Kaip sau padėti, kai kankina nemiga?

2022-06-06 13:22

Nemiga – miego sutrikimas, kai pablogėja miego kokybė ar jo trukmė tampa per trumpa. Mokslinių tyrimų duomenimis, vidutiniškai apie 30 proc. vyresnių suaugusiųjų patiria miego sutrikimų, o kai kurių tyrimų duomenimis – net iki 50 proc. Pastebima tendencija, kad patiriančių miego sutrikimus skaičius auga.

Kas nutinka žmogui, kai jam sunku užmigti, ilgainiui nubundama naktį ir jis jaučiasi nepailsėjęs, kokios priežastys tai lemia ir kaip sau padėti? Pasak gydytojos psichiatrės dr. Aistės Leleikienės, norint įvertinti objektyviai, patariama keletai dienų atsigulti į psichiatrijos stacionarą arba miego laboratoriją, kad būtų galima specialistams objektyviai įvertinti miego trukmę ir prabudimų dažnį.

Miego sutrikimų provokatoriai vyresniame ir jauname amžiuje

„Vyresnis amžiaus jau savaime turi įtakos cirkadinio ritmo pasikeitimui, tačiau atsiradusį miego sutrikimą gali sąlygoti ir kitos medicininės būklės, tokios kaip nerimo sutrikimai, depresija, įvairūs stresogeniniai faktoriai, kvėpavimo funkcijos sutrikimai, demencija, Parkinsono ar Alzheimerio liga, šlapimo nelaikymas, onkologiniai susirgimai ir kitos medicininės būklės“, – pasakojo „SG Klinika“ Klaipėdoje psichiatrė dr. A.Leleikienė.

Jauname amžiuje miego sutrikimų taip pat gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pradedant mokymosi sunkumais ar problemomis artimoje aplinkoje, dėl jaučiamų depresijos ar nerimo simptomų, emocinių sunkumų ir baigiant įvairiomis somatinėmis ligomis: dėl jaučiamo galvos, pilvo ar nugaros skausmo.

Nemigos tipai

Nemiga gali būti trumpalaikė ir ilgalaikė. Taip pat išskiriamos ir kelios kitos jos rūšys, tokios kaip psichofiziologinė nemiga, miego suvokimo sutrikimas ir idiopatinė nemiga.

Psichofiziologinė nemiga, anot gydytojos psichiatrės, prasideda dėl padidėjusios emocinės įtampos, gali būti dėl žmogui svarbių – malonių ar nemalonių įvykių. Šiai nemigai būdingi ir gretutiniai simptomai kaip galvos skausmai ar svaigimai. Taip pat ganėtinai dažnas sutrikimas – miego suvokimo sutrikimas (pseudoinsomnija), kuomet paciento subjektyvus miego jutimas nesutampa su objektyviu jo pasireiškimu.

Su tokiais pacientais gydytoja A.Leleikienė dažniausiai susidurianti psichiatrijos stacionare, kuomet pacientas sako: „Visiškai nemiegojau“, o palatos kaimynas pataiso: „Miegojo šitaip giliai“.

„Šiuo atveju miego struktūra yra tarsi normali, bet yra mikro prabudimai. Objektyviai mes nematome to pabudimo, bet miegas nėra toks gilus, žmogus nesijaučia pailsėjęs ir jam atrodo, kad jį kamuoja nemiga, nors gali visą naktį išmiegoti ramiai nė neprabusdamas“, – paaiškino specialistė.

Mažiau paplitusi būklė – idiopatinė nemiga, kai nemigos priežastis nenustatyta, ji vadinama viso gyvenimo nemiga, pasireiškianti nuo gimimo. Atlikus miego tyrimą (polisomnografiją), pastebima, kad pailgėjęs užmigimo laikas, sumažėjęs miego efektyvumas ir yra daug prabudimų naktį.

