Ilgalaikis triukšmo poveikis sukelia klausos organo kraujagyslių spazmus, nervinių receptorių medžiagų apykaitos sutrikimus. Pirmiausiai jis pakenkia imuninei, nervų, širdies ir kraujotakos, virškinimo trakto sistemoms, vėliau sutrinka klausa, teigia Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjo pavaduotoja Greta Girštautaitė.
Žmogus prisitaiko prie nuolatinio triukšmo ir tarytum jo nejaučia. Tačiau neigiamas triukšmo poveikis nesumažėja. Atvirkščiai, be perstojo dirgina centrinę nervų sistemą, sukelia stresinę būklę. Tai dažniausiai atsitinka dirbant triukšmingoje aplinkoje. Ilgalaikis triukšmo poveikis sukelia klausos organo kraujagyslių spazmus, nervinių receptorių medžiagų apykaitos sutrikimus. Pirmiausiai jis pakenkia imuninei, nervų, širdies ir kraujotakos, virškinimo trakto sistemoms, vėliau sutrinka klausa.
Pasak, Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialisto Raimondo Vaidgino, paprastai klausos nusilpimas išryškėja po 10 – 20 metų trunkančio kasdieninio triukšmo poveikio. Tai dažniausiai esti dirbant triukšmingoje aplinkoje. Ar greitai išsivystys klausos neuropatija priklauso nuo daugelio dalykų. Svarbu, koks triukšmo pobūdis. Nuolatinis mašinų ar staklių ūžimas kenkia mažiau nei impulsinis štampavimo ar panašus triukšmas. Ausis nespėja prisitaikyti prie impulsinio triukšmo, veikiančio tik keletą sekundžių, ir klausa pažeidžiama labiau. Klausos sutrikimai greičiau atsiranda, kai kartu su triukšmu veikia vibracija ar kiti kenksmingi profesiniai veiksniai. Pavyzdžiui, traktorininkų klausa dėl šios priežasties ypač stipriai pažeidžiama. Klausos neuropatija yra ryškesnė, kai žmogų veikia didelis triukšmas ne vien darbo metu, bet ir po darbo gatvėje ar kitose viešose vietose, taip pat ir namuose. Klausos nervo pažeidimo rizika didesnė, jei žmogus turi padidėjusį kraujospūdį ar didesnį cholesterolio kiekį kraujuje, jei perdozuoja kai kuriuos vaistus. Klausa blogėja vyresniame amžiuje ir be triukšmo poveikio. Kiekvieno vyresnio kaip 50 metų žmogaus klausa aukštiems garso dažniams sumažėja po 2 decibelus kasmet.
Veikdamas ilgą laiką triukšmas sutrikdo daugelio organų darbą. Labiausiai pažeidžiama nervų sistema – atsiranda nuovargis, silpnumas, irzlumas, nemiga, pailgėja užmigimo laikas, suprastėja miego kokybė, padidėja nervinis jautrumas, gali atsirasti kiti nerviniai ir psichiniai sutrikimai. Jei miegas trikdomas nuolat, atsiranda nuovargis, dažnai skauda galvą. Didelis triukšmas sukelia agresiją. Triukšmas labai erzina, trikdo darbingumą, ypač kūrybinę veiklą, protinį darbą. Padažnėja širdies susitraukimai, ligonis jaučia širdies plakimą ar skausmą. Padidėja kraujospūdis. Pablogėja galūnių kraujotaka. Blogėja virškinimas, gali atsirasti gastritas ar opinė liga. Dažniau sergama kepenų ligomis.
Yra paskaičiavimų, kad nuolat esant 40-50 dBA triukšmui, žmogui atsiranda psichinės reakcijos, nuolatinis 60-80 dBA garsas sukelia vegetacinės nervų sistemos pakitimų, nuo 90-110 dBA garso žmogus gali apkursti, daugiau nei 120 dBA pažeidžia klausos organą.
