Rugsėjo 29 d. - Pasaulinė širdies diena

2011-09-26 17:47

Šiuo metu visas pasaulis susirūpinęs sunkiai valdomu širdies ir kraujagyslių ligų plitimu. Todėl pasaulio lyderiai pripažino, kad nedelsiant reikia suteikti pirmenybę šių ligų prevencijai ir kontrolei kartu su kitomis neužkrečiamomis ligomis, tokiomis kaip vėžys, lėtinės kvėpavimo ligos ir cukrinis diabetas.
Tuo tikslu šių metų rugsėjo mėnesį Niujorke pirmą kartą rengiamas Jungtinių Tautų Neužkrečiamųjų ligų Aukščiausio lygio susitikimas.
Kitą svarbų susitikimą rugsėjo mėnesį organizuoja Europos širdies tinklas: Budapešte renkasi Centrinės ir Rytų Europos širdies ligų prevenciją vykdančių organizacijų atstovai, dalinsis patirtimi, tarsis, koordinuos veiksmus. Mūsų šalį atstovaus Lietuvos Širdies Asociacija.
Lietuvos Širdies Asociacija ruošiasi Pasaulinei širdies dienai – svarbiausiam metų renginiui, kuris įvyks rugsėjo 29 d. Tai labai svarbi diena, nes širdies ir kraujagyslių ligos išlieka prioritetine sritimi visame pasaulyje ir ypač Lietuvoje. Visas rugsėjis paskelbtas širdies sveikatos mėnesiu.
Pasaulinė širdies diena pirmą kartą buvo minima 2000 metais. Jos iniciatorius – Pasaulinė širdies federacija, kuri aktyviai kovoja su infarktu ir insultu, vienydama 200 organizacijų daugiau kaip 100 pasaulio šalių. Ši organizacija padeda viso pasaulio žmonėms išsaugoti ilgesnį ir kokybiškesnį gyvenimą, sveikesnę širdį (www.worldheartday.org, twitter.com/worldheartfed, facebook.com/worldheartday). Nuo šių metų Pasaulinė širdies diena visada bus minima rugsėjo 29 d. Šio renginio tikslas – perspėti viso pasaulio žmones, kad širdies ligos ir insultas yra svarbiausia mirčių priežastis visame pasaulyje, nusinešanti kasmet apie 17 milijono gyvybių, daugiau, nei bet kuri kita priežastis. Daugiausia gyvybių pareikalauja išeminė širdies liga, kiek mažiau – insultas.
Apie 82 proc. mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų įvyksta žemo ir vidutinio pragyvenimo lygio šalyse. Vyrų miršta maždaug tiek pat, kiek ir moterų, tačiau moterims jos prasideda vėliau – po menopauzės.  Pasaulio sveikatos organizacija numato, kad 2030 metais nuo šių ligų mirs 23,6 milijono žmonių. Prognozuojama, kad širdies ir kraujagyslių ligos plis ir išliks pagrindine mirčių priežastimi visame pasaulyje.
Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos seniai pasiekė epidemijos lygį. Europos kardiologų draugija metinėse konferencijose kasmet pabrėžia neįveikiamą sergamumo ir mirtingumo rodiklių skirtumą tarp Europos Sąjungos šalių-senbuvių ir Rytų Europos šalių. Tai atsispindi liūdnoje statistikoje. Kas antrą mirtį Lietuvoje sukelia kraujotakos sistemos ligos, tai kasmet sudaro apie 55 proc. visų mirčių (pasaulio vidurkis – apie 29 proc.). Kasmet nuo šių ligų Lietuvoje miršta per 23 tūkst.žmonių.  Mūsų šalies rodikliai daugiau nei du kartus blogesni nei senųjų Europos Sąjungos šalių: vyrų ir moterų mirtingumo nuo kraujotakos ligų rodikliai ES vidurkį viršija atitinkamai 2,5 ir 2,2 karto.
Vyrai kraujotakos ligomis pradeda sirgti maždaug 10 metų anksčiau nei moterys.  Rizika jiems padidėja perkopus 45 metus.  Darbingo amžiaus vyrų miršta beveik triskart daugiau negu šio amžiaus moterų. Moterų mirtingumas dramatiškai padidėja po menopauzės.
Lietuvos vyrų gyvenimo trukmė mažiausia Europos Sąjungoje, moterų – nežymiai viršija tik Bulgarijos ir Rumunijos moterų gyvenimo trukmę. Pvz.,  2009 m. Lietuvos vyrų gyvenimo trukmė buvo 67,5, moterų – 78,6 metų. 2009 m. skirtumas tarp vyrų ir moterų gyvenimo trukmės buvo 11,1 metų (tai didžiausias skirtumas ES).
Visuomenė, rodos, teoriškai žino apie svarbiausias  mirčių priežastis ir išeminės širdies ligos rizikos veiksnius, bet atvykstantieji dėl miokardo infarkto ar insulto į ligonines dažniausiai tuos rizikos veiksnius ignoruoja arba netiki jų svarba. Kita problema, kad dažnas susirgęs nesugeba atpažinti pirmųjų besivystančio miokardo infarkto požymių, supainioja juos su kitomis ligomis: bronchų, skrandžio, stuburo ir t.t.
Lietuvos širdies asociacijos iniciatyva 2010 m. pabaigoje visuomenei buvo plačiai aiškinama apie miokardo infarkto pirmuosius požymius, „auksinių valandų“ svarbą, stengiantis kiek galima labiau sutrumpinti laiką nuo skausmo pradžios iki kraujagyslės atvėrimo. Deja, dažnai pacientai uždelsia, dėl to negrįžtamai pažeidžiamas širdies raumuo, neretai ištinka staigi mirtis.
Primename, kad širdies ir kraujagyslių ligos – didelė įvairių ligų grupė, tačiau pačios dažniausios yra dvi:

