Sunkios kojoms dienos – išsiplėtusios venos

2013-07-08 11:00

Kaip bebūtų tingu ar sunku, labai svarbu pradėti tuoj pat, kol nesumąstėte dingsties atsisakyti. Širdžiai idealiai tinka šios sporto šakos: vaikščiojimas, plaukimas, ilgųjų nuotolių slidinėjimas, važinėjimas dviračiu ir pėsčiųjų turizmas. Galite rinktis, kas jums mieliausia: bėgimą, tenisą, gimnastiką ar šokius. Širdį taip pat stiprina plaukimas ir vandens procedūros. Tačiau nekelkite sau neįvykdomų užduočių, krūviai turi būti ne per dideli. Svarbiausia – ką nors daryti pagal jėgas ir nugalėti savo tinginį.

Iškart tapti sportininku negalite, tad pradėkite nuo kasdieninio sporto: atsisakykite liftų ir eskalatorių, automobilį palikite kuo toliau nuo parduotuvės, retkarčiais iš darbo namo pareikite pėsčiomis. Jei kasdien nueisite po 800 m, infarkto rizika sumažės 15 proc.

Jei niekada nesportavote, ar abejojate dėl savo sveikatos galimybių, nereikia pulti strimgalviais atsigriebti už tai, kas prarasta, bet ir nuleisti rankų negalima. Prieš pradėdami savarankiškus užsiėmimus būtinai pasikonsultuokite su gydytoju. Jei jums daugiau kaip 30 metų, pasidarykite elektrokardiogramą. Gydytojas parekomenduos jums labiausiai tinkamus fizinius pratimus ir padės sudaryti individualią treniruočių programą. Pavyzdžiui, žmonėms, vyriasniems kaip 40 metų, rekomenduojama pradėti nuo dozuoto ėjimo, palaipsniui didinant tempą ir atstumą. Varginamiems antsvorio reikėtų rinktis lėtesnį tempą ir ilgesnes treniruotes.

Mankšta – gera pradžia

Visiems medikai rekomenduoja „Mankštą, neatsikėlus iš lovos“. Tokia dienos pradžia nepavojinga net ir turintiems bėdų su širdimi. Tai kompleksas, atliekamas vos tik prabudus, lovoje, jis tetrunka 5 minutes. O rezultatas – puiki nuotaika, darbingumas, o svarbiausia – dėkinga širdis:

• sukiokite pėdas į skirtingas puses;
• sugniaužkite ir atpalaiduokite rankų pirštus;
• kilnokite rankas – po vieną, ir abi kartu;
• stipriai išsitieskite, gulėdami ant nugaros, ir ant pilvo;
• sukiokite galvą į skirtingas puses;
• sėdėdami lovoje lankstykitės kūnu pirmyn – atgal, į kairę – į dešinę.

Tai be abejo, mažiausia, ką galėtumėte padaryti. Bet toks išsijudinimas paskatins būti aktyvesniam ir energingesniam visą dieną, nes priešingai negu gali atrodyti, mankštos metu organizmas daugiau energijos pagamina negu jos sunaudoja.

Be to, jei reguliariai mankštinsitės:

•  sustiprės jūsų širdies raumuo, todėl padidės vadinamasis minutinis širdies tūris.
• jeigu jūsų kraujo spaudimas yra per didelis, tinkama fizinė mankšta jį sumažins (ir sistolinį, ir diastolinį). O jeigu kraujo spaudimas yra pernelyg mažas, mankšta sugrąžins jį į normalias vėžes.

Išsiplėtusios, arba varikozinės, venos – gana dažna ir seniai žinoma liga. Ši liga pasitaiko visose amžiaus grupėse, tačiau yra dvigubai dažnesnė vyresniems nei 50 m. žmonėms, taip pat moterims, ypač menopauzės ar nėštumo metu ir po gimdymo.

Kodėl taip atsitiko?

Venų varikozės atsiradimo priežastys susijusios su mūsų kraujotakos ypatumais. Kraujas teka iš didesnio spaudimo zonos į mažesnio, taigi veninis spaudimas kojose yra didesnis nei širdyje. Kraujo tekėjimą į širdį veikia spaudimo skirtumas ir veninių indų sistema. Kraujas negali grįžti atgal, nes venose yra vožtuvai, leidžiantys kraujui tekėti tik viena kryptimi.

