Ką daryti, kad nedrebėtumėme nuo šalčio?

Teksto dydis:

Už lango nauja lietuviška žiema. Šalta, sninga. Mūsų kūnas nuo šalčio visada saugosi vienodai: organizmas stabdo kraujo tekėjimą į odą, taip bandydamas išsaugoti šilumą. Po to prisijungia drebulys ir išsilaisvina įtakojantys šilumos gamybą hormonai. Bet visų šitų gelbėjančių „akcijų” pakanka neilgam. Žmogus vis tiek pradeda šalti. Šalčio poveikyje organizmas greičiau praranda šilumą nei ją pagamina, todėl gali sumažėti kūno temperatūra. Ši būklė vadinama hipotermija, kuri skirstoma į tris stadijas.

Lengva hipotermija:

· drebulio priepuoliai

· einant šiek tiek mėto į šonus, mintys pinasi.

Vidutinė hipotermija:

drebulys stiprus, bet su netikėtais protrūkiais
dėmesys praktiškai nesikoncentruoja
kvėpavimas sulėtėjęs ir paviršutiniškas
pulsas silpnas ir lėtas.

Sunki, pavojinga gyvybei, hipotermija:

drebulys baigėsi
galimas sąmonės netekimas ar apsnūdimas
kvėpavimas praktiškai nenustatomas
pulsas silpnas, nereguliarus ar net visai neapčiuopiamas.

Jei neminėsime situacijų, kai žmogus, pavyzdžiui, patenka į ledinį vandenį, tai lengviausia yra sušalti esant drėgnam ir vėjuotam orui. Paskutinė – sunki, hipotermijos forma reikalauja medicininės pagalbos. O kol „greitoji” kelyje galite padėti nukentėjusiam, nugabenę jį į šiltą patalpą, įsupę į sausus drabužius ar antklodę, kad žmogus neprarastų dar daugiau šilumos.

Kai yra vidutinė hipotermija reikia kuo greičiau persirengti sausais drabužiais, bet neskubėkite lįsti į karštą vonią ar trinti savęs kokias nors tepalais, nes galite pažeisti kūno audinius. Geriausia gulti į lovą ir išgerti karštos saldžios arbatos. Ir pamiršti apie alkoholį.

Labiausiai neatsparūs šalčiui yra mažyliai per pirmuosius savo gyvenimo metus ir garbaus amžiaus žmonės. Nors mūsų medikai pastebi, kad sušalti rizikuoja ir vidutinio amžiaus žmonės, neįtariantys apie savo ligas, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių susirgimus.

Be to šaltyje dėmesingesni sau turi būti ir tie, kurie buvo patekę į automobilines avarijas ar nelaimingus atsitikimus darbe, sergantys psichinėmis ligomis, turintys skydliaukės veiklos problemų, vartojantys nervus raminančius preparatus, benamiai ir alkoholikai.

Ir net jei jūs nepatenkate į nei vieną iš šių kategorijų, prieš išeidami į gatvę pasinaudokite specialistų patarimais, ypač jei išvykstate kažkur toli.

Renkitės drabužius kelias sluoksniais.
Gerkite daugiau skysčių ir neikite į šaltį alkani.
Daugiau judėkite, kad suaktyvėtų kraujotaka.

Ir atsiminkite, kad net nežymus sušalimas gresia tonzilitu, faringitu, bronchitu, artritu, radikulitu, trišakio nervo uždegimu. O jau peršalimas tai tiktai jūsų neaplenks.

www.sveikas.lt rekomenduoja, kaip apsaugoti žiemą veidą ir lūpas nuo šalčio.

Ir dar: DELFI portalo patarimai:

Pirmoji šalčio pasekmes pajunta mūsų oda. Ypač nuo vėjo, šalčio ir sauso oro kenčia veidas ir rankos. Netinkamas šildytuvas gali tik pabloginti padėtį. Dermatologai per šalčius nerekomenduoja šildyti namų elektriniu šildytuvu, pučiančiu karštą orą, nes žiemą mūsų oda nusilpusi, jai trūksta drėgmės, o elektriniai šildytuvai dar labiau sausina orą, dėl to oda ima šerpetoti, greičiau sensta ir susidaro raukšlės. Geriausia namus šildyti kondicionieriaus tipo ar tepaliniu šildytuvu su jonizatoriumi, kuris valo ir drėkina orą.

Norint apsaugoti odą nuo dehidratacijos, per stiprius šalčius rekomenduojama gerti kuo daugiau skysčių – vidutiniškai 2 litrus per dieną. Gerkite mineralinį vandenį, žolelių arbatas, žaliąją arbatą su mėtomis ir citrina.

Kaip bebūtų keista, bet gydytojai nerekomenduoja kasdien maudytis karštoje vonioje. Šią malonią procedūrą geriau pakeisti kasdieniu vėsiu dušu, nenaudojant muilo. Vėsus vanduo drėkina odą, ji tampa elastingesnė, be to, stiprinama imuninė sistema. Išsimaudę netrinkite odos, o tik lengvai nusausinkite ją rankšluosčiu.

Norėdami išvengti slogos, kurią sukelia sausas oras, du tris kartus per dieną į nosį įsilašinkite homeopatinių aliejaus pagrindo lašiukų.

Nuo šalčio neapsaugotos ir mūsų akys, todėl grįžę namo įsilašinkite drėkinamų lašų (vadinamųjų dirbtinių ašarų).

Mokslininkai apskaičiavo, kad mūsų kūnas, aprengtas žieminiais drabužiais, gali ištverti iki minus 70 laipsnių šaltį, jei nėra stipraus vėjo. Tačiau jie priduria, kad drabužiai turi būti atitinkami, be to, reikia morališkai pasiruošti šalčiui. Nepasiruošęs, tik marškinėliais trumpomis rankovėmis vilkintis žmogus minus 30 laipsnių temperatūroje žūtų per tris valandas.

Norėdami išlikti sveiki ir nesusirgti net esant dideliems šalčiams, nenumokite ranka į paprastus patarimus – laikykite kojas ir galvą šiltai. Jokiu būdu neikite į lauką be galvos apdangalo.

Rytais ir vakarais vėdinkite kambarius, net jei lauke minusinė temperatūra. Šaltas oras sunaikina infekcijų sukėlėjus ir virusus.

Per šalčius būtina rūpintis veido oda. Naudokitės tik specialiai šaltam orui skirta kosmetika – veidą tepkite maitinančiu kremu, kurio sudėtyje nėra vandens. Sušalę skysčio kristalai gali išplėsti poras ir veidas gali nušalti arba pradėti smarkiai šerpetoti.

Per stiprius šalčius reguliariai lepinkite veidą kompresais. Kosmetologai pataria naudoti maitinančius kompresus ir kaukes su riebalais bei vitaminais. Geriausia kaip pagrindą naudoti pieną, žaliąją arbatą ir medų.

Jokiu būdu nemėginkite sušilti gerdami alkoholį! Jis tik laikinai išplečia kraujagysles, todėl iš pradžių jums gali pasirodyti, kad išgėrę iš tiesų sušilote, tačiau jau po 10–15 min. išgėrusio žmogaus organizmas šilumą atiduoda 3 kartus greičiau, nei blaivaus žmogaus.

Per šalčius tinkamai renkitės – kuo daugiau apsirengsite sluoksnių (net ir labai plonų), tuo jums bus šilčiau. Tai galima paaiškinti tuo, kad tarp drabužių sluoksnių susidaro plonas oro sluoksnis, kuris, kaip yra žinoma, yra geriausias termoizoliatorius.