Kepenų ligos – gyvenimo normų nepaisančių žmonių susirgimai

2013-01-02 13:38

Kepenys – stambiausias parenchiminis vidaus organas. Tai ypatingas organas, savo veiklos svarbumu prilygstantis sudėtingai laboratorijai, saugančiai organizmą nuo žalingo aplinkos poveikio ir teršalų. Tačiau labai dažnai žmonės nesuvokia kepenų svarbos, piktnaudžiauja gyvenimo teikiamais malonumais, kurie ilgainiui sutrikdo kepenų veiklą ir pažeidžia gyvybiškai svarbias organizmo funkcijas.

Apie dažniausias kepenų ligas ir galimybes su jomis kovoti kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovu, profesoriumi medicinos mokslų daktaru Jonu Valantinu. 

Kepenų funkcija yra daugialypė. Jų pagrindinė užduotis – medžiagų apykaitos procesai. Kepenys dalyvauja pasisavinant ir kaupiant įvairias medžiagas (pvz. geležį, vitaminus). Jos gamina ir išskiria tulžį, pašalina ir su tulžimi išskiria įvairias į organizmą patekusias ar jame susidariusias kenksmingas medžiagas. Kepenyse esančios ląstelės sugeba sunaikinti su krauju iš žarnyno patekusias bakterijas, taip apsaugodamos nuo galimų komplikacijų – pvz., kraujo užkrėtimo. Kepenys, sintezuoja baltymus ir  reguliuoja cirkuliuojančio kraujo kiekį bei gamina vaisiaus kraują.

Taigi, kepenys yra ypatingas organizmą saugantis organas. Tačiau net ir sutrikus jų funkcijai, nedaug kas suvokia, kad pirmiausiai padėti sau gali tik pats ligonis. 

Kepenų suriebėjimas gresia ir liekniems

Pati dažniausia kepenų liga – kepenų suriebėjimas ir dėl to išsivystantis steatohepatitas, t.y. kepenų uždegimas dėl kepenų suriebėjimo. Dažniausiai tai yra metabolinio sindromo sudedamoji dalis, kuomet žmogus gimsta su tam tikrais medžiagų apykaitos ypatumais. Toks žmogus turi polinkį nutukimui, kuris yra abdominalinio tipo, t.y. riebalai kaupiasi pilvo srityje. Tačiau kepenys suriebėti gali ir lieknam žmogui. Šį susirgimą lydi aukštas kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio bei trigliceridų kiekis kraujyje, didesnis nei norma šlapimo rūgšties procentas. Tokiam žmogui gresia cukrinis diabetas, podagra ir kepenų suriebėjimas.

„Žinant, kad kepenų suriebėjimas yra nulemtas genetiškai, reikia būti itin atidžiam savo sveikatai", – perspėja patyręs gastroenterologas. – „Kasmet tiesiog būtina tirtis kepenų funkcijos rodiklius. Labai apmaudu, kad pacientai ne tik nesirūpina savimi, tačiau turėdami viršsvorio jie to nepripažįsta ir tvirtina beveik nieko nevalgantys." 

Didžiausias priešas – per didelis angliavandenių kiekis

Prof. J. Valantino žodžiais, maisto perteklius, ypatingai per didelis angliavandenių kiekis racione, yra pats didžiausias pavojus nutukti. Europos mokslininkų atliktų tyrimų duomenimis, yra du būdai, kaip išvengti nutukimo: tai fizinis aktyvumas ir mitybos raciono sureguliavimus, t.y. maisto, kurio sudėtyje yra angliavandenių, ribojimas.

„Jeigu žmogus sugebėtų bent 15 minučių per dieną pajudėti, jo gyvenimas prailgėtų vieneriais metais", – užsienio kolegų patirtimi dalijasi gastroenterologas. – „Tai yra pats mažiausias siūlomas fizinio aktyvumo laikas, tačiau norint išties pasiekti maksimalaus sveikatai efekto, reikėtų šį laiką padidinti iki 1–1,5 valandos. Reikia žinoti, kad pirmąsias 30 minučių organizmas tik prakaituoja, o tik po to ima „deginti" riebalus bei angliavandenius."