Įgimtas vožtuvų nepakankamumas – viena iš dažniausių kojų venų varikozės priežasčių. Vožtuvų sistemos veikla gali sutrikti ir dėl venų sienelių nusilpimo, nusidėvėjimo.

Elastinga venų sienelė plečiasi, iki tol buvusio sveiko vožtuvo funkcija tampa nepakankama. Taip procesas vis progresuoja.

Kada turėtumėte susirūpinti?

Varikozines kojų venas būtina gydyti ne tik dėl grožio. Negydant išsiplėtusio venų tinklo, pakinta odos būklė – ji opėja, plonėja, tampa lengvai pažeidžiama. Labai padidėja trombozės pavojus dėl lėto veninio kraujo tekėjimo.

Jūsų kojoms reikalinga gydytojo pagalba, jei:

• Pastebimai iššokusios kraujagyslės
• Vakare jaučiate kojų sunkumą
• Matyti ryškus kojų patinimas
• Kojos nuolat pavargusios
• Jas dažnai suima mėšlungis
• Išsiplėtusios venos nemaloniai pulsuoja
• Kojos skausmingos vos prisilietus 

Kodėl tai pavojinga?

Besiplėsdamos kojų venos vis labiau trikdo gretimų audinių mitybą – šie miršta ir odoje atsiveria žaizdos – trofinės opos. Jos yra neišvengiama visų progresuojančių varikozių komplikacija. Kadangi aplinkui normalios kraujotakos nėra, šios žaizdos negyja ir tampa atvirais vartais infekcijai, kuri gali tapti kraujo užkrėtimo – sepsio – priežastimi. Išsiplėtusios kraujagyslės sienelė tampa trapi ir gali plyšti net nuo palyginti nestipraus kojos sutrenkimo. Tokie plyšimai sukelia nepaprastai gausų kraujavimą. Varikozinės venos dėl veninės stazės padidina trombozės ir plaučių trombembolijos pavojų.

Pasak medikų, pradinės venų plėtimosi stadijos visai nereiškia, kad reikės operacijos. Yra keletas gydymo metodų, kuriuos reiktų derinti su gydytoju, įvertinusiu paciento situaciją.

Visų pirma rekomenduojama atpalaiduojamoji mankšta – specialūs pratimai nuo kraujo susikaupimo venose. Tuomet aktyviai juda kojų sąnariai, treniruojami blauzdų raumenys, atkuriamas pumpuojamasis raumenų poveikis venoms. Tinkamos sporto šakos: plaukimas, važiavimas dviračiu, golfas, joga, tinklinis, greitas ėjimas. Nerekomenduojama užsiimti kultūrizmu, svorių kilnojimu, banglenčių sportu, kalnų slidinėjimu. Kiekvieną dieną patariama 15 sek. gaivinti kojas šaltu vandeniu (pilti vandenį ant kojų pradedant nuo pėdų). Be to, jei kokiu nors būdu stipriname organizmą, tą jaučia ir visa kraujotakos sistema. Puiki grūdinamoji ir stiprinamoji priemonė – kontrastinis dušas, kai kaitaliojamos karšto ir šalto vandens srovės. Masažas gerai tiek visam organizmui, tiek venoms, tiesa, jei yra trombų (flebitas), jis nerekomenduojamas.

Ir dar:

• Ilsėdamiesi užkelkite kojas kur nors aukštėliau .
• Venas plėstis gali paskatinti aukštakulniai batai – jie kliudo kraujui srūti efektyviai, taigi jei turite tokią bėdą, dažniau aukitės batelius tinkama pakulne.
• Raskite galimybę pavaikščioti basomis. Labai naudinga per dieną keletą kartų pastypčioti ant pirštų galų.
• Atsiminkite: vitaminas C plius rutinas – puikus derinys, skirtas kapiliarams ir kraujagyslėms stiprinti.
• Valgykite daugiau žalios spalvos daržovių, jos taip pat stiprina kapiliarus.
• Stiprinkite kapiliarus specialiais gydomaisiais kremais.
• Vartokite preparatus, kurie didina nusilpusių venų sienelių tonusą ir elastingumą. Venų tonizavimas yra svarbi sąlyga veninės kraujotakos sutrikimui šalinti.
• Dėvėkite kompresines kojines.

SVARBU. Griežtai atsisakykite depiliacijos vašku, nes kapiliarai dar labiau išryškės.