Pasenusius vaistus – į šiukšlių dėžę arba kanalizacijos vamzdį?

Lietuvoje per metus būdavo surenkama ir išvežama utilizuoti apie 40 t pasenusių, nuodais virstančių vaistų. Tačiau nuo pavasario jie dūla vaistinių ir farmacijos įmonių sandėliuose.

Niekas nieko nežino
"Galima grąžinti į vaistinę nesunaudotus vaistus, pasibaigus jų vartojimo laikui?" – iš nuostabos net aiktelėjo kolegė. "Pirmą kartą girdžiu", – pridūrė moteris, po darbo slauganti ligotą senelę.

Į klausimą, kur deda pasenusius vaistus, nė nemirktelėjusi atsakė, kad tam yra šiukšlių dėžė. Prisiminė, kad į ją vos tilpo ilgai sirgusios tetos nesunaudoti vaistai, jai mirus. "Neteko susidurti su tokia problema, net ir tokių pageidavimų nesame gavę", – paprašius priimti senus, vartoti nebetinkamus vaistus atsakė vienos Vilniaus vaistinės darbuotoja.
"Ne, nepriimam. Neturim nei tokios teisės, nei galimybės", – į prašymą atsakė kitoje sostinės vaistinėje. Jos darbuotoja buvo mielaširdingesnė ir pasiteiravo, kokie tai vaistai. Svarstė: jei psichotropiniai, gal ir privalėtų priimti.
Kauno centre esančioje vaistinėje patvirtino, kad pasenusių vaistų iš gyventojų niekas nepriima, o jei vartojimo laikas pasibaigia jų neišpardavus, grąžina gamintojams.

Pasenę kaupiami "Eurovaistinėse"
Seni vaistai surenkami tik "Eurovaistinėse". Dar prieš metus jos skelbė: "Didžiausias Lietuvoje vaistinių tinklas "Eurovaistinė" ragina gyventojus nekaupti namuose senų vaistų, neišmesti jų bet kur, o atnešti į vaistinę. "Eurovaistinės" vaistininkai juos priims nemokamai,

 išrūšiuos ir, supakavę pagal reikalavimus, perduos į farmacijos atliekas tvarkančią įmonę saugiai sunaikinti."
Pasak "Eurovaistinės" uždarosios akcinės bendrovės Farmacinės veiklos ir kokybės kontrolės departamento direktorės Astos Šerkšnienės, namuose laikyti senus vaistus yra nesaugu, nes netyčia jų pavartojus galima apsinuodyti. Itin didelę grėsmę seni vaistai keltų, jei juos surastų vaikai. Dėl tos pačios priežasties vaistų negalima išmesti bet kur. Į buitinių atliekų konteinerį arba į nuotekų sistemą išmesti vaistai, kuriuose yra cheminių medžiagų, tirpsta ir gali patekti į aplinką, užteršti dirvožemį ir gruntinį vandenį.
Šį pavasarį vieno Panevėžio rajono ūkininko ganykloje per pustrečios valandos nugaišo net keturiolika karvių, dar penkios pasiligojo ir jų pienas tapo netinkamas maistui. Manoma, kad ištrūkusios iš aptvaro karvės prisilaižė kaustinės sodos, kitaip vadinamos natrio šarmu, kurios buvo išpilta pamiškėje.

Ši medžiaga naudojama pieno perdirbimo pramonėje dezinfekuoti. Netoli esančiame Raguvos miestelyje veikė sūrinė.

Pamiškėje mėgsta poilsiauti vietos gyventojų vaikai, atvyksta žmonių iš Panevėžio. Teršalai galėjo pakenkti ir jiems, ir miško žvėrims. Ūkininkai turi didžiulę 700 tūkst. litų paskolą bankui. Galvijai nebuvo apdrausti.

Tai – konkretus pavyzdys, kokią žalą gali padaryti netvarka ir neatsakingas elgesys. Tačiau kur dėti senus nesunaudotus vaistus, juolab kad net ir "Eurovaistinės" šiuo metu jų nepriima?

Įmonės veikla sustabdyta
Prieš trejus metus buvo priimtas Farmacijos įstatymas. Jo 42 straipsnis turinčiuosius vaistinės veiklos licencijas įpareigoja "tinkamai ir operatyviai dalyvauti atšaukiant vaistinius preparatus iš rinkos, priimti iš gyventojų naikintinus vaistinius preparatus".

Vadinasi, visos vaistinės, turinčios teisę parduoti kontroliuojamus (apskaitomus pagal kiekį, turinčius narkotinių ir psichotropinių medžiagų) vaistus, privalo juos surinkti iš gyventojų ir perduoti farmacijos atliekų tvarkymo įmonei.

