Širdies ir kraujagyslių ligos. Rizikos faktoriai ir kaip užbėgti kritinėms ligoms už akių

2015-12-03 06:40

Širdis – pagrindinė sudėtingos širdies ir kraujagyslių sistemos dalis. Tai vienas stipriausių žmogaus raumenų, nenuilstamai pumpuojantis kraują ir visą organizmą nuolat aprūpinantis gyvybiškai svarbiu deguonimi bei maisto medžiagomis. Dauguma žmogaus organų yra poriniai – inkstai, plaučiai, akys, ausys. Vienam jų susirgus, jį pavaduoja kitas. O širdis yra viena, todėl labai svarbu išsaugoti ją sveiką.

Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje, sukelianti beveik dvigubai daugiau mirčių nei Europos Sąjungoje. Vyrų mirtingumas beveik du kartus didesnis nei moterų.

Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas profesorius Rimvydas Šlapikas šias ligas vadina išsivysčiusios visuomenės rykšte. 

Aterosklerotinės širdies ligos 

Širdies ir kraujagyslių ligų spektras yra labai platus, nuo labai retų, genetiškai nulemtų ligų iki dažniausiai pasitaikančių aterosklerotinių širdies ligų. Jau pats pavadinimas sako, kad tas ligas sukelia aterosklerozė.

Padidėjęs riebalų, ypač cholesterolio, kiekis kraujyje, cigarečių rūkymas, padidėjęs kraujo spaudimas žaloja arterijas iš vidaus. Pažeidimo vietoje vystosi randas, čia linkę kauptis riebalai ir kalcis, dėl kurio susidariusios aterosklerozinės plokštelės sukietėja. Pažeistoje trapioje kraujagyslės vietoje formuojasi krešulys (trombas), kuris gali užkimšti kraujagyslės spindį ar atitrūkęs nukeliauti į smulkesnes kraujagysles. Atitrūkę krešuliai arba visiškai užakusios kraujagyslės sukelia insultus, infarktus, plaučių trombines embolijas.

Profesorius Rimvydas Šlapikas apibendrina svarbias ypatybes, būdingas aterosklerotinei ligai: 

1. šios ligos išsivysto pakankamai anksti;
2. iš dalies įtakota genetikos;
3. įtakoja ir gyvensena;
4. lengvai diagnozuojama.

Miokardo infarktas yra paskutinė aterosklerotinės ligos stadija ir kraštutinis įvykis, kurio galima išvengti, atsižvelgant į šias ypatybes.

Laboratorinės diagnostikos gydytoja Dangira Babenskienė pastebi, kad širdies ir kraujagyslių ligos yra labai žalojančios ir traumuojančios, neretai ištinka staiga, tačiau gera žinia, kad yra priemonės, kada dar galima valdyti situaciją ir užbėgti nemaloniems įvykiams už akių. Kadangi šios ligos gali vystytis organizme tyliai ilgus metus, kartais ir dešimtmečius, vadinasi turime gražaus laiko tikrintis ir sekti savo sveikatą. 

Jei jau pasireiškia simptomai 

Imtis veiksmų galima įvairiose ligos progresavimo stadijose. Viena jų, kai žmogus jau jaučia simptomus. Profesorius Rimvydas Šlapikas sako, kad pacientai dažnai jaučia skausmą krūtinėje, kai kurie jų į tai nekreipia dėmesio, kai kurie kreipiasi pagalbos. Ši simptominė ligos fazė rodo, kad širdies vainikinėse kraujagyslėse jau yra sklerotinė plokštelė, kuri uždaro kraujagyslės spindį. Tokiems ligoniams atliekama angiografija – širdies kraujagyslių fotografija, tada susiaurėjusioje vietoje dedamas stentas – dirbtinis kraujagyslės segmentas. Po tokios operacijos ligonis gali šauniai gyventi toliau. 