Taigi, visas neišeikvotas „kuras", kurį gauname su maistu, kaupiasi riebalų pavidalu mūsų organizme, apsunkina organų ir sistemų darbą. Priverstos dirbti perkrovos režimu, jos išsenka, o tai, kas nutinka vėliau, vadinama - ligomis. 

Tiesus kelias į hepatitą

Dauguma, net 80 proc. žmonių, nė nejaučia turį suriebėjusias kepenis. Dažniausia jų mirties priežastis – širdies ir kraujagyslių ligos. Tačiau 20 proc. žmonių kepenų suriebėjimas transformuojasi į hepatitą, vadinamą nealkoholiniu steatohepatitu. Šiai ligai būdingos tokios pačios pasekmės, kaip ir esant alkoholiniam hepatitui. Norint, kad nealkoholinė kepenų suriebėjimo liga būtų gydoma efektyviai, reikia gerai išsiaiškinti ligos patogenezę.

„Mes gydome gretutinius metabolinio sindromo simptomus. Dabar didžiausias dėmesys kreipiamas į rizikos veiksnių sumažinimą ar pašalinimą. Svorio mažinimas, hiperlipidemijos ir hiperglikemijos koregavimas, potencialiai toksiškų vaistų ir alkoholio vartojimo nutraukimas padeda daugumai ligonių. Sureguliavus minėtas funkcijas, gerėja ir kepenų funkcijos rodikliai", – įsitikinęs profesorius.

Negydomas nealkoholinis steatohepatitas, kaip ir alkoholinis, ilgainiui komplikuojasi kepenų ceroze. Ši diagnozė gresia ir sergantiesiems hepatitu C. 

Geriausia profilaktika – abstinencija, švarios rankos, skiepai

Antroji pagal dažnį kepenų liga yra alkoholinė kepenų liga (steatozė, hepatitas, cirozė). „Kepenų nei skauda, nei niežti. Žmonės piktnaudžiauja alkoholiu tol, kol „pagelsta". Tik tada jie sužino, kad jų kepenys pažeistos. Būtent dėl geltos jie ima ieškoti priežasčių, kas ją sukėlė. Tuomet ir paaiškėja, kad jų kepenys suriebėjusios, buvęs uždegimas išprovokavo kepenų cerozę", – ligos priežastis vardija gastroenterologas. – „Pagrindinis gydymo būdas šiuo taveju – abstinencija visam likusiam gyvenimui - rezultatai yra išties labai geri."

Hepatitu C yra užsikrėtę maždaug trys procentai visų Lietuvos gyventojų.

Nuo hepatito B jau skiepijama. Tai galima padaryti vaikystėje. Prof. J. Valantino įsitikinimu, dėl to akivaizdžiai sumažėjo šios ligos atvejų.

Hepatitu A pavojingiau susirgti suaugusiam žmogui, sergančiam kuria nors kepenų liga. Tuomet ligos eiga būna sunki. Pasak gastroenterologo, šiais laikais, kuomet parduotuvėse dauguma produktų yra supakuota, jie neturi kontakto su pinigais ir nešvariomis rankomis, retai kada užsikrečiama hepatitu A.

Anot prof. J. Valantino, hepatitas A vadinamas „nešvarių rankų" liga. Hepatitu B užskrečiama lytiniu keliu ir per kraują. Hepatitas C įgyjamas tik per kraują. Pastarosiomis dvejomis ligomis dažniausiai serga narkomanai, gyvenimo normų nepaisantys, amoralūs asmenys. 

Kepenų sargas - margalapis margainis

Gydant sergančiuosius kepenų ligomis, labai efektyviai padeda savo sudėtyje margalapių margainių veikliosios medžiagos silimarino turintys preparatai. Šių augalų gydomoji galia, kepenų ląsteles atstatanti funkcija, medžiagų apykaitą gerinančios, kepenų fibrozę stabdančios savybės jau buvo žinoma prieš du tūkstančius metų.

„Labai dažnai skiriame margalapio margainio preparatus, praktiškai visiems, kam pažeistos kepenys, visų lėtinių kepenų ligų metu, kepenų fibrozės progresavimui stabdyti. Suprantama, vien tik šio preparato nepakaks, būtina keisti gyvenimo būdą. Tenka pripažinti, kad labai efektyviai kepenis saugo ir vitaminas E. Jis gerina kepenų funkciją. O esant suriebėjusioms kepenims, normalizuoja kepenų fermentus. Tai reiškia, kad gerėja kepenų veikla", – sako prof. J. Valantinas.