"Eurovaistinė" iš gyventojų nemokamai priima ne tik kontroliuojamus, bet ir visus kitus vaistus bei savo lėšomis finansuoja jų perdavimą farmacijos atliekų tvarkymo įmonei. Iš gyventojų surinktiems vaistams tvarkyti reikia ir papildomo vaistininkų darbo: vaistus privaloma surūšiuoti, tinkamai įpakuoti ir paženklinti. Visi vaistinėje susikaupę, naikintini vaistai ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius perduodami farmacijos atliekų tvarkymo įmonei", – aiškino "Eurovaistinės" komunikacijos vadybininkė Laura Kalvelytė-Murinienė.
Tačiau šiuo metu vienintelės šalyje farmacijos atliekų surinkimo įmonės "Korys" licencija sustabdyta, todėl visi gyventojų atnešti vaistai yra kaupiami ir saugomi "Eurovaistinėse".
Pasenusių vaitų surinkimu ir utilizavimu susirūpino Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius, savo iniciatyva atlikęs tyrimą, kaip vykdomas Farmacijos įstatymas.
"Pasenę medikamentai ypač pavojingi žmonių ir gyvūnų sveikatai, todėl, kaip juos surinkti ir utilizuoti, turi būti sprendžiama greitai ir efektyviai", – susirūpinęs kalbėjo R.Valentukevičius.

Seimo kontrolierius kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Algį Čapliką ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorių Kazimierą Lukauską, prašydamas pateikti visą turimą informaciją, dokumentus ir paaiškinti, kokiais norminiais aktais vadovaujantis ir dėl kokių priežasčių šiuo metu vaistinėse atsisakoma priimti iš gyventojų ir utilizuoti senus, po gydymo likusius medikamentus, taip pat išsakyti savo nuomonę dėl galimų dabar egzistuojančios problemos sprendimo būdų.

Kas turi apmokėti?
Sveikatos apsaugos ministras A.Čaplikas tvirtina, kad atliekų tvarkymas, rūšiavimas yra darbui labai imlus procesas, jo sąnaudos vaistinėms nėra kompensuojamos.
"Išlaidas pagal principą "moka teršėjas" turi padengti farmacijos atliekų turėtojas, šiuo atveju – vaistinės, todėl galima manyti, kad jos gali vengti priimti farmacijos atliekas motyvuodamos, kad nėra Vyriausybės nustatytos tvarkos, reglamentuojančios apmokėjimą už farmacijos atliekų surinkimą iš gyventojų", – aiškinama sveikatos apsaugos ministro rašte Seimo kontrolieriui.

Sveikatos apsaugos ministro teigimu, patvirtinus farmacijos atliekų surinkimo iš gyventojų ir farmacijos atliekų turėtojų tvarkymo ir apmokėjimo taisykles, galės būti įgyvendinamos visos Farmacijos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios farmacijos atliekų surinkimą iš gyventojų.

"Lieka neatsakyta į klausimą, dėl kokių priežasčių tai nepadaryta iki šiol. Teisės aktas – Farmacijos įstatymas, įpareigojantis vaistines iš gyventojų nemokamai priimti pasenusius, nebevartotinus vaistus, veikia jau seniai, tačiau jis akivaizdžiai pažeidžiamas, nes nėra vykdomas", – daro išvadą Seimo kontrolierius R.Valentukevičius. Jį stulbina faktas, kad valstybės institucijos, parengusios ir Seimui tvirtinti pateikusios Farmacijos įstatymą, pamiršo sukurti pasenusių ir nevartotinų vaistų surinkimo ir utilizavimo tvarką.

Kontrolės tarnyba nežinojo
Farmacinės veiklos kontrolę, kaip vaistinės iš gyventojų surenka farmacines atliekas, jas tvarko ir perduoda farmacinių atliekų tvarkymo įmonei, Lietuvoje atlieka Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

"Tačiau šios institucijos pareigūnai jiems patikėtą farmacinės veiklos kontrolę prisiminė tik tuomet, kai paklausiau, ar vienintelė šalyje licencijuota vaistų surinkimo įmonė – uždaroji akcinė bendrovė "Korys" tinkamai vykdo veiklą ir ar vaistinės turi pagrindo atsisakyti iš gyventojų priimti farmacijos atliekas. Tada jiems ir paaiškėjo, kad "Korys" nebedirba ir farmacijos atliekų iš vaistinių niekas nebesurenka. Taigi valstybėje nebeliko nė vienos kompetentingos farmacijos atliekų surinkimo ir tvarkymo įmonės, o farmacinės veiklos kontrolę atliekanti tarnyba apie tai net nežinojo", – Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojų aplaidumu piktinosi R.Valentukevičius.
"Korys" nuo šių metų gegužės 5-osios farmacijos atliekų iš farmacijos atliekų turėtojų nebesurenka, apie savo veiklos sustabdymą teisės aktų nustatyta tvarka tarnybai nepranešė. Seimo kontrolierius buvo informuotas, kad įmonės patikrinimo duomenys šiuo metu yra analizuojami.