Kritinė ligos stadija – infarktas 

Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, kasmet mūsų šalies ligoninėse gydoma daugiau nei 7 tūkst. miokardo infarktą patyrusių pacientų. Kiekvieną dieną ši mirtina liga užklumpa daugiau kaip 20 žmonių, iš kurių trys miršta. Tačiau jeigu laiku, per pirmąsias 2–3 val., žmogus kreipiasi profesionalios pagalbos, tikimybė jį  išgelbėti yra didelė.

Šeimos gydytoja Jūratė Karpovienė įvardija tipinius simptomus: skausmas už krūtinkaulio, kuris yra labai stiprus, nepakeliamas, oro trūkumas, dažnai žmogus griebiasi už krūtinės abiejomis rankomis, kas liudija, kad skausmas nėra lokalus, o gali būti ir plintantis į kaklą, į ranką, į nugarą. Vyrams gali išmušti šaltas prakaitas, o moterims dažniau atsiranda dusulys. Neretai žmogus tai, kaip jaučiasi įvardija kaip blogiausią kada nors jį ištikusią būseną. Todėl tokiu atveju labai svarbi kuo skubesnė pagalba. Jei nebus laiku suspėta atverti kraujagyslę, širdies raumuo gali būti beviltiškai pažeistas. Profesorius Rimvydas Šlapikas sako, kad Lietuvoje veikiantis miokardo infarkto klasteris šiose kritinėse situacijose padeda sutrumpinti laiką nuo pirmųjų simptomų iki taip vadinamos “adatos” – kraujagyslės atvėrimo.  Šis klasteris – tai logistikos sistema, reglamentuota ministerijos įsakymu, padedanti, diagnozuoti ir kuo skubiau atgabenti ligonį į gydymo įstaigą. Lietuvoje veikia 5 centrai, kurie visą parą be jokių išeiginių budi ir laukia tokių pacientų. Paskaičiuota, kad iš bet kurio Lietuvos kampelio į vieną iš šių centrų galima atvykti per taip svarbias dvi kritines valandas. 

Jei simptomų nėra. Rizikos veiksniai 

Tačiau pirmieji pokyčiai nėra juntami ir vyksta organizme tyliai. Tuomet klausimas, kam kyla didžiausia grėsmė susirgti šiomis ligomis?

Kaip sako profesorius Rimvydas Šlapikas, besimptomė ligos stadija pavojinga tuo, kad kraujagyslėse susiaurėjimas yra ir progresuoja, tačiau žmogus to nejaučia. Šalyje vykdomos širdies ligų profilaktikos programos dėka aktyviai ieškoma žmonių tarp 40-60 metų, kurie turi rizikos veiksnius.

Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, lemiantys šių ligų išsivystymą, yra rūkymas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, II tipo cukrinis diabetas, netaisyklinga mityba, mažas fizinis aktyvumas, antsvoris, nutukimas, piktnaudžiavimas alkoholiu ir psichinis bei socialinis stresas. 

Kai kuriuos rizikos veiksnius galima kontroliuoti, o kai kurie yra sunkiai pamatuojami ir sudėtingai valdomi. Profesorius Rimvydas Šlapikas juos įvardina rizikos veiksnių didijį trejetą: aukštas cholesterolis, aukštas kraujospūdis ir rūkymas. Faktorių yra žymiai daugiau: cukrinis diabetas, metabolinis sindromas, tačiau būtent šie trys labiausiai paplitę. Ir kaip pastebi gydytoja Jūratė Karpovienė, kai kuriuos rodiklius galima bent jau išmatuoti ir aiškiai išsikėlus tikslus, juos keisti ir valdyti – cholesterolio kiekį, svorį, kraujo spaudimą. Tuo tarpu stresas yra didžiulė problema, nes jo patiriame gyvenime daug, jis veda ir į kitus rizikos veiksnius, kaip alkoholio vartojimą, rūkymą, besaikį valgymą ir nėra aiškių rekomendacijų, kaip valdyti stresą.

