Sinusitas – ne sloga. Tai – blogiau

2015-09-07 06:50

Konsultavo gydytoja otorinolaringologė Lina Jurgaitienė

Sergant sloga patinsta ir parausta nosies gleivinė, „teka” nosis. Tačiau sloga, net ir nenaudojant slogai skirtų vaistų, praeina be ryškesnių pasekmių maždaug per savaitę. Ūminį sinusitą dažniausiai sukelia į viršutinius kvėpavimo takus patekę mikrobai. Todėl jei ūminė sloga užsitęsia ilgiau kaip 10-12 dienų, galima galvoti apie prisidėjusį sinusitą. 

Norint išvengti sinusito ir jo komplikacijų, pirmiausia reikėtų gydyti slogą, kuri turi kelias stadijas. Pirmoji slogos stadija trunka vos kelias valandas ir jos žmogus dažniausiai nepastebi. Tuomet jaučiamas tik sausumas nosyje, jos perštėjimas, čiaudulys, į kurį paprasčiausiai nekreipiama dėmesio. Po to pradeda varvėti iš nosies. Negydant slogos, sekretas tirštėja, keičia spalvą. Todėl tik pajutus perštėjimą ir sausumą nosyje, reikėtų vartoti aliejinius nosies lašus ar sutepti nosį aliejumi. Jei nosis jau „varva“ galima vartoti nosies gleivinę sutraukiančių lašų. Nepasitarus su gydytoju, juos rekomenduojama vartoti 3-5 d. dienas. Taip pat padėtų inhaliacijos arba jūros vandens aerozolis į nosį, kojų vonelės su druska, garstyčiomis, reikia gerti daug priešuždegiminių arbatų, pvz., aviečių stiebų ir lapų, liepų žiedų, medetkų, juodųjų serbentų stiebų nuoviro. Jei sloga nepraeina per 7-10 dienų, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes tik jis galės paskirti tolesnį gydymą. Gleivinę sutraukiančių lašų naudojimo nepailginkite be gydytojo apžiūros. Jie labai greitai gali sukelti medikamentinę slogą. 

Sinusitas – tai ūminis ar lėtinis prienosinių ančių (sinusų) uždegimas. Sinusai – tai tarsi oro pripildytos pagalvės, iš vidaus padengtos gleivėta plėvele. Jų yra kauluose aplink nosį, akis ir ant skruostų. Gleivių perteklių sinusai nusausina per kanalą, vedantį į nosies ertmę.

Sinusai, esantys abiejose nosies pusėse ant skruostų, yra paveikiami dažniausiai. Peršalus arba kilus alergijai, pvz., šienligei, siauras kanalėlis, atsakingas už nosies gleivių nusausinimą, gali užsikimšti ir tapti sinusų infekcijos priežastimi. 

Susirgus sinusitu visuomet būna bent vienas iš šių simptomų:

• bloga savijauta;
• užgulta nosis, nuolat užsikimšusi, tekanti;
• išskyros iš nosies geltonos arba žalsvos spalvos, blogo kvapo ar su kraujo priemaiša;
• paraudusi nosies gleivinė;
• bukas skausmas (nuolatinis) apie akis, galvos skausmas, veido (ties skruostikauliais) skausmas;
• sunku kvėpuoti, kartais sausas kosulys;
• skonio ir kvapo nejautimas;
• užgultos ausys.

Manoma, kad pagrindinė sinusito priežastis yra imuniteto trūkumas. Lėtinis sinusitas gali būti infekcinės ar alerginės kilmės. Sinusitas gali susiformuoti ne tik kaip slogos komplikacija, bet ir dėl kokios nors danties patologijos (danties šaknies pūlinio). Sinusito priežastimi gali būti kreiva nosies pertvara, ar kita nosies ertmės patologija.

Bet dažniausiai ūminį sinusitą sukelia viršutinių takų mikrobai, taip pat sinusitui išsivystyti „padeda” virusinės nosies ligos.

Jei kanalai iš sinusų platūs ir niekas netrukdo sekretui nutekėti – kentėsite nuo šios ligos mažiau. Tačiau vis tik pūlių tekėjimas iš nosies itin nemalonus dalykas. O jei dėl paburkusios gleivinės susiaurėja kanalai, kuriais sinusai atsiveria į nosies ertmę, kaupiasi pūliai, skausmas didėja iki nepakeliamo, gali pakilti temperatūra, patinsta kakta, skruostai, akių vokai. Labai sunku kvėpuoti, sklinda negeras kvapas.

Sinusitą svarbu laiku pastebėti, neleisti jam tapti „chronišku”, taip lengviau bei greičiau išgysite ir išvengsite pavojingų sinusito komplikacijų, pvz., akių ir smegenų infekcijos (meningito) ir kt. Tam, kad sinusitas neįsigalėtų, tik pajutus pirmuosius ligos simptomus, būtina gerinti sinusų nutekėjimą, naudojant gleivinės paburkimą mažinančius vaistus, kurie praplečia sinusų angas ir kanalus ir žymiai palengvina ligonio savijautą. Žinoma, pačiam sau nusistatyti diagnozę ir pasiskirti vaistų negalima. Kokia liga ir kaip ją gydyti, sprendžia gydytojas.

Tais atvejais, kai gydant vaistais gero sinusų nutekėjimo pasiekti nepavyksta, sinusai plaunami specialia adata, įkišta po apatine nosies kriaukle ir pradūrus žandinio ančių vidinę sienelę. Kartais sinusitai gydomi atsiurbiant gleives, priklausomai nuo to, kuris sinusas pažeistas.

Sinusito gydymas

Ar ligonis serga sinusitu, otorinolaringologas nustato po apžiūros, jeigu kyla abejonių – atliekami papildomi tyrimai. Ūminis sinusitas beveik visuomet gydomas konservatyviai – vaistais. Kovojant su ūminiu sinusitu, optimaliausia būtų skirti vaistą, kuris veiktų sekretolitiškai (skystintų klampų sekretą), mažintų gleivinės uždegimą ir paburkimą, veiktų kaip dekongestantas, turėtų antibakterinį ir priešvirusinį poveikius.