Sveikas.lt pataria #1: sveika darbo ir namų aplinka

2016-04-20 14:41

Norintiems gyventi sveikesnėje namų ir darbo aplinkoje siūlome pasitelkti aštuonis lengvus patarimus. Sveikas.lt surinko nesunkai įgivendinamas idėjas, kaip nekeisdami savo įpročių, galite pagerinti miego kokybę, suaktyvinti budrumą darbe ar apsisaugoti nuo nemalonių alergijų. Geriau pailsėję padidinsite darbo našumą, o tinkamoje darbui aplinkoje jausitės žvalesni ir energingesni.

1. Pagerinkite oro kokybę vėdindami patalpas.

Skirkite didelį dėmesį deguonies kiekiui ore. Galima išskirti du namų vėdinimo būdus:

1. Natūralus ventiliavimas. Tai yra pats paprasčiausias būdas atnaujinti orą namuose ar darbe. Langų pravėrimas kelioms minutėms 3–5 kartus per dieną labai greitai pripildys patalpą deguonimi. Deguonis itin reikalingas smegenų veiklai. Išvėdintoje patalpoje jausitės žvalesni, daug lengviau atliksite protinės veiklos reikalaujančius darbus. Tačiau nevertėtų atidarinėti langų dienos metu, jei gyvenate šalia labai judrios gatvės, statybų ar lauke tvyro smogas. Geriau palaukite kol mašinų srautas sumažės arba vasaros metu pakabinkite drėgną marlę virš atidaromo lango. Ji sulaikys smulkias dulkes ir neleis joms sukelti čiaudulio bei kitų nemalonių simptomų.
2. Ventiliavimas naudojant oro kondicionierius yra brangiausias, bet kartais neišvengiamas pasirinkimas. Itin karštomis vasaros dienomis kondicionavimo sistemos gelbėja nuo kaitros. Tik svarbu nepamiršti, kad iš įrenginio išeinantis oras yra itin šaltas palyginti su kambario oru ir gali sukelti peršalimą. Nevertėtų palikti miegančio vaiko prie veikiančios ventiliavimo mašinos, o taip pat patalpos ir lauko oras neturėtų skirtis daugiau nei 3-5 laipsniais, nes organizmas patekęs į „šaldytuvą“ patirs didelį stresą.

2. Sumažinkite triukšmo lygį ir užterštumą pasitelkdami į pagalbą augalus.

Kitas nesudėtingas būdas pagerinti darbo aplinką yra augalai. Flora yra ne tik degonies gamintoja, estetinis objektas, bet gali sumažinti dėmesio išblaškymą kuris priklauso nuo aplinkos triukšmo. Kaip teigia Dr. Helen Russell iš Oksfordo universiteto, strategiškai tinkamai išdėlioti augalai gali sumažinti triukšmo lygį net penkiais decibelais. Kelis darbo stalus jungianti augalų juosta sumažins triukšmo lygį akimirksniu. Taip pat galima naudoti dekoratyvinių medžių ar krūmų „sienas“, kurios dailiai atskirs darbo ir poilsio zonas. „Sergančio kambario sindromas“ – apibūdinamas kaip senų pastatų problema, kai patalpoje kaupiasi toksinės žmogaus organizmui medžiagos. Moksliniai tyrimai rodo, kad augalais užpildytame kambaryje yra net 50-60 % mažiau pelėsinių grybų ir bakterijų nei patalpose kur nėra augalų. Galima rinktis tarp pačių įvairiausių augalų: paparčių, katilėlių, begonijų ar sukulentų. Viskas priklauso nuo Jūsų fantazijos!

3. Atpažinkite cheminių medžiagų sukeltas alergijas ir jų išvenkite, naudodami natūralias valymo, kosmetikos, namų priežūros priemones.

Daugiausia buitinių alergijų sukelia įvairios cheminės medžiagos. Alerginė odos reakcija, kuri yra vadinama dermatitu prasideda, kai imuninė žmogaus sistema per stipriai sureaguoja į chemines medžiagas, kurios yra higienos, valymo ir plaukų priežiūros priemonėse. Jei per 24 val. nuo produkto panaudojimo Jums atsirado odos paraudimas, patinimas, oda karšta ir niežti – verta pasikonsultuoti su gydytoju. Pajautus minėtus simptomus pirmiausia plaukite pažeistą odos vietą tekančia vandens srove ir netepkite nieko riebaus. Ypač netinka aliejaus, vazelino tepalai, nes jie sudaro tarsi „šiltnamio“ efektą ir neleidžia odai pačiai vykdyti ventiliacijos, žaizdelė ima šusti.