Jei daugelio rizikos veiksnių galima išvengti, tuo tarpu yra ir tokie rizikos veiksniai , kurių mes negalime keisti: vyriška lytis, amžius ir paveldimumas. Vyrams nuo 45 metų, moterims nuo 55 metų amžiaus didėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Tokiu atveju gydytoja Jūratė Karpovienė rekomenduoja dar didesnį dėmesį skirti tiems rizikos veiksniams, kuriuos galima įtakoti.

Cholesterolis – vienas svarbiausių kraujo riebalų, arba lipidų. Jis dalyvauja daugelyje biologinių procesų, yra statybinė visų organizmo ląstelių medžiaga. Kenkia ne pats cholesterolis, o per didelis jo kiekis kraujyje. Bet, kaip ir daugelio sveikatos pakitimų pačioje pradžioje nejuntame, jaučiamės sveiki, nors procesai organizme jau vyksta. Ir atrodo, kam rūpintis, jei nėra simptomų. 

Profilaktiniai sveikatos tyrimai 

Tačiau net jei jaučiamės sveiki, rekomenduojama pamąstyti apie profilaktinius sveikatos patikrinimo tyrimus. Gydytoja Dangira Babenskienė sako, kad, be abejonės, labai svarbi sveika gyvensena, tačiau laboratoriniai tyrimai yra ta objektyvi pagalba, kurios dėka galima apie ligą įspėti ir užkirsti jai kelią. Ypač reikia atkreipti dėmesį tiems, kurių šeimoje buvo sirgusių širdies ligomis. Jei dažnai sergate bronchitais, kraujagyslių uždegimais, cukriniu diabetu, susirūpinti tyrimais reikėtų kuo anksčiau. Čia svarbūs genetiniai tyrimai, kurie leidžia įspėti apie kraujo krešumo sutrikimus, cholesterolio lygio nustatymo tyrimai, didelio jautrumo C-reaktyvinio baltymo tyrimas. Dar vienas tyrimas, kuris, deja, naudojamas labai retai, nors yra labai svarbus, ir kardiologų nuomone, turintis tapti rutininiu tyrimu, tai kraujo krešumo tyrimas – fibrinogenas. Šio kraujo plazmos baltymo padidėjimas gali liudyti, kaip greitai gali išsivystyti  miokardo infarktas arba insultas. Visi šie tyrimai padeda nustatyti grėsmės susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis lygį. Nustačius pakitimus, galima pradėti gydymą ir nelaukti kol prasidės komplikacijos. Šeimos gydytojas turėtų įvertinti ir kiekvienam žmogui sudaryti individualią programą, tam tikrą profilaktinių tyrimų paketą. 

Ligų prevencija 

Užsienio ir mūsų šalies patirtis rodo, kad galima išvengti daugelio širdies ir kraujagyslių ligų bei pailginti žmonių gyvenimą. Tam reikia perprasti ligos prigimtį, nustatyti ją skatinančius rizikos veiksnius ir atkakliai su jais kovoti. Rizikos veiksnių nustatymas ir mažinimas iš esmės gali pakeisti sergamumo ir mirtingumo nuo šių ligų rodiklius. Pasiekti geresnių sveikatos rodiklių galima įtraukiant kuo daugiau gyventojų į sveiką gyvenseną skatinančias programas.

Pats svarbiausias dalykas, kaip sako gydytoja Jūratė Karpovienė, yra suprasti, kad mes patys esame atsakingi už savo sveikatą ir kad nuo jauno amžiaus būtina laikytis sveikos gyvensenos principų: sveikai maitintis, reguliariai mankštintis, kontroliuoti svorį, kuris pirmiausia reikalingas ne dėl grožio, o dėl geros širdies sveikatos, ir periodiškai atlikti tyrimus.

Manoma, kad net 90 proc. širdies ligų galima visiškai išvengti pakeitus mitybos ir gyvensenos įpročius.

Apibendrinant tai būtų:

• svorio reguliavimas;
• reguliarus mankštinimasis;
• kraujospūdžio reguliavimas;
• diabeto kontrolė;
• druskos vartojimo sumažinimas;
• rūkymo atsisakymas.

Paruošė Sandra Varanavičė

VIDEO REPORTAŽAS