Leidžiamas triukšmo lygis – tai toks triukšmas, kuris veikdamas trumpą arba ilgą laiką negali sutrikdyti sveikatos. Didžiausi leidžiami akustinio triukšmo lygiai pagal Lietuvos higienos normą HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (Žin., 2007, Nr. 75-2990) yra tokie:
gyvenamųjų kambarių miegamuosiuose kambariuose:
• dienos metu (nuo 6 iki 18 val.) – iki 45 dBA (decibelų)*;
• vakaro metu (nuo 18 iki 22 val.) – iki 40 dBA;
• nakties metu (nuo 22 iki 6 val.) – iki 35 dBA;
gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje:
• dienos metu (nuo 6 iki 18 val.) – iki 65 dBA;
• vakaro metu (nuo 18 iki 22 val.) – iki 60 dBA;
• nakties metu (nuo 22 iki 6 val.) – iki 55 dBA.
Taigi, jei: Savo širdies plakimą žmogus girdi 10 dBA garsu, 30 dBA triukšmą sukelia lapų šlamėjimas, laikrodžio tiksėjimas, 40 dBA – šnabždesys, 50 dBA – lietus bei įprastinė kalba, 70 dBA – garsi kalba, 90 dBA – riksmas, 95-110 dB – motociklas, 120 – greitosios pagalbos ar policijos automobilių sirenos, 140 dB – reaktyvinio lėktuvo variklio gausmas. Miesto ir buities prietaisų keliamas triukšmas siekia nuo 40 iki 100 dBA. Fejerverkų sukeliamas triukšmo lygis – 150 decibelų.
Decibelas yra labai įdomus matavimo vienetas. Juo galima išmatuoti bet ką. Decibelas yra santykinis vienetas. Jis parodo santykį, kiek vienas dydis yra didesnis už kitą. Paprastai decibelais matuojami įvairūs signalai: garso stiprumas, radio signalo stiprumas, šviesos srauto stiprumas ir pan.
Decibelas nėra savarankiškas matavimo vienetas. Jis tik nurodo santykį. Jei viena musė sveria 1g, o katinas 1 kg, tuomet katinas už musę sunkesnis 30 decibelų (dBA). Jei dramblys sveria 1 toną (1000 kg), tuomet dramblys sunkesnis už musę 60 dBA. Žemės planetos masė 6x10^24 kg, tad žemė sunkesnė už musę 273 dBA.
Nėra prietaiso matuojančio decibelus. Jei decibelais matuojamas radio signalo stiprumas, tai reiškia, kad yra išmatuojamas signalo stiprumas vatais ir palyginamas su tam tikru dydžiu ir pasakoma KIEK KARTŲ (t.y. kiek decibelų) signalas yra stipresnis ar silpnesnis. Silpnesniam signalui naudojamos neigiamos decibelų reikšmės: pvz., 80 dBa signalas yra 10^80 kartų silpnesnis už tam tikrą palyginamąją reikšmę.
Garso stiprumui matuoti naudojami slėgio matavimo vienetai (tarkime, paskaliai). Kai gautas garso stiprumo slėgio paskalių kiekis palyginamas su tam tikra pradine reikšme, apskaičiuojama KIEK KARTŲ gautas garsas stipresnis už sutartą reikšmę ir tie kartai paverčiami į decibelus.
Optikoje šviesos srautas matuojamas vatais, palyginamas su tam tikra reikšme ir gautas santykis paverčiamas į decibelus.
Decibelai naudojami ir kitose srityse. Taigi nėra kažkokio aparato matuojančio decibelus, nes tai tik logaritiminis dviejų dydžių santykis.
Parengta pagal: www.sam.lt; www.technologijos.lt; www.mokslai.lt. Ačiū Dovydui už paaiškinimą apie decibelus.
zenonas 2017-08-05 14:18
Pagal lentele snabzdesys 40 db.Nakti draudziama snabzdeti.
Imantas 2016-08-10 17:55
Tai pagal šį įstatymą savo namuose (patalpose) negali kalbėtis, nes viršiji 45 dba...:) Ir ką įstatymų leidėjai veikia už mūsų mokamą lažą? Juk protingiausiai būtų jei būtų apibrėžtas triukšmas tik už savininko patalpos ribų. Jei atidarytas langas - didesnis, jei įrengta patalpoje garso izoliacija - mažesnis.
VALDAS LOX 2014-11-28 14:14
kada daryt jai vaginoi atsirado vabalu