Peršalti galima ir atšilus orams

2012-07-20 11:03

Klaidingai manoma, kad ligų metas – žiema, o atšilus orams jokios ligos tampa nebaisios. Tačiau būtent vasarą žmonės linkę greičiau sukaisti ir dažniau peršąla, kas sukelia ne tik slogą ar anginą, bet ir rimtesnes ligas.

Peršalimas – tai bendras šalčio, drėgmės ir skersvėjo poveikis žmogaus organizmui. Dėl jo pakinta organizmo imuninės savybės ir sumažėja jo atsparumas infekcijai. Paprasto peršalimo eiga gerai žinoma. Ją vos ne kiekvienam tenka pajusti bent kartą ar porą kartų per metus. Peršalus gali varginti sloga, gerklės skausmai, kosulys, gan dažnai – ir karščiavimas. Tai gali būti ūmi liga arba lėtinės ligos paūmėjimas. Peršalus atsiranda nemažai simptomų. Pirmiausia, dėl viršutinių kvėpavimo takų pažeidimo vystosi sloga, angina, gerklų uždegimas, tracheitas ar net bronchitas. Gydytojų manymu, jokiu būdu nereikia skubėti peršalimo gydyti antibiotikais arba temperatūrą mažinančiais vaistais. Nedidelė temperatūra yra tarsi organizmo apsigynimo nuo mikrobinės ar virusinės infekcijos reakcija.

Kaip sau padėti? 

Reikia nepamiršti paprastų priemonių. Tai šilta arbata, šiltos inhaliacijos, šiltas patalas, kvėpavimo ritmo sureguliavimas, patalpų vėdinimas.Peršalus, susirgus sloga, bronchitu, gali padėti ir homeopatiniai vaistai. Jie pagaminti iš natūralių medžiagų, yra saugūs, prie jų nepriprantama. Homeopatinius preparatus gali vartoti įvairaus amžiaus žmonės.

Kai gerklė šiek tiek paraudusi, skauda ar peršti, ją gali nuraminti pastilės su augalų ekstraktais – šalavijų, mėtų, eukaliptų arba su vitaminu C, bičių produktais. Tokie preparatai, dažniausiai, yra be konservantų ir dirbtinių kvapiųjų medžiagų.

Kai gerklės skausmas stiprus, erzinantis, sunku ryti, rekomenduojama rinktis stipresnius vaistus: purškalus, tirpalus skalavimui, tabletes ar pastiles. Šios priemonės dezinfekuoja, malšina skausmą, uždegimą. Taip pat profilaktiškai gerklę galima skalauti ramunėlių, medetkų nuoviru, kurį paprasta pasiruošti iš tirpalo su šių vaistažolių ekstraktais. Priemones gerklei gydyti reikia naudoti po valgio. Sučiulpus pastilę, papurškus purškalo arba išskalavus gerklę, bent valandą negerti ir nevalgyti, kad spėtų pasireikšti gydomasis priemonės poveikis.

Kai kamuoja kosulys... Kosulys, panašiai kaip ir čiaudulys ar sloga padeda kvėpavimo takams apsiginti nuo juos puolančių svetimkūnių. Kosulio gydymas priklauso nuo to, koks jis – sausas ar drėgnas. Iš pradžių kosima sausai, o po 2-3 dienų, sausas kosulys pereina į drėgną. Sausas kosulys labai vargina, ypač trukdo miegoti naktį. Tokiu atveju itin praverčia vaistai, slopinantys kosulį. Nuraminti sausą įkyrų kosulį padeda šilti skysčiai, vaistažolių arbatos, stiklinė pieno su medumi ar net patalpų vėdinimas bei drėkinimas.

Kai kosulys pasidaro drėgnas, lengviau atsikosima, gydymą reikėtų tęsti vaistais, kurie skystina gleives ir lengvina atsikosėjimą – tirpiais milteliais ar tabletėmis, sirupais. Veiksmingi ir populiarūs preparatai su augalinėmis medžiagomis – gebene, čiobrelio ekstraktu. Kosint reikėtų gerti daug skysčių, nes jie skystina gleives. Geriausiai tinka vaistažolių arbatos: anyžių, pankolio, raktažolės, saldymedžio, čiobrelių, pušų pumpurų arba jų mišiniai.

ĮDOMU: Gydome peršalimą angliškai 

Pabandykime nuvyti virusus angliškai. Siūlome jums senovinio anglų gėrimo receptą, kuris jau ne vieną amžių iš eilės išgydo Anglijos ir Škotijos gyventojus nuo peršalimo. Anglai, išgėrę šio stebuklingai veikiančio eleksyro, jau kitą rytą atsikelia žvalūs ir sveiki.

Du butelius šviežio alaus supilkite į emaliuotą indą, įmeskite 3 – 4 lazdeles gvazdikėlių, žiupsnelį cinamono, truputi citrinos žievelių ir pašildykite, neužvirdami. Ištrinkite 3 kiaušinio trynius su 4 valgomaisiais šaukštais cukraus iki kol pasirodys putos. Po truputi įmaišykite šią masę į karštą alų ir kaitinkite, kol sutirštės, bet ir vėl – neužvirkite.

Vienu metu reikia išgerti 1 –1,5 stiklinės, o po to būtinai į lovą – miegoti!