Kodėl skydliaukės veikla sulėtėja?

2023-04-03 16:01

Skydliaukė yra drugelio formos endokrininė liauka, esanti priekinėje kaklo dalyje, priešais trachėją. Ji yra sudaryta iš folikulų, kuriuose vyksta hormonų sintezė. Kartais skydliaukė ima mažiau gaminti hormonų, dėl to ilgainiui išsivysto klinikinis sindromas – hipotireozė. Kas dažniausiai lemia tokį skydliaukės sutrikimą ir kokios galimos komplikacijos, laiku nesikreipus į specialistus?

Pasak Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojos endokrinologės Danutės Mazgelienės, skydliaukė, yra pagrindinis organas, gebantis iš aplinkos pasisavinti jodą ir panaudoti jį hormonų sintezei.

„Išskiriami du pagrindiniai skydliaukės hormonai: trijodtironinas, turintis tris jodo atomus, ir tetrajodtironinas, turintis keturis jodo atomus. Tiroglobulino ir skydliaukės hormonų sintezę stimuliuoja ir reguliuoja skydliaukę stimuliuojantis hormonas (TSH), gaminamas hipofizėje. Kadangi skydliaukės hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, esant jų trūkumui – medžiagų apykaita sutrinka“, – portalui manodaktaras.lt pasakojo gydytoja endokrinologė D.Mazgelienė.

Skydliaukės hormonų trūkumą lemia daugelis veiksnių

Hipotireozė, anot gydytojos, dažniausiai būna pirminė, atsiradusi dėl skydliaukės pažeidimo, arba antrinė – dėl pagumburio ir hipofizės ligų.

Ji gali pasireikšti įvairiame amžiuje. Beje, gali būti ir įgimta. Gydytoja endokrinologė patikino, jog Lietuvoje nuo 1993 m. yra vykdoma visuotinė naujagimių patikra dėl hipotireozės, todėl ši patologija diagnozuojama gana anksti.

Kitos hipotireozės priežastys:

1. Jodo nepakankamumas. Norint išvengti jodo deficito, daugelyje Europos šalių (tarp jų ir Lietuvoje) yra įdiegtos druskos jodavimo programos.
2. Hipotireozė gali atsirasti po chirurginio skydliaukės pašalinimo, po gydymo radioaktyviu jodu ar po spindulinio gydymo dėl galvos ar kaklo piktybinių ligų.
3. Kai kurie vaistai, pvz. litis, amiodaronas ir kt., gali sukelti hipotireozę.
4. Kai kurių ūmių skydliaukės ligų metu, pvz. poūmio tireoidito, gali vystytis laikinoji hipotireozė.

„Dažniausia hipotireozės priežastis yra lėtinis autoimuninis tireoiditas. Tai genetinių ir aplinkos veiksnių sąlygota autoimuninė liga, kuria dažniau serga moterys. Viena iš lėtinio autoimuninio tireoidito formų yra pogimdyvinis tireoiditas. Šia liga sergančių pacientų kraujyje randami antitiroidiniai antikūnai, pasižymintys afinitetu skydliaukės specifiniams antigenams. Pacientų kraujyje aptinkami antikūnai prieš skydliaukės peroksidazes (ATPO), arba antikūnai prieš tireoglobuliną (anti TG)“, – paaiškino gydytoja endokrinologė D.Mazgelienė.

Dėl lėtinio uždegimo skydliaukėje sutrinka hormonų gamyba, tokius būdu gali išsivystyti hipotireozė. Gydytoja pabrėžė, jog autoimuninio tireoidito atsiradimą gali skatinti ir kai kurių imunoterapinių vaistų vartojimas.

Antrinė arba centrinė hipotireozė, pasak endokrinologės, pasitaiko retai ir vystosi dėl pogumburio ar posmegeninės liaukos patologijos. Ji gali pasireikšti po galvos operacijos, traumos ar spindulinio gydymo.

Liga vystosi palaipsniui

Esant skydliaukės veiklos sutrikimui, dažnas net nejunta jokių simptomų. Liga vystosi lėtai, palaipsniui, ir tik atsiradus didesniam hormonų trūkumui, pasireiškia hipotireoidizmo simptomai, tokie kaip:

• išsausėjusi oda,
• raginio sluoksnio hiperkeratozė (ryškus epidermio sluoksnio sustorėjimas),
• sumažėjęs prakaitavimas,
• veido paburkimas,
• dažnai tai imituoja inkstų ligas: oda blyški su gelsvu atspalviu, plaukai sausi, stebimi nagų trofikos sutrikimai.
• kūno masės padidėjimas, susijęs su skysčių susilaikymu audiniuose.

„Abiejų lyčių pacientams gali pasireikšti lytinė disfunkcija, sumažeja vaisingumas. Skysčiai gali kauptis ir kituose organuose, ypač dažnai – perikarde, pleuroje. Tai gali sukelti dusulį, kvėpavimo sutrikimus, skausmus širdies plote. Pasitaiko ir neurologinių sutrikimų, tokių kaip reversinė smegenėlių ataksija, demencija, psichozė, periferinė neuropatija, riešo tunelinis sindromas ir kt.“, – vardino gydytoja endokrinologė D.Mazgelienė.

Galimi gydymo būdai

Pasireiškus bent keliems iš minėtų simptomų, patariama nieko nelaukiant kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris nukreips pas gydytoją endokrinologą.

Įtarus hipotireozę atliekami skydliaukės hormonų tyrimai kraujyje bei ultragarsinis skydliaukės ištyrimas. „Jautriausias sumažėjusios skydliaukės funkcijos laboratorinis rodiklis yra tireotropinio hormono kiekis kraujyje. Nustačius padidėjusį skydliaukės veiklą stimuliuojantį hormoną tirotropiną (TSH), atliekami papildomi tyrimai, o nustačius skydliaukės hormonų trūkumą, skiriamas gydymas pakaitine hormonų terapija (PHT)“, – paaiškino gydytoja endokrinologė.

Kada pradėti gydymą PHT, anot specialistės, priklauso nuo daugelio faktorių – atsižvelgiama į paciento amžių, gretutines ligas bei skydliaukės hormonų tyrimų rodiklius.

Kam dažniau reikia tirtis dėl skydliaukės veiklos?

Daugelio autorių duomenimis, skydliaukės nepakankamumas didėja sulig amžiumi: padidintus hormono tirotropino rodiklius turi iki 20 proc. moterų ir iki 10 proc. vyrų, sulaukusių 65 m. amžiaus. Todėl prevencijos tikslais gydytoja endokrinologė D.Mazgelienė patarė periodiškai atlikti atrankinį TSH tyrimą. Esant nedideliam skydliaukės hormonų trūkumui, kai TSH rodiklis neviršija 10 mlU/l, klinikinių požymių gali ir nebūti.

Tirtis dėl skydliaukės funkcijos sutrikimų rekomenduojama visiems asmenims, kurie turi didesnę riziką sirgti skydliaukės ligomis, t.y. pacientai:

• gavę spindulinę terapiją,
• turintys genetinę predispoziciją,
• sergantys autoimuninėmis ligomis,
• kuriems diagnozuotas nevaisingumas, nepatikslinta anemija, kitos nepatikslintos negalavimų priežastys.

Užsiregistruoti konsultacijai pas gydytoją endokrinologą galite manodaktaras.lt platformoje, paspaudę čia.