• išeminė (koronarinė) širdies liga – širdies raumenį maitinančių kraujagyslių liga;
• cerebrovaskulinė liga – galvos smegenis maitinančių kraujagyslių liga.

Širdies raumens infarktas ir galvos smegenų insultas – dažniausios šių susirgimų apraiškos, įvykstančios ūmiai. Kraujagyslė užsikemša krešuliu, kuris tampa kliūtimi kraujui tekėti į širdį ar smegenis.  Priežastis – riebalų sankaupos vidinėje kraujagyslės sienelėje ir aterosklerozinės plokštelės susiformavimas. Ties tokia plokštele dažniausiai ir prilimpa krešulys. Insultą gali sukelti ir kraujo išsiliejimas į galvos smegenis.  Aterosklerozė ilgus metus gali progresuoti nebyliai, pranešdama apie save tik netikėtai įvykus infarktui arba insultui. Dauguma šių ligų prasideda būnant namuose, todėl  Pasaulio širdies federacija pataria visiems žinoti pradinius perspėjančius simptomus, nes laiku atpažinta liga ir skubiai suteikta pagalba gali išgelbėti gyvybę.
Perspėjantys širdies infarkto požymiai:

• Nemalonus jutimas krūtinėje (diskomfortas): spaudimas ar skausmas krūtinės viduryje už krūtinkaulio ar tarp krūtų;
• Diskomfortas ir/ar skausmas, plintantis į kitas viršutinės kūno dalies sritis: vieną ar abi rankas, nugarą, kaklą, apatinį žandikaulį, skrandžio sritį;
• Oro trūkumas kartu su nemaloniu jutimu krūtinėje.
• Šiuos požymius gali lydėti silpnumas, jėgų netekimas, šaltas prakaitas, nerimas, mirties baimė, pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas, sąmonės praradimas.

