Šokas – tai organizmo audinių ir organų aprūpinimo deguonimi ir maisto medžiagomis nepakankamumas dėl sutrikusios kraujotakos, įvykus traumai, nukraujavus, netekus skysčių (vėmus, viduriavus), pasireiškus alerginei reakcijai, apsinuodijus, įgėlus nuodingiesiems gyvūnams, ištikus širdies infarktui, esant stipriam skausmui ir emociniam stresui. Ištikus šokui, sutrinka gyvybiškai svarbių organų ir audinių funkcija. Dėl gyvybiškai svarbių organų funkcijos sutrikimo žmogus miršta.
Požymiai
Apima baimė, nerimas, krečia šaltis, oda blyški, pilka, prakaituota, pila šaltas prakaitas, pulsas tampa dažnas, silpnai apčiuopiamas, nukentėjusysis praranda sąmonę, gali sustoti kvėpavimas ir širdies veikla, ištikti koma ar žmogus gali mirti.
Pirmoji pagalba
1. Jeigu nutrūko kvėpavimas ir širdies veikla, nedelsiant pradėti gaivinti.
2. Jei ligonis praranda sąmonę ar pradeda vemti, paguldyti jį į stabilią šoninę padėtį ir kviesti greitąją pagalbą.
2. Jei ligonis praranda sąmonę ar pradeda vemti, paguldyti jį į stabilią šoninę padėtį ir kviesti greitąją pagalbą.
3. Nuolat stebėti kvėpavimą ir pulsą.
4. Jeigu nukentėjusysis nepraradęs sąmonės, patogiai jį paguldyti, kad gyvybiškai svarbūs organai (galvos smegenys, širdis ir kt.) būtų pakankamai aprūpinami krauju: pakelti kojas ir ką nors po jomis padėti, nuleisti galvą, neleisti jam šalti (apkloti), atlaisvinti drabužius, kad jie netrukdytų kraujotakai ir kvėpavimui, nuraminti.
5. Jei skauda, malšinti skausmą.
Dėmesio! Negalima duoti karšto vandens pūslės, be reikalo judinti, duoti valgyti ar gerti.
Dėmesio! Negalima duoti karšto vandens pūslės, be reikalo judinti, duoti valgyti ar gerti.
Anafilaksinis šokas – tai viena šoko atmainų. Jį gali sukelti sunki alerginė reakcija į įvairias medžiagas, vaistus (ypač leidžiamus į veną, raumenį ar paodį), maisto produktus, vabzdžių ar gyvačių įkandimus, nuodus.
Požymiai
Pirmieji ligos simptomai dažniausiai pasireiškia praėjus kelioms sekundėms ar minutėms (15–30 min.) po kontakto su alergenu, tačiau gali atsirasti ir vėliau (po 2 ar daugiau valandų). Odoje atsiranda paraudimas, smulkus bėrimas, niežulys, patinimas, pasunkėja alsavimas, atsiranda dusulys, švokštimas, čiaudulys, dėl nepakankamo kvėpavimo oda gali kiek pamėlti, niežti nosį, atsiranda krūtinės suspaudimo pojūtis, kosulys, užkimsta balsas, sutrinka kvėpavimas per nosį, atsiranda blyškumas, bendras silpnumas, svaigsta galva, pritemsta ar prarandama sąmonė, padažnėja širdies plakimas (aritmija), silpnas periferinis pulsas, sumažėja arterinis kraujospūdis, atsiranda pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai. Gali atsirasti traukuliai. Iš visų šių požymių gali pasireiškti tik vienas arba keli, tarp kurių vienas gali vyrauti, bet anafilaksiniam šokui visada būdingas arterinio kraujospūdžio sumažėjimas. Skirtingai nei kitokio šoko atveju, galūnės gali nebūti šaltos ir prakaituotos („šiltas šokas").
Pirmoji pagalba
1. Nutraukti kontaktą su alergenu.
2. Atlaisvinti kvėpavimo takus.
3. Jei šoką sukėlė vabzdžio įgėlimas, virš įkandimo vietos reikia užveržti galūnę arba tą vietą šaldyti.
4. Jei alergenas pateko į skrandį, reikia sukelti vėmimą.
5. Kuo greičiau kviesti greitąją medicinos pagalbą.
6. Jei ligonis sąmoningas – duoti išgerti vaistų nuo alergijos.
7. Ligonis, turintis polinkį anafilaksiniam šokui, turi nešiotis su savim švirkštą ir adrenalino ampulę. Ištikus šokui adrenalinas leidžiamas po oda.
Komentuoti