvybiškai organizmui reikalingo vitamino kiekio. Pagrindinis jo šaltinis – saulės spinduliai. Bet juk yra kraštų, kur ir tokiu metu galima maloniai pasidžiaugti saulės spinduliais.
Kad vitaminas D reikalingas kauliniam audiniui ir osteoporozės, osteopenijos, rachito prevencijai, žinoma jau seniai. Tačiau nauji moksliniai tyrimai atskleidžia, kad vitaminas D veikia kaip hormonas ir yra gyvybiškai svarbus daugybei mūsų organizmo ląstelių. Vitamino D trūkumas gali sukelti cukrinį diabetą, širdies ir kraujagyslių ligas, metabolinį sindromą, depresiją, nuotaikų svyravimus, lėtinį nuovargį, sukelti autoimunines ligas. Ši biologiškai aktyvi medžiaga siejama su atsparumu gripui ir kitoms viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms ar net bendru mirtingumu.
TAI KĄ DARYTI?
PIRMA. Niekada, jokiomis aplinkybėmis neatsisakyti atostogų! Jų metu reikia visai pamiršti darbą.
Daugeliui tai visiškai neįmanoma. Atostogos, apsikabinus mobilųjį telefoną, nešiojamąjį kompiuterį, yra tas pats, kas ir visiškas „atostogų nebuvimas“. Jūs tik pakeisite kontoros sienų peizažą į viešbučio kokiame kurorte interjerą. Geriausia, žinoma, važiuoti kur tokios ryšio priemonės neveikia, jei jau „ranka nekyla“ jų išjungti.
ANTRA. Nesmulkinkite atostogų į „gabalėlius“. Jei jums priklauso mėnesio atostogos, galite jas padalinti į 2 dalis (po 2 savaites), bet geriau to nedaryti. Mokslininkų nuomone, visapusiškai pailsėti galite ne mažiau kaip per 3 savaites. Savaitės atostogos neturi jokios prasmės. Jūs spėsite nebent išsimiegoti.
TREČIA. Pailsėti – reiškia visiškai pakeisti veiklą.
Bet kokiu atveju, atostogų pradžioje verta gerai išsimiegoti – dieną ar dvi. Tai padės organizmui greičiau išsivaduoti iš įprastinės stresinės būsenos ir pradėti pilnavertiškai atostogauti.
Medikai ištyrė, kad reguliarios, pilnavertės atostogos, 20 % sumažina ankstyvos mirties riziką. Taip pat, mokslininkų tvirtinimu, gerai pailsėti... reiškia sėkmingiau kontroliuoti savo svorį, kurio augimo „šaknys“ neretai yra strese ir pervargime.
Komentuoti