Kepenų cirozė dėl 1-2 taurių vyno per dieną

2011-05-05 12:30

Baisiosios statistikos sąrašuose mes vėl „pirmaujame“. Esame Europoje labiausiai alkoholinius gėrimus maukianti šalis, daugiausiai nusižudome patys ir mirštame nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. O juk šita trijulė labai glaudžiai susijusi, todėl statistika ir yra tokia grėsminga.

Nors ir žinome – alkoholis kenkia praktiškai visam žmogaus organizmui – jo poveikis žalingas galvos smegenims, kepenims, širdžiai... Bet...

Pamąstyk, pakėlęs taurelę

Šį kart daugiau apie alkoholio poveikį mūsų širdies ir kraujagyslių sistemai. Privalote žinoti, kad:

• Nustatytas ryšys tarp gausaus alkoholio vartojimo ir išeminių širdies ligų: miokardo infarkto, krūtinės anginos ir kt.
• Alkoholio vartojimas gali sukelti širdies ritmo sutrikimus – prieširdžių virpėjimą, plazdėjimą, skilvelinę tachikardiją.
• Jis taip pat didina staigios mirties riziką.
• Alkoholis toksiškai veikia širdies raumenį ir gali susilpninti širdies gebėjimą susitraukti, kardiomiopatiją, vėliau ir širdies nepakankamumą.
• Piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais yra svarbus arterinės hipertenzijos (padidėjusio arterinio kraujo spaudimo) rizikos veiksnys. Per dieną išgeriant tris ar daugiau standartinių alkoholio vienetų, hipertenzijos rizika padidėja 50 proc.
• Klinikiniai tyrimai parodė, kad piktnaudžiautojų rizika susirgti hemoraginiu insultu yra dvigubai didesnė negu mažai geriančiųjų. Dažnai insultu susergama po užsitęsusių išgertuvių.
• Žmonėms, per savaitęs išgeriantiems daugiau kaip 10 vidutinių statistinių dozių alkoholinių gėrimų, aterosklerozės ir susijusiu su ja ligų (pvz. išeminės širdies ligos) rizika padidėja 40 proc. lyginant su „mažai geriančiais“. Be to tikimybė vystytis ligai tiesiog proporcionali piktnaudžavimo laipsniui – kuo daugiau žmogus geria, tuo didesnė tikimybė, kad jis susirgs.

Ligų sąrašas vis ilgėja. Kaip ir mirčių, kurias sukelia alkoholio žala organizme.

Kas gi tu toks C2H5OH?

Visuose alkoholiniuose gėrimuose yra etilo alkoholio arba etanolio. Tai narkotikas, kurio nedidelis kiekis veikia svaiginančiai, atpalaiduojančiai, gerina nuotaiką. Tai gi alkoholis yra slopinanti cheminė medžiaga, kurios poveikis panašus į migdomųjų vaistų poveikį. Didesnės alkoholio dozės sutrikdo psichinę veiklą iki sąmonės praradimo ir net mirties. Dažnas alkoholio vartojimas per ilgesnį laiką taip paveikia nervų sistemą, kad be alkoholio ji nebegali gerai funkcionuoti: žmogus patiria taip vadinamus abstinencijos reiškinius ir jaučiasi taip blogai, jog turi vėl išgerti nors ir nedaug alkoholio, kad savijauta pagerėtų. Taip tampama priklausomu nuo alkoholio ligoniu – alkoholiku.
Nekenksmingo alkoholių gėrimų kiekio nėra. Alkoholis visada sužaloja ar sunaikina tam tikrą smegenų, kepenų ir kitų organų ląstelių skaičių. Bet kokio alkoholinių gėrimų kiekio patekimas į organizmą toksikologine prasme jau yra apsinuodijimas.
Labiausiai alkoholis pakenkia nervų sistemai; kiekvienas pasigėrimas negrįžtamai pražudo dešimtis tūkstančių smegenų ląstelių – dėl to alkoholikai ir degraduoja. Piktnaudžiaujantiems alkoholiniais gėrimais pablogėja atmintis, sutrinka miegas, juos vargina galvos skausmai, nusilpsta raumenys, skauda kojas, jiems dažnai vystosi alkoholinės psichozės.

O jei gerti saikingai?

Yra tyrimų, kad saikingas alkoholio vartojimas didina didelio tankio lipidų, arba „gerojo” cholesterolio, kiekį kraujyje ir apsaugo nuo trombų susidarymo, kad alkoholis padidina išgyvenimo galimybes įvykus širdies infarktui, o vyresniame amžiuje sumažina širdies ligų riziką.

O kas tai yra – gerti saikingai? Amerikos širdies asociacija moterims rekomenduoja išgerti ne daugiau kaip vieną, vyrams – ne daugiau kaip du alkoholio vienetus per dieną. Vienas alkoholio vienetas atitinka 300 ml alaus, 120 ml vyno, 25 g degtinės ar kito stipraus alkoholio. Jei sugebame šitaip gerti, kodėl tada esame Europos alkoholikai NR. 1? Galų gale tai jau kiekvieno asmeninis reikalas, bet pasiskaičiuoti taureles per vakarėlį, o gal pusryčius?, verta. Baisiausia, kad mūsų „tikslinė auditorija“ dabar skaito prie kioskelių spirituotų losjonų pavadinimus ar tyrinėja alaus stiprumą.

O skeptikai ir beveik visi medikai alkoholio apsaugines savybes vertina atsargiai, nes yra ir saugesnių širdies ligų prevencijos būdų: valgyti daug ir įvairių vaisių bei daržovių, grūdinių produktų, vartoti tik liesus pieno, žuvies bei mėsos produktus, mažinti sočiųjų riebalų, druskos, kalorijų suvartojimą, didinti fizinį aktyvumą.

Neseniai nustatyta, kad alkoholis kaip apsauginė priemonė naudinga tik apie 16 proc. žmonių, nes jie turi tam tikrų cholesterolio apykaitos ypatumų.

Ir nepamirškim, kad net ir saikingas alkoholio vartojimas gali būti vėžio, virškinimo organų, nervų ligų priežastimi. Alkoholis yra dažna nelaimintų atsitikimų priežastis. Net ir nedidelio kiekio vartojimas gali pereiti į priklausomybę alkoholiui. Vartojant daugiau negu 1-2 taures vyno per dieną kyla pavojus susirgti kepenų ciroze.

O jei kalbėti apie kažkokią mažų alkoholio kiekių naudą širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikoje, reikia žinoti, kad turima omeny tik labai mažos dozėį (vyrams 20 ml, moterims 10 ml). Lašas romo į arbatą susinervinus, ar pusė taurės vyno per pasimatymą. Pabandom?