Kaip išvengti širdies nepakankamumo diagnozės?

2022-05-17 13:02

Tai, kad serga širdies nepakankamumu (ŠN), daugelis žmonių išgirsta tik tuomet, kai patenka pas medikus. Visgi ši mirtinai pavojinga ir neretai lėtai bręstanti liga galėtų ir turėtų būti nustatoma anksčiau – tuo pacientui užtikrinant ilgesnį kokybišką gyvenimą, o gydytojams – galimybę pasiūlyti daugiau gydymo taktikų.

Gegužės mėnesį Europoje kasmet vyksta įvairūs širdies nepakankamumo žinomumo didinimo renginiai, šių metų tema – „Iš širdies į širdį“. Tema, skatinanti pacientus kalbėtis ne tik su gydytojais, bet ir su kitais pacientais, artimaisiais – dalintis ne tik simptomų sąrašu, vaistų pavadinimais, bet ir jausmais bei bendryste.

„Sergančiųjų bendruomenėje pabrėžiame, kad susirgus gyvenimas nesibaigia. Galima pakilti, sustiprėti ir mėgautis kasdiena, bet vienam tai padaryti yra sudėtinga. Kuo plačiau dalinausi savo istorija, tuo daugiau atgalinio ryšio gavau – vieną įkvėpiau kažką pakeisti gyvenime, kažko atsisakyti, kitą – atkreipti dėmesį į seniai jaučiamą simptomą. Kiekvienas ligoje galime rasti savo prasmę, dalinimasis yra manoji“, – atvirauja metus su transplantuota širdimi po širdies nepakankamumo (ŠN) diagnozės gyvenanti vilnietė Aistė Štaraitė.

Sveikai atrodyti ir būti sveikam – ne tas pats

35-erių Aistė naują širdį ir antrą galimybę gyventi gavo simbolišku metu – praėjusią gegužę, kuomet ypatingai daug dėmesio skiriama kalbėti apie širdies nepakankamumą. Mergina IV stadijos ŠN diagnozę išgirdo prieš šešerius metus, nors įprastai ši liga pakerta vyresnio amžiaus žmones. Nuolatinis dusulys, kosulys, silpnumas ir priaugtas svoris – taip jos kūnas siuntė žinutę, kad kažkas negerai.

„Visada propaguodavau dėkingumo praktikas, tačiau šiais metais sąrašas žmonių, kuriems esu dėkinga, tapo dar ilgesnis – pradedant mano širdies donoru, jo artimaisiais, medikų komanda, baigiant mano šeima. Kone kasdien persmelkia mintis – kaip man pasisekė, kaip nuostabu, kad medicina šiandien yra tiek pažengusi! Kaip ypatinga, kad niekada nesutiktas žmogus prieš mirtį nusprendė padėti kitam nepažįstamajam. Žinoma, prireikė laiko jaustis saugiai su nauja širdele. Kol trejus metus turėjau dirbtinį skilvelį, persekiojo įtampa, kad mano gyvybė priklauso ne nuo manęs, o nuo technologijų – vienas nutrūkęs laidelis, vienas kompiuterio sistemos gedimas galėjo sustabdyti mano kraujotaką. Dabar teko augintis pasitikėjimą savo naująja širdimi, mokytis atsipalaiduoti. Nemeluosiu, kad tai užtruko – tik neseniai pradėjau visapusiškai gyventi, lioviausi nerimauti dėl kiekvieno dūžio ar kitokio pojūčio kūne“, – sako A.Štaraitė, nuo 2019 m. vadovaujanti Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacijai.

Todėl moteris pataria ne tik klausytis savo organizmo, tačiau ir pasikalbėti su artimaisiais, išsiaiškinti, nuo kokių ligų mirė seneliai, pasidomėti, kuo serga tėvai.

„Širdies ligos nėra vizualiai atpažįstamos. Aš esu jauna, iš šalies nė nepasakytum, kad sergu širdies nepakankamumu ir man transplantuota širdis. Turime ugdyti empatiją ir supratimą, nemanyti, kad gerai atrodantis žmogus yra sveikas žmogus. Būkime jautrūs ir supratingi kiekvienam sutiktajam“, – sako A.Štaraitė.

Pataria širdies sveikatą tikrinti ir nejaučiant simptomų

Lietuvoje ŠN diagnozuotas apie 130 tūkst. gyventojų. Visgi Aistė – ne tipinė širdies nepakankumo pacientė.

