Utėlėtumas? Mes jį nugalėsim!

2015-09-28 00:00

Jau baisu, ar ne? Todėl reikia sužinoti, kaip su šiuo padaru kovoti, o dar geriau – artimiau su juo nesusipažinti.

Kokios jos? Utėlės vystosi ant vieno šeimininko. Kiaušinėliai (glindos) pritvirtinami prie šeimininko plaukų arba audinių siūlų. Vidutiniškai utėlė padeda 250 – 300 kiaušinėlių. Tris kartus išsinėrusios lervos suauga. Vystymasis trunka tik 24 dienas.

Ant žmogaus parazituoja trys utėlių rūšys: galvinė, drabužinė ir kirkšninė utėlės. Žmoginės utėlės kūno ilgis 2 – 4.7 mm. Pateles paprastai būna stambesnės. Kūnas verpstės formos, galva siaura, aiški krūtinė ir gerokai platesnis pilvelis. Utėlės regėjimas labai silpnas, ji tik skiria šviesą nuo tamsos. Šviesos ji vengia slėpdamasi plaukuose ar drabužių klostėse. Utėlės orientuojasi ir pagal kvapą, užuodžia ūseliais, ypač jas vilioja aštrus prakaito ir nešvaros kvapas.

Galvinė utėlė – 2,4-3,1 mm ilgio, kasdien deda po 3-4 kiaušinėlius (glindas). Patelė per savo gyvenimą padeda iki 300 kiaušinių. Minimali vystymosi trukmė – 2-3 savaitės. Nors galvinė utėlė neperneša jokių ligų, žmogui kasantis įkąstas vietas, į galvos odą gali patekti išorinė infekcija.

Drabužinės utėlės didesnės – 3,2-4 mm ilgio. Gyvena dažniausiai apatinių darbužių raukšlėse ir siūlėse prie kurių ir klijuoja glindas. Per 34 dienas padeda 275-300 kiaušinėlių Drabužinė utėlė labai jautri temperatūros pokyčiams. Geriausiai ji jaučiasi žmogaus kūno temperatūroje. Aukštesnėje pradeda neramiai ropoti, o esant 44 °C žūsta. Būtent rūbų utėlė yra grįžtamosios šiltinės sukėlėjų pernešėja.

Kirkšninė utėlė daug mažesnė už žmoginę. Jos kūnas platus, patino – 1 mm, patelės – 1.5 mm. Galva ilga. Kūne neryškiai išsiskiria krūtinė ir pilvelis. Juda ropodamos šonu. Odoje, siurbiant kirkšninei utėlei, atsiranda melsvos dėmės, nes jos seilės suardo (suskaido) hemoglobiną. Kirkšninė utėlė jokių ligų neplatina, ji apsigyvena plaukais apaugusiose kūno (išskyrus galvą) dalyse, dažniausiai kirkšnyje, pažastyje, kartais barzdoje bei antakiuose.

Kaip galima užsikrėsti pedikulioze (utėlėtumu)? Dažniausiai žmonės utelėmis užsikrečia gyvendami antisanitarinėmis sąlygomis, kai nėra galimybių praustis, keisti drabužius ar juos skalbti bei lyginti. 

Teoriškai utėlėmis galima užsikrėsti daug kur:

• Bendraujant su sergančiu pedikulioze (sportuojant, žaidžiant, linksminantis ir t.t.).
• Dėvint užkrėstus rūbus (kepures, skareles, plaukų juosteles ir kaspinus, paltus, sportinius kostiumus ir kt.).
• Naudojantis užsikrėtusio žmogaus rankšluosčiais, šukomis, šepečiais.
• Artimo sąlyčio metu utėlės gali perropoti nuo vieno žmogaus ant kito.
• Gulint užsikrėtusio žmogaus lovoje, ant čiužinio, ant kilimo ir t.t.
• Kirkšninėmis utėlėmis dažniausiai užsikrečiama lytinio kontakto metu.
• Jei drabužinių ir galvinių utėlių yra labai daug, jos gali ropoti per grindis ir per įvairius aplinkos daiktus. 

• Galvos utėles, jei jų nedaug, galima iššukuoti tankiomis šukomis. Kad būtų lengviau pašalinti glindas, plaukus reikia sudrėkinti šiltu stalo acto tirpalu, o į tankių šukų tarpdančius įdėti siūlą ar susuktos vatos, suvilgytos 5–10 proc. acto tirpalu. Kai utėlių daug – galima nukirpti plaukus arba naudoti vaistus nuo utėlių. Vaistinėse galima įsigyti vaistų ir natūralių preparatų utėlėms ir glindoms naikinti. Plaukus reikia apdoroti pagal vaistų vartojimo instrukcijos rekomendacijas.

• Drabužinės utėlės ir jų glindos yra jautrūs karščiui. Todėl jie žūsta skalbiant prie 90° C automatinėse skalbimo mašinose, virinant skalbinius 15 min. 2 proc. sodos tirpale arba lyginant rūbus iš abiejų pusių karšta laidyne. Efektyvus utėlių naikinimo būdas drabužiuose, patalynėje ir kituose minkštuose daiktuose yra kaitinimas specialiuose įrenginiuose (dezinfekcijos kamerose).

• Kirkšninės utėlės naikinamos tokiais pat metodais ir priemonėmis kaip ir galvinės utėlės. Svarbu, kad jas naikintų lytiniai partneriai tuo pačiu metu. Jei kirkšninės utėlės įsiveisia blakstienose, būtina kreiptis į akių ligų gydytoją. Draudžiama jas naikinti cheminėmis priemonėmis.

Plačiau apie utėles skaitykite čia>>