Yra daugybė natūralių medžiagų, kurios gali padėti palaikyti normalią kepenų funkciją. Tačiau visuomet yra geriau nesusirgti, negu po to gydytis.

Puota skrandžiui – vargas kepenims...

Alkoholio vartojimas sukelia 30-50 proc. visų kepenų ligų. Iš pradžių kepenys sugeba nukenksminti alkoholį, tačiau, ilgiau piktnaudžiaujant, kepenų funkcija sutrinka – ląstelės žūsta, kepenyse daugėja jungiamojo ir riebalinio audinio, sutrinka riebalų, angliavandenių ir baltymų sintezė, susergama lėtinėmis kepenų ligomis. Kepenims kenkia bet koks alkoholis: alus, vynas, degtinė. Pavojinga doze laikoma 40 ml absoliutaus alkoholio (100 ml degtinės, 400 ml vyno, 800 ml alaus).

Siekiant palaikyti kepenų sveikatą, derėtų vengti gausaus gyvūninės kilmės riebalų maisto, saikingai vartoti cukrų, druską, kavą. Kepenų pažeidimų riziką didina nutukimas. Tačiau svarbu pabrėžti, kad kepenys mėgsta saiką visame kame – joms kenkia besaikis valgymas, tačiau lygiai taip pat pavojingas yra ir besaikis badavimas. 

Taip pat kepenis gali pažeisti vaistai, toksinai bei virusai, sukeliantys kepenų uždegimus – hepatitą. 

Kepenų ligos atakuoja neįspėjusios

Dažnai žmogus nejaučia susirgimo tol, kol jis nepasiekė vėlyvos stadijos. Kartais pradžioje jaučiamas silpnumas, alkoholio netoleravimas, apetito stoka ar skausmas dešiniajame šone. Tačiau dažniausiai žmonės linkę ignoruoti nedidelius negalavimus, todėl negydoma liga progresuoja.

Vėlyvoje stadijoje prasideda ryškesnė simptomatika: pageltusi oda, aiškiai padidėjusi pilvo apimtis, pilvo skausmai, kartumo jausmas burnoje, krentantis svoris. Šiems simptomams pasirodžius liga jau yra toli pažengusi ir pavojinga. 

Rytojaus vitaminai – šiandien!

Yra daugybė natūralių medžiagų, kurios gali padėti palaikyti normalią kepenų funkciją. Viena geriausiai žinomų – silimarinas, gaunamas iš tikrojo margainio.  Silimarinas pasižymi antioksidaciniu bei antiuždegiminiu poveikiu, palaiko kepenų detoksikaciją ir pakankamą  gliutationo kiekį. Be to, ši medžiaga palaiko kepenų audinio regeneraciją ir pasižymi imunomoduliaciniu poveikiu. Dar vienas kepenims draugiškas augalas – artišokas, jis vartojamas kaip specifinė kepenų veiklą ir tulžies gamybą palaikanti priemonė. Artišokų ekstraktas palaiko cheminių medžiagų pažeistų kepenų ląstelių atsinaujinimą ( tai ypač aktualu persirgus hepatitu ar kitomis kepenų ligomis, ūminio ar lėtinio alkoholizmo atvejais ar vartojant medikamentus, nuo kurių galėjo sutrikti kepenų veikla). Be to, šis augalas veikia ir kaip antioksidantas.

Kepenims svarbios ir kai kurios amino rūgštys bei jų dariniai. Kepenys yra pagrindinė gliutationo saugykla, jo pritrūkus, gali sutrikti kepenų veikla. Gliutationo atsargos senka su amžiumi, o taip pat dėl prastos mitybos, badavimo ir daugelio vaistų vartojimo. Gliutationo sintezę palaiko N-acetilcisteinas, ši medžiaga taip pat palaiko ir kepenų detoksikaciją. 

Gerai kepenų funkcijai labai svarbus ir pakankamas antioksidantų kiekis (selenas, cinkas, vitaminai C ir E). Esant lėtinėms kepenų ligoms labai pagausėja laisvųjų radikalų gamyba, o antioksidantai padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos.