Kaip pataisyti sveikatos būklę?

2011-08-22 15:39

Vasaros pradžioje atliktas sociologinis tyrimas atskleidė, kad per pastaruosius 12 mėnesių bent kartą sirgo devyni iš dešimties šalies gyventojų nuo 30 iki 74 metų, o kas penktą vyresnį nei 50 metų žmogų ligos kamavo nuolatos. Lietuvos žmonės dažniausiai skundžiasi peršalimu ir kvėpavimo takų ligomis, galvos, raumenų skausmais bei kraujospūdžio sutrikimais, taip pat virškinimo ir nervų sistemos problemomis.

Kaip pataisyti sveikatos būklę? Kokius vaistus rinktis susirgus? „SVEIKAS.LT“ skaitytojams – atsakymai iš gydytojos Reginos Žukauskienės lūpų.

- Ko reikėtų imtis, kad nemalonūs statistiniai rodikliai imtų gerėti?

- Mano nuomone, visiškai sveikų žmonių nėra arba jų yra labai nedaug. Tiriant pacientus visada randi vienokius ar kitokius sveikatos sutrikimus, kurie dar nemažina darbingumo, neturi didelės įtakos gyvenimo kokybei, todėl žmonės dažnai nekreipia į juos dėmesio. Tačiau tai negali tęstis be galo. Iš nežymių organų pakitimų gali išsivystyti rimtos ligos. Kokios šios situacijos priežastys, mes visi žinome. Kartais tos priežastys nuo mūsų ir nepriklauso, bet dažniausiai mes net nededame pastangų, kad pakeistume situaciją. Kai skaitau paskaitas, auditorijos dažnai klausiu: kas iš jūsų nepatiriate streso, kas reguliariai maitinatės, ar visada išsimiegate, ar manote, kad jūsų mityba visavertė? Kaip manote, kiek procentų klausytojų pakelia rankas? Beveik niekas. Žinoma, organizmo senėjimas ir su tuo susiję pokyčiai kūne yra užprogramuoti, tačiau man atrodo, kad senstame per anksti, nes skiriame per mažai dėmesio savo sveikatai, nors mokslas įrodo, kad priemonės, kurios yra įvardijamos kaip sveikas gyvenimo būdas, yra tikrai efektyvios ir daugeliu atvejų nereikalauja jokių papildomų lėšų sveikatai išsaugoti. Taip pat ir farmacijos pramonė mums siūlo įvairių produktų, maisto papildų, vitaminų, mineralų, augalinių preparatų, padedančių išsaugoti ar atstatyti organizme trūkstamas medžiagas, gerinti medžiagų apykaitą, mažinti stresą, gerinti virškinimą, miegą.

- Tyrimas parodė, kad kas trečias Lietuvos vyras, vos tik pajutęs pirmuosius kokios nors ligos simptomus, iš karto vartoja stiprius vaistus. Kaip vertinate tokią praktiką? Ką galėtumėte patarti šalies vyrams?

- Tokia elgsena susijusi su vyriškumo samprata – vyras niekada neturi sirgti, turi būti stiprus, nenugalimas. Todėl suslogavus iš karto griebiamasi antibiotikų ar kitų stiprių vaistų. Kita vertus, nustatyta, kad vaistus vyrams dažniausiai perka moterys, taigi, ir jos daro įtaką tokiam pasirinkimui. Svarbiausias patarimas vyrams – rūpintis savo sveikata, atsiradus nusiskundimams nenumoti į juos ranka, o kreiptis į gydytoją.

- Kokius vaistus rekomenduotumėte ligų profilaktikai ir gydymui, cheminius ar augalinius? Kam atiduotumėte pirmumą?

- Visai nėra reikalo supriešinti šių vaistų grupių. Viskas priklauso nuo situacijos. Tiek vieni, tiek kiti yra reikalingi ir turi savo privalumų. Daugelio ligų atveju racionalu derinti ir cheminius, ir augalinės kilmės vaistinius preparatus, tačiau reikėtų atsiminti, kad tarp šių vaistų galima sąveika. Todėl gali pakisti cheminio vaisto koncentracija ir jo poveikis organizmui.