Kaip pasakoja Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės vadovė, gydytoja kardiologė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės direktorė medicinai, LSMU profesorė dr. Diana Žaliaduonytė, ši liga dažniausiai nustatoma pacientams virš 70 metų. Liga, jos teigimu, tada jau turi pagrindą – dažniausiai žmogus būna sirgęs miokardo infarktu ar išemine širdies liga, turėjo širdies ritmo sutrikimų ar kitų ligų.

„Todėl pastebėjus tokius savijautos pokyčius kaip dusulys, fizinio krūvio netoleravimas, kulkšnių ar visų kojų tinimas jau derėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kad šis įvertintų, ar laikas pas kardiologą. Tuo metu jauniems žmonėms ši liga nėra būdinga, nebent jie sirgę įgimta širdies liga, nenustatyta širdies yda ar kitomis. Liga kartais išsivysto ir po persirgtos uždegiminės širdies ligos – miokardito. Tad persirgus paprasčiausia virusine infekcija, po peršalimo, karščiavimo, reikėtų klausytis organizmo – jei ilgainiui, po dviejų– keturių savaičių ar net poros mėnesių atsiranda fizinio krūvio netoleravimas, dusulys, kosulys – į tai reikėtų atkreipti dėmesį ir pasirodyti gydytojui“, – pabrėžė profesorė.

Gydytojos teigimu, ligos pradžia ir simptomai ne visados sutampa, todėl ir patariama reguliariai lankytis pas gydytoją – šiuolaikiniai tyrimai sugeba ligą aptikti anksčiau, nei žmogus kažką pajunta pats.

„Vienas mano vadovų turi taisyklę – kartą per metus pasitikrinti savo kardiovaskulinę būklę. Nors jis yra sveikas, reguliariai atlieka standartinius tyrimus. Vyrams, sulaukusiems 40-ies, ir moterims, sulaukusioms 50-ies, tai geras pavyzdys – kartą per metus atlikti techninę širdies apžiūrą (širdies echoskopiją, krūvio testą, kardiogramą), net nesant simptomų. Tai – efektyviausias būdas laiku aptikti širdies pokyčius“, – sako prof. dr. D.Žaliaduonytė.

Širdies nepakankamumu sergančiųjų gydymas yra kompleksinis, susidedantis iš nemedikamentinio gydymo priemonių, medikamentinio ir intervencinio gydymo. Paskutinė išeitis – širdies transplantacija. Labai svarbios nemedikamentinio gydymo priemonės, tokios kaip svorio kontrolė, suvartojamų skysčių kiekis, mityba, skiepai nuo pneumokokinės infekcijos, gripo, galiausiai – fizinis aktyvumas, kuris, įrodyta, prisideda prie palankesnės paciento būklės.

Kardiologai pastebi, kad dalis pacientų savavališkai koreguoja jiems paskirtą medikamentinį gydymą. Tai, pašnekovės teigimu, labai pavojinga.

„Dažnai matome, kad paciento sveikatai pagerėjus, jis liaujasi vartoti vaistus ar dalį jų. Tai, deja, lemia širdies nepakankamumo paūmėjimus. Medikamentinis gydymas, pagal Europos kardiologų rekomendacijas, turi privalomai susidėti iš bent iš keturių vaistų grupių. Gydymą sureguliuoja, vaistus ir jų dozes dažniausiai paskiria gydytojas kardiologas, tolimesnę priežiūrą gali tęsti ir šeimos gydytojas. Pacientai neturėtų išsigąsti vaistų kiekio – visi jie veikia į skirtingas širdies nepakankamumo vystymosi grandis, siekiant užtikrinti kuo geresnę paciento prognozę, kuo ilgesnį ir kokybiškesnį gyvenimą“, – pabrėžė Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės vadovė.

Dar vienas efektyvaus gydymo elementų – tinkama medikų priežiūra ir sergančiųjų savirūpa. Tą užtikrinti gali širdies nepakankamumo kabinetai, kurių plėtra Lietuvoje labai svarbi, kad būtų prieinama visiems sergantiesiems širdies nepakankamumu. Šiuose kabinetuose pacientai mokomi savirūpos ir gyvenimo su širdies nepakankamumu. Tinkama priežiūra, adekvatus vaistų vartojimas ir teisinga savirūpa leidžia mūsų pacientams gyventi ilgiau ir kokybiškiau.