Tokie pacientai, pasak psichiatrės, linkę dažnai vartoti ganėtinai daug vaistų, taip pat alkoholio: „Jie stengiasi visais įmanomais būdais įveikti savo nemigą, nuovargį, bet tuo pačiu yra mieguisti dieną, geria daug tonizuojančių gėrimų, stimuliuojančių vaistų, itin populiarus amfetaminas, kokainas ir kt. stimuliuojančios medžiagos. Žmonės bando atstatyti nuolatinę nemigą, tačiau tokiais būdais jie sutrikdo neurocheminius procesus ir tokio tipo nemiga palaipsniui tik blogėja ir stiprėja“.

Nemiga ir depresija – šalia

Gydytoja įspėja, kad tarp nemigos ir depresijos egzistuoja pakankamai glaudus ryšys. Šie negalavimai dažnai pasireiškia kartu ir, jeigu gydomas tik vienas iš dviejų, gydymo efektyvumas nėra pakankamas. Pasak specialistės, net 90 proc. segančių depresija taip pat skundžiasi miego sutrikimais. Depresija pripažįstama kaip viena iš pagrindinių priežasčių, sukeliančių nemigą.

„Tai yra abipusis ryšys. Sergant depresija, sutrinka miego vientisumas. Kas dar atsitinka, kai jaučiam nemigą ir kartu pasireiškiančią depresiją? Sunku susikaupti, dirbti, dieną jaučiamas mieguistumas, o jei ir užmiegama, nepailsima. Ypač sunki depresija gali pasireikšti bemiegėmis naktimis. Nemiga dažnai pasireiškia iki susergant depresija“, – teigė psichiatrė dr. A.Leleikienė.

Neefektyviai gydant nemigą, išlieka didelė rizika, kad gali pasireikšti depresijos atkryčiai. Anot gydytojos, tai gali būti siejama ir su savižudybėmis, kai į nemigą imama žiūrėti beviltiškai. Veiksmingas nemigos gydymas antidepresantais susilpnina depresijos poveikį bei pagreitina pasveikimą.

Pagyvenusių žmonių nemiga

Pasak gydytojos, itin dažnai pasitaiko pagyvenusių žmonių nemiga, kuri išsivysto dėl to, jog kinta pagyvenusių žmonių miego struktūra, atsiranda miego fazių kaita, sutrinka miego ciklas ir prisideda gretutiniai dalykai – pasireiškia nerimas, depresija, pradeda vystytis demencija, taip pat prisideda tokios ligos kaip Parkinsono ir kt.

„Nereikia pamiršti ir psichologinių momentų, kad pacientai jaučiasi vieniši, yra patyrę įvairių netekčių, jaučiasi bejėgiai, jiems tenka prisitaikyti prie kintančių sąlygų, dažnai turi iškeliauti iš savo namų, galbūt pas vaikus, į mažą kambarį, netekti savo vietos, ilgai praleisti laiko ligoninėje ar pan.“, – pasakojo dr. A.Leleikienė.

Svarbus miego režimas

Miego trukmė trumpėja amžėjant. Jei naujagimiai miega 14–17 val., tai suaugusiam ir vyresniam žmogui pakanka 7–8 val. Atlikus mokslinius tyrimus, buvo pamatuota, kokią įtaką mums daro trumpas miegas. Buvo stebėta, kad neišmiegojus 7 val., atsiranda prasta dėmesio koncentracija, nerimas, nuovargis, sutrinka kasdienis asmens funkcionavimas.

Nemiga skatina ir gretutinius dalykus – nutukimą, gali vystytis metabolinis sindromas, atsirasti cukrinio diabeto rizika. Miegas reikalingas ne tik mūsų proto, bet ir kūno poilsiui. Pasak specialistės, pirmiausia reikėtų pradėti nuo nefarmakologinių miego gerinimo ir gydymo metodų ir, jeigu tai neefektinga, tuomet reikėtų taikyti medikamentinį gydymą.