Norint išvengti alergijų, svarbu naudoti tik kokybiškas priemones. Nepatvirtintos prekės, kurios dažnai daug pigiau parduodamos turguose, gali turėti medžiagų, kurios yra seniai išimtos iš apyvartos dėl neigiamo poveikio žmogaus sveikatai. Kosmetikai ar kitai buitinei chemijai tai pat galioja taisyklė „tik patikrinta prekė“. Cheminius valiklius galima pakeisti soda, o kūno priežiūrai naudokite kiaušinį, citrinos sultis, cukrų. Venkite dermatologų nepatvirtintų kosmetikos priemonių, indus plaukite su buitinėmis pirštinėmis, skalbiamuosius miltelius dozuokite jiems skirtais matavimo indais ir stenkitės naudoti kuo mažiau cheminių priemonių vietose, kurios liečiasi su maistu, oda.

4. Stenkitės naudoti kuo daugiau natūralios šviesos.

Dirginančią lempų šviesą pekeiskite natūralia, atitraukdami užuolaidas. Vis daugiau biurų naudoja tamsinančius stiklus ar užuolaidas ir renkasi nuo ankstaus ryto veikiančias lempas. Tai nėra gerai, nes akys pavargsta gaudamos intensyvią šviesą iš kompiuterių, o jei net atitraukus akis nuo elektronikos Jus supa ryški šviesa, akių pervargimas ir galvos skausmas beveik garantuoti. Natūralioje šviesoje vyksta aktyvi vitamino D ir kortizolio apykaita. Pastarasis yra svarbus hormonas, dalyvaujantis imuninės sistemos palaikyme. Remiantis Šveicarijos mokslinikės Mirjam Münch tyrimų duomenimis, darbuotojai, kurie daug laiko praleidžia natūralios šviesos apsuptyje, žymiai rečiau patiria depresiją, atminties sutrikimus ir metų eigoje mažiau serga.

5. Nenaudokite teflonu padengtų virtuvės indų

Jei namuose turite puodų ar keptuvių, kurie padengti teflonu ar kita nepridegančia medžiaga, įsitikinkite, kad naudojate juos teisingai.

Teflonas yra į plastiką panaši medžiaga, padaryta maišant anglis ir perflourinuotus chemikalus (PFCs). Jis naudojamas gaminant nepridegančias dangas. Deja, teflono išskiriamos medžiagos gali kauptis žmogaus organizme ir sukelti vėžinius susirgimus. EWG (Environmental Working Group) atlikti tyrimai parodė, kad kepant 200 laipsnių temperatūroje iš teflono išsiskiria pakankamai toksiškų dujų nužudyti virtuvėje esantį paukštį.

Labai pavojinga įbrėžti teflonu padengtos keptuvės paviršių, nes nubrėžtos medžiagos gali patekti į maistą, o kepant išbraižytoje keptuvėje, chemikalai sklinda dar sparčiau. Taip pat, kuo senesnė keptuvė, tuo daugiau chemikalų sklinda dėl pažeisto paviršiaus. Rekomenduojame nesirinkti tefloninių indų, o jei juos turite – stebėti, ar nėra įbrėžimų. Vietoje tefloninių keptuvių naudokite silikonines kepimo formas ar emaliu padengtus virtuvės indus.

6. Rinkitės saugias buto ar kambario apdailos medžiagas.

Išvenkite pavojaus sveikatai, pasirinkdami patikrintas interjero kūrimo medžiagas. Net ir natūralių medžiagų (granito, marmuro, glazūruotų plytelių) danga gali turėti neigiamos įtakos sveikatai, nes nepatikimų gamintojų „natūralios“ medžiagos į aplinką gali išskirti radoną, kuris siejamas su leukemija, plaučių vėžiu. Taip pat pavojingi ftalatai, kuriuos galite užuosti išpakuodami dušo užuolaidas. Šios medžiagos neigiamai veikia reprodukcinę, imuninę sistemas, sukelia astmą. Polivinilchloridas (PVC) naudojamas linoleumų, kiliminių dangų gamyboje. PVC užtikrina produkto lankstumą ir ilgaamžiškumą, tačiau veikiant šilumai (saulei, išpiltam karštam gėrimui) PVC skyla į nuodingas medžiagas – ftalatus, vinilchloridą, kurie yra kancerogeniški. Jei PVC dega, išsiskiria itin nuodinga medžiaga – dioksinas. Prieš įsigyjant apdailos prekes svarbu įsitikinti ar jos yra originalios, pasidomėti jų sudėtimi. Verta paieškoti prekių, kurios pažymėtos ženklais FSC, PEFFC, CRI, GUT, CentiPUR. Taip išvengsite nematomo, bet neigiamo poveikio sveikatai.

7. Sukurkite sveikesnę patalpos mikroaplinką reguliuodami temperatūra ir odo drėgmę.

Oro drėgmė ir temperatūra taip pat labai svarbūs veiksniai, norint sukurti sveikesnę aplinką. Remiantis Kauno sveikatos centro duomenimis:

• Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turėtų svyruoti tarp 18 ir 22 °C. Patalpoje, kurioje miegama, ji galėtų būti 2-3 °C žemesnė, nes vėsus ir grynas oras pagilina miegą, pagerina poilsį, greičiau užmiegama.
• Virtuvėje bei kitose patalpose, kur intensyviai dirbama, oro temperatūra taip pat turėtų būti bent pora laipsnių žemesnė.
• Šiluminei savijautai didelę reikšmę turi oro drėgmė, kuri turėtų būti 35 – 60 proc. santykinės drėgmės. Jeigu oro drėgmė didesnė, tai padidėja rizika sušalti, esant vėsiam patalpos orui arba perkaisti karštoje aplinkoje. Be to, didesnė oro drėgmė sudaro palankias sąlygas įvairiems mikroorganizmams gyvuoti.
• Geriausia būtų, jei oro srovė pastoviai tekėtų išorinių sienų vidiniu paviršiumi, neleisdama ten užsilaikyti drėgmei ir veistis grybeliams ar mikroorganizmams. Šios problemos spredžiamos vėdinant ir kondicionuojant patalpų orą.

8. Kurkite atpalaiduojančią ar susikaupimą skatinančią aplinką pasirinkdami gamtos spalvas.

Spalvų terapija žinoma jau nuo žilos senovės, tad pagerinkite savo savijautą pasirinkdami tinkamas buto ar biuro spalvas. Remiantis Vakarams vis labiau pažįstama Fengšui (kinų praktikos, naudotos daugelyje gyvenimo sričių) spalvos ramina, turi neįtikėtinos įtakos gerai savijautai ir atneša tam tikrą energiją. Juk visi jaučiame, kad ryškios spalvos ilgainiui pradeda dirginti, o šviesios spalvos ramina. Minesotos universiteto mokslinkai padarė išvadą, kad raudona spalva kelia stresą, o žalia ir balta ramina, padeda susikaupti. Žydra – erdvės spalva, kuri ramina, gaivina, skatina psichinę veiklą, mažina neigiamas emocijas. Rusvi, gelsvi, švelniai salotinis, kreminis atspalvis labiausiai tinka miegamajam. Prieš įsirengdami butą ar dekoruodami darbo vietą rūpinkitės ne tik dizainu, bet pagalvokite, kad spalvos turi įtakos darbo našumui ir poilsio kokybei.

Net jei panaudosite vieną iš patarimų, ilgainiui pamatysite, kad jaučiatės ramesni, darbo kokybė gerokai padidėjo, o mintys tapo šviesesnės. Visuomet rinkitės natūralias priemones, domėkitės gamintojo rekomendacijomis, produkto sudėtimi ir kilmės vieta. Tai padės apsisaugoti nuo kenksmingų medžiagų ir netinkamo produkto naudojimo. Kasdienei aplinkai skirkite daug dėmesio, nes būtent ji formuoja Jūsų fizinę ir emocinę sveikatą.

Paruošė Rūta Jakimavičiūtė