- Kuo ypatingi augaliniai vaistai? Kokie jų privalumai?

- Augaliniai vaistai gaminami iš vaistingųjų augalų, kurių priskaičiuojama apie dvylika tūkstančių rūšių. Augalai sukaupia daug veikliųjų medžiagų, turinčių gydomųjų galių. Tai – eteriniai aliejai, kartumynai, skaidulos, vitaminai, mineralai, antioksidantai. Augaliniai vaistai visada veikia kompleksiškai – viena sudedamoji dalis sustiprina kitos aktyvumą, tačiau galima ir atvirkštinė reakcija. Todėl yra kuriami vaistai – vaistingųjų augalų mišiniai, kurių veikliosios medžiagos sustiprina norimą teigiamą poveikį ir susilpnina šalutinį poveikį. Vaistingieji augalai ir pagaminti iš jų vaistai daug kur pasaulyje naudojami šimtmečiais, todėl sukaupta daug informacijos apie jų savybes, vartojimo indikacijas, apsinuodijimo pavojus. Augalinių vaistų dozės nustatytos remiantis ilgamete patirtimi, todėl vartojant šiuos vaistus gana retai pasitaiko nepageidaujamos reakcijos. Augaliniai vaistai pasižymi mažesniu toksiškumu, švelnesniu poveikiu, kas yra labai svarbu gydant lėtines ligas. Tačiau jie gali būti vartojami gydant tiek lėtines, tiek ūmines ligas.

- Kokios yra pagrindinės augalinių vaistų vartojimo indikacijos?

- Labai plačios. Tai kvėpavimo, virškinamojo trakto ligos, širdies ir kraujagyslių veiklos sutrikimai, šlapimo takų ir prostatos ligos, inkstų akmenligė, centrinės nervų sistemos ligos, ginekologiniai susirgimai.

- Kokios yra augalinių vaistų vartojimo formos, kiek ilgai reikėtų juos vartoti?

- Augaliniai vaistai gaminami tabletėmis, kapsulėmis, tepalais, milteliais, tinktūromis, ekstraktais ir pan. Paprastai augalinius vaistus reikėtų vartoti ne ilgiau 3 savaičių, jei reikia, padarius pertrauką galima vartojimą tęsti. Tinkamai vartojami augaliniai vaistiniai preparatai gali padėti išgydyti arba aprūpinti organizmą reikalingomis natūraliomis medžiagomis, apsaugančiomis nuo daugelio ligų.

- Tinktūros vadinamos liaudies medicinos priemonėmis. Ar iš tikrųjų šie vaistiniai preparatai gaminami pagal liaudies tradicijas?

- Lietuviškos tinktūros ir ekstraktai gaminami pagal senąsias tradicijas, išlaikant nepakitusią receptūrą ir tik iš kruopščiai atrinktų natūralių medžiagų, be jokių konservantų ir dažiklių. Gamyba vyksta griežtai laikantis geros gamybos praktikos. Lietuvoje sukaupta nemaža tokių preparatų gamybos patirtis: pramoniniu būdu jie gaminami jau ilgą laiką – nuo 1922 m. Mūsų šalyje populiariausi ir labiausiai vertinami produktai su gudobele: gudobelių skystasis ekstraktas, gudobelių tinktūra, gudobelių mišiniai su kitomis žolelėmis, teigiamai veikiantys širdies veiklą. Tradicinė valerijonų tinktūra ir mišiniai su ja ramina nervų sistemą, tuo pačiu mažina ir širdies jaudrumą, vidurių pūtimą, nervinę įtampą. Mūsų šalyje tinktūrų ir ekstraktų pasirinkimas jau daugelį metų yra tikrai platus ir tai įrodo, kad liaudies patirtimi pasitiki ir ją vertina daugelis gyventojų.

- Tačiau kartais sakoma, kad augaliniai vaistai nepadeda...

- Kartais nepadeda ir cheminiai vaistai. Netinkamai vartojami tiek vieni, tiek kiti gali pakenkti. Todėl, nors daugelį augalinių vaistinių preparatų galima vartoti savigydai, reikia pasitarti su gydytoju ar vaistininku.