Jei kepenys pažeistos…

Teksto dydis:

2011-12-26 00:00

Kepenys atlieka daug gyvybiškai svarbių funkcijų: valo ir išgrynina praeinantį pro jas kraują, skaido ir sintetina į kraują patekusias chemines ir kitas medžiagas. Pagrindinė kepenų funkcija – filtruoti tai, ką suvalgome. Jos apsaugo organizmą nuo infekcijų, iš kraujo pašalina bakterijas ir kitas toksines medžiagas. Kepenyse saugomi energijos ištekliai, kurių reikia raumenims, taip pat jos svarbios reguliuojant cukraus kiekį kraujyje, kontroliuojant cholesterolio ir kai kurių hormonų bei fermentų kiekį.

Kepenų ligos labai apgaulingos, nes pradinėse stadijose dauguma pacientų jaučiasi sveiki, jokių nusiskundimų neturi, arba jie yra nežymūs ar atrodo ne tokie reikšmingi (silpnumas, apetito stoka, skausmas ar diskomfortas dešiniajame šone, pykinimas, skysčių susilaikymas, lengvai atsirandančios mėlynės, nagų, odos pokyčiai), ir todėl nesikreipiama į gydytojus. Tik vėlyvose ligos stadijose išryškėja kepenų ligoms būdingi simptomai: pagelsta oda ir gleivinės, padidėja pilvo apimtis, vargina pilvo skausmai, sutrinka virškinimas.

Kas gali pažeisti kepenis?

Kepenis neigiamai veikia:

Vaistai – daugelis medikamentų, be tiesioginio terapinio, dažnai turi ir šalutini poveikį, todėl norint, kad organizmas dirbtų kaip vieninga visuma, gydant vieną sistemą negalima užmiršti ir kitų. Pavyzdžiui, sergant reumatoidiniu artritu vartojama daug nesteroidinių vaistų nuo uždegimo – jie ne tik mažina uždegimą, skausmą, bet veikia ir kepenis bei gali sukelti toksinį hepatitą. Tokį šalutinį poveikį turi ir antidepresantai, antipsichotiniai preparatai, vaistai nuo tuberkuliozės, grybelio. Kadangi šie medikamentai dažniausiai vartojami ilgai, kepenų pažeidimai tampa neišvengiami.

Alkoholis – nedidelius kiekius alkoholio kepenys detoksikuoja, tačiau vartojant gausiai ir ilgą laiką kepenų ląstelės „pavargsta” ir pradeda „riebėti”, nes nebesugeba pagaminti apsauginį darbą atliekančio fermento. Jei ir toliau juo piktnaudžiaujama, alkoholio sukeltas kepenų ląstelių uždegimas plečiasi ir pamažu atsiranda pakitimų kituose organuose, o toliau girtaujant, kepenų ląstelės žūva, jų vietoje atsiradęs jungiamasis audinys nebeatlieka kepenų ląstelių funkcijos. Laikui bėgant iš jungiamojo audinio formuojasi mazgeliai ir vystosi kepenų cirozė.

Maistas – labai kaloringas maistas, fizinio aktyvumo stoka skatina nutukimą bei riebalų kaupimąsi kepenyse, be to, nutukimas yra ir cukrinio diabeto bei padidėjusio arterinio kraujospūdžio rizikos veiksnys. Dažniausiai esant kepenų suriebėjimui būna padidėjęs arterinis kraujospūdis, gresia cukrinis diabetas, o jei dar greta vartojamas ir alkoholis šie procesai progresuoja sparčiau.

Ką valgyti, kuo gydytis?

Maistas:

Rinkitės liesą varškę, rūgpienį, grietinę. Reikėtų vengti nenugriebto pieno ir jo produktų: riebaus rūgpienio, riebaus kefyro, fermentinio sūrio, grietininio jogurto, riebaus majonezo. Sveikiausia valgyti neriebią jautieną, veršieną, vištieną, triušieną, garuose virtą neriebią žuvį. Sotinkitės avižų, manų, ryžių, grikių košėmis. Ruošiant patiekalus iš makaronų, sergantiems kepenų ligomis nerekomenduojama jų gardinti itin aštriais prieskoniais, kepti aliejuje ir smarkiai sūdyti.

Drąsiai valgykite vakarykštę baltą duoną iš pirmosios ir antrosios rūšies miltų, džiūvėsėlius, sausainius iš nemielinės tešlos. Venkite šviežios mielinės tešlos, riebių kepinių.

Kepenims ne itin sveika krienai, svogūnai, česnakai, ridikėliai. Sveika morkos, agurkai, moliūgai, prinokę pomidorai, taip pat šviežios, virtos užkeptos daržovės, saldūs obuoliai. Daug vitaminų, kalio, druskų ir geležies yra melionuose, todėl jų minkštimas labai naudingas. Taip pat galite drąsiai valgyti abrikosus, arbūzus, citrusinius vaisius, vynuoges.

Vaistai:

Lėtinėms kepenų ligoms gydyti vartojami hepatoprotekciniai (kepenis apsaugantys) vaistai: vieni jų – amino rūgšties ornitino aspartato medikamentai. Šie preparatai padeda nukenksminti žarnyne susidariusias nuodingąsias medžiagas (pvz., amoniaką). Vartojant ornitino aspartato preparatus gerėja bendra ligonio būklė, savijauta, smegenų veikla, mažėja virškinimo sutrikimai, normalizuojasi tyrimų rodikliai.