Kai kankina lėtinis nuovargis

Teksto dydis:

Kai kankina lėtinis nuovargis

2015 rugp. 14 07:00

Lėtinio nuovargio sindromas (LNS) tai sekinantis ir komplikuotas sutrikimas, apibūdinamas visišku organizmo išsekimu, kuris neišnyksta pailsėjus ir dar labiau paaštrėja užsiimant fizine bei protine veikla. Šiuo sutrikimu susirgę žmonės paprastai tampa mažiau aktyvūs nei iki tol. Gali pasireikšti įvairūs nespecifiniai simptomai, tokie kaip silpnumas, raumenų skausmai, pablogėjusi atmintis/protinė koncentracija, nemiga ir įsitempimas, bęsitesiantis ilgiau nei 24 valandas. Taip pat gali skaudėti gerklę, limfmazgius, sąnarius ir galvą. Kai kuriais atvejais lėtinio nuovargio sindromas gali neišnykti metų metus. Lėtinio nuovargio sindromo priežastys kol kas nėra identifikuotos. Nors lėtinio nuovargio sindromas nelaikomas liga pats savaime, jį būtina gydyti.

Nemažai ligų gali turėti panašius į lėtinio nuovargio sindromo požymius. Tai fibromialgijos sindromas, mialginis encefalomielitas, neurastenija ir lėtinė mononukleozė. Lėtinį nuovargį galite jausti ir suaktyvėjus skydliaukės veiklai, esant miego apnėjai bei narkolepsijai, sergant depresija, dvipoliu afektiniu sutrikimu, šizofrenija, turint valgymo sutrikimų, sergant vėžiu, autoimuninėmis ligomis, turint hormoninių sutrikimų, užsikrėtus apyūmėmis infekcijomis, sergant nutukimu, priklausomybe nuo alkoholio, pritrūkus vitamino D ir esant pašaliniam medikamentų poveikiui. Tad egzistuoja daugybė ligų, kuriomis sergant galima patirti lėtinį nuovargį.

Be jau minėtų lėtinio nuovargio sindromo požymių gali pasireikšti ir individualūs požymiai. Kai kurie pacientai teigė jaučiantys pilvo skausmus, atsirado alkoholio netoleravimas, sunkumo jausmas pilvo srityje, krūtinės skausmai, lėtinis kosulys, viduriavimas, galvos svaigimas, akių ar burnos sausumas, ausų skausmai, sutriko širdies ritmas, pasireiškė žandikaulio skausmas, odos jautrumas ir dilgčiojimas, rytinis kūno sustingimas, šleikštulys, naktinis prakaitavimas, psichologinės problemos (depresija, irzlumas, nerimas, panikos atakos), sutriko kvėpavimas, ėmė kristi svoris.

Faktai apie lėtinio nuovargio sindromą:

  • Moteris lėtinio nuovargio sindromas paveikia keturis kartus dažniau, nei vyrus.
  • Tyrimai parodė, kad lėtinio nuovargio sindromas labiausiai paplitęs tarp 40 – 50 m. amžiaus žmonių.
  • Kartais lėtinio nuovargio sindromas paveikia ir vaikus, ypač paauglius.

Kaip gydomas lėtinio nuovargio sindromas?

Gali būti rekomenduojama nemedikamentinė arba medikamentinė terapija. Dažniausiai terapija taikoma individualiai. Gyvenimo būdo pokyčiai, streso vengimas ir dieta rekomenduojami drauge su medikamentiniu gydymu. Vaistai gali padėti esant nemigai, skausmui ir kitiems specifiniams simptomams. Patariama vengti pernelyg aktyvios fizinės veiklos. Sergant lėtinio nuovargio sutrikimu negalima delsti, nes tie, kurie serga du metus ar mažiau, labiau linkę pasveikti.

Lėtinio nuovargio sindromas kiekvieną žmogų paveikia skirtingai. Kai kurie pacientai, pasveikę nuo šio sutrikimo toliau lieka užsidarę namuose, dar kiti pagaliau įsitraukia į kasdienę veiklą ir darbus, net jei ir toliau kartais jaučia kai kuriuos lėtinio nuovargio simptomus.

Galimos lėtinio nuovargio priežastys

Lėtinio nuovargio priežastys lieka nežinomos. Manoma, kad tam įtakos gali turėti imuninės, endokrininės ir nervinės sistemos sutrikimai. Genetiniai ir aplinkos faktoriai taip pat gali vaidinti svarbų vaidmenį. Depresija pati savaime nesukelia lėtinio nuovargio sindromo, tačiau šios dvi ligos gali koegzistuoti. Daugelis lėtinio nuovargio sutrikimu sergančių pacientų neturi psichiatrinių sutrikimų.

Komentuoti

Skaitytojų komentarai (13)

televizorius 2011 liep. 10 01:32

Geras straipsnis, tik pastaba dėl ME, mialginio encefamielito - tai tas pats kas LNS.

Skiriamasis LNS simptomas - po bet kokios fizinės veiklos visi simptomai sustiprėja (pvz., gerklės skausmas, pats išsekimas, tai gali būti individualu). Kai kuriems pacientams simptomų stiprumas sumažėja laikantis griežtų mitybos programų, kaip pvz., nevalgant grūdų produktų, ar valgant mažai angliavandenių.

Kai kurie mokslininkai medikai (pvz., Nancy Klimas) teigia, kad tai yra baisiau nei AIDS ar vėžys, ne tik dėl simptomų, bet ir dėl gydytojų ignoravimo.