Dokumentai nebaigti tvarkyti
Pagal Farmacijos įstatymą farmacijos atliekos turi būti surenkamos iš gyventojų ir farmacijos atliekų turėtojų, tvarkomos ir už jas apmokama Vyriausybės nustatyta tvarka. Už farmacijos atliekų, surinktų iš gyventojų, tvarkymą mokama iš valstybės biudžeto, tačiau apmokėjimas teisės aktais iki šiol nereglamentuotas.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulo nuomone, dar blogesnė yra situacija dėl veterinarijos farmacijos atliekų – jų surinkimo ir utilizavimo tvarka netgi nėra reglamentuota. Seimo Sveikatos reikalų komiteto narius stebino tai, kad į posėdį iškviesti Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos bei kiti kompetentingi, privalėję kontroliuoti ir užkirsti kelią esamai netvarkai pareigūnai teigė, kad apie esamą situaciją sužinojo rengdamiesi posėdžiui jo išvakarėse. Tie patys pareigūnai Seimo kontrolieriui vienbalsiai teigė, kad problemų tarsi ir nėra, reikia tik nustatyti finansavimo tvarką.
_________________________________________________ 

Audronis Karaliūnas, UAB "Korys" direktorius
Manau, kad greitai, šiais metais, atnaujinsime farmacijos atliekų surinkimo ir tvarkymo veiklą. Dabar vasara, štilis, niekas farmacijos atliekų nepristato. Taigi mūsų veiklos sustabdymas nuo pavasario didelių problemų nesukėlė. Daugiausia pasenusių vaistų pristato didmeninės farmacijos įmonės. Iš vaistinių pasenusių vaistų pristatoma labai maži ir manau, kad nepadaugės. Mes nepriversime žmonių nešti vaistus į vaistines, jos nesuinteresuotos surinkti vaistus. Už šią veiklą mums sumoka tas, kas priduoda.

Atsiskaitymo problemų su tiekėjais neturime, tik valstybinės įmonės kartais truputį vėluoja. Mūsų veikla sustabdyta ne dėl finansinių problemų, bet dėl garanto, reikalingo veiklai. Norėdami parduoti dalį savo turto, garantą susigrąžinome, tą turtą pardavėme – pirkimo-pardavimo sandorį įvykdėme. Dabar vėl bandome tą garantą susitvarkyti ir atnaujinti farmacijos atliekų tvarkymo veiklą. Manome, kad tai padarysime artimiausiu metu. Iki šiol per metus surinkdavome apie 40 t farmacijos atliekų. Jas utilizuoti veždavome į dvi Vokietijos šiukšlių deginimo stotis. Dabar tariamės su trečia, ieškome pigesnių paslaugos kainų. Kaltinimai, kad laikome neišvežtas atliekas, yra nepagrįsti. Jei taip būtų buvę, mums garanto nebūtų atidavę. Be to, Aplinkos ministerija buvo skyrusi sumą-garantą maksimaliam kiekiui – 50 t farmacijos atliekų utilizuoti, jei bankrutuotume.
_________________________________________________
Sveikatos apsaugos ministerija teisinasi
Sveikatos apsaugos ministerijoje sudaryta darbo grupė, kuri iki rugsėjo 1 d. parengs Vyriausybės nutarimo projektą dėl farmacijos atliekų surinkimo iš gyventojų ir farmacijos atliekų turėtojų tvarkymo ir apmokėjimo taisyklių. Sveikatos apsaugos viceministrės Janinos Kumpienės teigimu, pasenusių vaistų surinkimo ir utilizavimo problema nėra nauja. Ji paaštrėjo, kai vienintelė turėjusi licenciją tokio pobūdžio veiklai įmonė nustojo veikusi. Sveikatos apsaugos ministerijos pozicija – mažinti administracinę naštą įmonėms, siekiančioms užsiimti viena ar kita veikla, supaprastinti licencijų išdavimą arba iš viso jų atsisakyti. Tokios nuostatos laikosi ir darbo grupė, rengianti pasenusių vaistų surinkimo ir utilizavimo taisykles bei Farmacijos įstatymo pataisas.

Cheminių medžiagų žala sveikatai