Miego trūkumas susiję su svoriu

Tyrimais nustatyta, kad miego trūkumas susijęs su svoriu. Pasak psichiatrės dr. A.Leleikienės, dėl miego trūkumo pakinta hormonų lygis, o tai veikia apetitą, vadinasi, padidėja alkis, laiko ir valgymo galimybės.

„Nemiegodami neįvertiname maisto vertės, pradedame nebesuvokti, kiek maisto suvalgome. Maisto reikia tiek, kad palaikytume mūsų smegenų budrumą. Jei mes nemiegame ir norime, kad mūsų smegenys būtų aktyvios ir budrios, automatiškai mes valgome ir dėl to, – paaiškino pašnekovė. – Sumažėja fizinis aktyvumas, nes padidėja nuovargis, kadangi pakankamai neišsimiegame. Dėl visų šių veiksnių padidėja energijos poreikis, jos gauname daugiau, bet jos suvartojame mažiau, todėl ima vystytis nutukimas“.

Darbo ir poilsio režimas

Gydytoja pabrėžia, jog labai svarbu yra darbo ir poilsio režimas. Išeidami iš darbo ir užvėrę duris, mes turėtume turėti pilnavertį poilsį, rasti laiko sau, pomėgiams, bendravimui ir pan.

„Mūsų pacientai negalvoja, kad galėtų turėti kažkokį poilsį. Reikėtų stengtis gultis ir keltis tuo pačiu metu, nepaisant, ar tai yra savaitgalis, ar kitos šventinės dienos. Vakare reikėtų stengtis nusiraminti, atsipalaiduoti, nebespręsti problemų, prieš miegą pasivaikščioti lauke. 2–3 val. iki miego rekomenduojama riboti fizinį aktyvumą, nes pasportavus žmogui geriau protiškai padirbti, bet nemiegoti. Taip pat prieš miegą netinka vartoti alkoholio“, – patarimus dalija specialistė.

Apie tradicinį nemigos gydymą

Dr. A.Leleikienės teigimu, tradiciniai bendzodiazepinai duoda trumpalaikį efektą – sutrumpina užmigimo laiką, sumažina atsibudimų dažnį, pailgina miego trukmę, tačiau neigiamai veikia pačią miego struktūrą. Po tam tikro laiko natūralus miegas būna nebeįmanomas, kadangi esame sudarkę miego struktūrą, viskas vyksta bendzodiazepinų pagalba, todėl ilgalaikiam gydymui jie nerekomenduojami.

Gydytoja psichiatrė pasakojo, kad jai teko lankytis daugelyje pasaulinio lygio kongresų užsienyje, kur psichiatrai iš viso pasaulio dalijosi patirtimi, kuo nemiga gydoma jų šalyse: „Visi vienbalsiai sakė, kad gydyti pradeda nuo migdomųjų nebendzodiazepinų (Zolpidemo, Zopiclono), nors jie taip pat turi savo šalutinį poveikį, taip pat palaipsniui vystosi priklausomybė, bet ne taip greitai jie sutrikdo mūsų natūralią miego struktūrą. Jie veikia greitai, trumpai, sutrumpina užmigimo laiką, pailgina patį miegą, bet nesukelia rikošetinės nemigos bei nepageidaujamų reiškinių, nutraukus jų vartojimą, tačiau šie vaistai taip pat turėtų būti skiriami trumpalaikiam ar epizodiniam vartojimui“.

Kas nutinka, jei žmogus nekreipia dėmesio į savo miego sutrikimą? Anot dr. A.Leleikienės, negydoma nemiga ilgainiui gali sukelti sunkesnius psichikos sutrikimus, depresiją, nerimo sutrikimus, panikos sutrikimą, taip pat iš esmės įtakoti žmogaus gyvenimo kokybę, kadangi nepailsėjusio žmogaus darbo produktyvumas žymiai mažesnis, dienos metu jaučiamas didesnis nuovargis, atsiranda mokymosi ir naujų įgūdžių įgijimo sunkumai.