Perspėjantys insulto požymiai:

• Staigus rankos, kojos, vienos veido pusės nusilpimas;
• Staigus suvokimo, kalbos sutrikimas;
• Staigus regėjimo sutrikimas viena ar abiem akimis;
• Staigus koordinacijos, pusiausvyros, eisenos sutrikimas;
• Staigus stiprus galvos skausmas be aiškios priežasties.
• Atsiradus išvardintiems infarkto ar insulto požymiams svarbu kuo greitesnė medicininė pagalbas, nes užsikimšusios kraujagyslės atvėrimas ir kraujotakos atstatymas gali išgelbėti ne tik širdies raumenį ar galvos smegenis, bet ir išgelbėti gyvybę.

Pasaulio širdies federacija skelbia, kad beveik 80 procentų priešlaikinių mirčių nuo širdies infarkto ir insulto galima išvengti nugalėjus svarbiausius gyvensenos rizikos veiksnius: rūkymą, nesveiką mitybą ir fizinį neaktyvumą.  Nesveika mityba ir fizinis neaktyvumas skatina „tarpinius rizikos veiksnius“: aukštą kraujospūdį, per didelį gliukozės ir cholesterolio kiekį kraujyje, antsvorį ir nutukimą. Ligas skatina ir „užslėpti“ netiesioginiai veiksniai. Tai pasaulyje vykstančių socialinių, ekonominių ir kultūrinių pokyčių atspindžiai: globalizacija, urbanizacija ir populiacijos senėjimas. Labai svarbūs širdies ligas pagreitinantys veiksniai – skurdas ir stresas.
Pasaulinės širdies Federacijos (www.world-heart-federation.org) nariai ir partneriai visame pasaulyje Pasaulio širdies dienai paminėti rugsėjo 29 dieną organizuoja įvairius renginius: viešas diskusijas ir sveikatos patikras, eitynes ir bėgimus, koncertus ir sporto renginius. Kiekviena šalis pasirenka sau priimtiną modelį sveikos širdies idėjų skleidimui.
Ankstesniais metais buvo akcentuojamos sveikatinimo priemonės darbo vietoje, buvo kreipiamasi į visus darbdavius, skatinant užtikrinti sveikesnes kiekvieno darbuotojo darbo sąlygas ir rizikos mažinimą: nerūkymas, sveikesnė mityba, poilsio ir fizinio aktyvumo pertraukėlės, streso prevencija ir relaksacija, sveikatos patikros.
Visgi pagrindinis šeimos veiklos centras ir visų mūsų užuovėja – namai. Būtent jie yra puiki vieta, nuo kurios reikėtų imtis atitinkamų veiksmų, gerinant širdies sveikatą. Štai kodėl šiais metais Pasaulinė Širdies Federacija ir jos nariai Pasaulinės širdies dienos proga visas pastangas nukreipia į kiekvieno iš mūsų namus. Šių metų Pasaulinės širdies dienos šūkis – „Vienas pasaulis, vieni namai, viena širdis“, siūlo ypač aktyviai susirūpinti savo ir savo artimųjų širdies sveikata ir tapti sveikos gyvensenos propaguotojais.
Lietuvos širdies asociacijos prezidentė prof. Žaneta Petrulionienė.

Pasaulinės širdies dienos minėjime rugsėjo 29 d. – specialistų patarimai, didžiausia  „gyva“ Lietuvos širdis ir žinomų atlikėjų koncertas

Šių metų Pasaulinės širdies dienos šūkis – „Vienas pasaulis. Vieni namai. Viena širdis“, kviečiantis visas pastangas nukreipti į kiekvieno iš mūsų namus. Namų aplinka yra „kritinė zona” mūsų gyvensenos įpročiams. Tokie neigiami veiksniai kaip fizinio aktyvumo stoka, nesveika mityba, rūkymas gali padidinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Namai yra puiki vieta, nuo kurios reikėtų pradėti gerinti širdies sveikatą visiems šeimos nariams.
Jau šį ketvirtadienį, rugsėjo 29 d., Vilniuje, Katedros aikštėje minint Pasaulinę širdies dieną Lietuvos širdies asociacija kartu su Pasaulio širdies federacija kreipsis į kiekvieną žmogų, kviesdama kovoti su širdies ir kraujagyslių ligomis kiekvienuose namuose. Renginio metu vyks edukacinė programa, susirinkusieji bus kviečiami sukurti didžiausią Lietuvos širdį, bus atidengta specialiai šiai dienai paminėti sukurta kraujotakos sistemą vaizduojanti instaliacija. Renginį vainikuos žinomų atlikėjų koncertas.
„Apie sveikatą ir jos puoselėjimą turime kalbėti daug nepaisant to, kad dažnai kartojame jau žinomus dalykus. Kuo daugiau kalbėsime, tuo daugiau širdžių pasieksime.  Ir netgi nežymiai pakeitę šeimų gyvensenos įpročius, jau galėsime drąsiai sakyti, kad žengėme svarbų žingsnį ilgesnio ir geresnio gyvenimo link“, – kalba Lietuvos širdies asociacijos prezidentė prof. Žaneta Petrulionienė.
Vilniečiai ir miesto svečiai į Katedros aikštę kviečiami nuo 17.00 val. Čia įrengtuose lauko paviljonuose bus galima susipažinti su keturiais pagrindiniais širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniais. Paviljone dirbantys specialistai informuos visuomenę apie sveiką mitybą, aktyvų gyvenimo būdą, rūkymo žalą ir profilaktinių sveikatos tikrinimų svarbą. Čia pat aikštėje stovės ir speciali palapinė, kurioje vilniečiai ir miesto svečiai galės sužinoti kraujo spaudimą, cholesterolio kiekį kraujyje.
Iššūkis šventės iniciatoriams – sukurti didžiausią „gyvą“ Lietuvos širdį. Visi susirinkusieji bus kviečiami sustoti taip, kad minia sudarytų širdies formos figūrą. Šį įspūdingą vaizdą įamžins fotografai ir operatoriai.
Renginio metu bus atidengta ir asociacijos bei kompanijos „Bayer“ iniciatyva sukurta mobili žmogaus kraujotakos sistemą vaizduojanti instaliacija. „Žmonėms apie širdies ir kraujagyslių ligas reikia kalbėti jiems suprantama kalba. Tad kuriant instaliaciją mūsų tikslas buvo kiek įmanoma paprasčiau ir aiškiau pademonstruoti, kaip veikia sveika žmogaus kraujotakos sistema ir kurios organizmo vietos yra pažeidžiamos, jeigu kraujagyslės susiaurėja ir kraujo tėkmę sustabdo krešuliai“, – kalba Lietuvos širdies asociacijos prezidentė prof. Žaneta Petrulionienė.
Vakarėjant, 19.30 val., aikštėje prasidės žinomų Lietuvos atlikėjų koncertas. Susirinkusiems koncertuos Evelina Sašenko, Vytautas, Eglė ir Ieva Juozapaičiai, Edmundas Seilius ir Kristina Zmailaitė, Sigutė Trimakaitė, grupės „El Fuego“, „Amberlife“ bei daugelis kitų žinomų atlikėjų. Renginį iškilmingai uždarys didingi gongų dūžiai ir ugnies žonglierių šou. Koncertą tiesiogiai transliuos  LTV2.
Renginiai Pasaulinei širdies dienai paminėti rugsėjo 29 d. taip pat vyks Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Alytuje. Daugiau apie juos galima sužinoti adresu www.heart.lt.
Širdies ir kraujagyslių ligos – pagrindinė mirties priežastis visame pasaulyje kasmet nusinešanti 17,1 milijono žmonių gyvybių. Lietuvoje mirtys nuo širdies ir kraujagyslių ligų sudaro daugiau nei 50 proc. kasmet. Kiekvienas žmogus gali sumažinti šių ligų naštą žinodamas rizikos veiksnius bei žengdamas kelis itin svarbius žingsnius. Sveikos mitybos principų laikymasis, reguliarus fizinis aktyvumas, nerūkymas, kraujo spaudimo, cholesterolio ir gliukozės koncentracijos kraujyje rodiklių sekimas ir kontrolė gali padėti išvengti liūdnų pasekmių.
Lietuvos širdies asociacija www.heart.lt