Izraelis ir Jungtinė Karalystė grįžta į gyvenimą po COVID-19: vienintelis kelias – aktyvus skiepijimas

2021-04-23 12:24

Šalys, kuriose skiepijimas nuo COVID-19 tik įsibėgėja, turi puikią progą pamatyti, ko galima tikėtis, kai skiepijimas taps masinis. Izraelis, viena pirmaujančių šalių pagal skiepijimą nuo COVID-19, jau grįžta į įprastą gyvenimą – atidaryti verslai, galima susiburti šeimomis. Jungtinė Karalystė taip pat rengiasi grįžti į įprastą gyvenimą. Tikimasi, kad birželį galės veikti pasilinksminimo vietos, vykti festivaliai. Šiose šalyse pradėjus masinį skiepijimą nuo COVID-19, sumažėjo mirčių, sunkios ligos atvejų. Kartu taikant ir karantino priemones, krito užsikrėtimų skaičiai. Vis dėlto, nors vakcinos – bilietas į laisvę, iššūkių kelia galimos naujos koronaviruso atmainos.

Kviečia grįžti į normalų gyvenimą

Izraelis neseniai atšventė vieną didžiausių metų švenčių – Paschą. Šių metų šventė Izraelio gyventojams ypatinga, nes ji yra ir laisvės nuo viruso šventė. Po metų leista susirinkti šeimoms iki 20 žmonių. „Izraelyje šventės švenčiamos šeimos susibūrime – susirenka ne tik tėvai, seneliai, bet ir broliai, sesės, visi vaikai, būna 20–30 žmonių. Ši šventė buvo pirmoji po metų, kai dideli šeimos būriai galėjo susirinkti ir švęsti. Labai geras jausmas, kai galime būti visi kartu, ramiau, kai žmonės pasiskiepiję arba pasidarę testą. Galimybė būti kartu suteikė daug džiaugsmo“, – pasakoja Izraelio lietuvių bendruomenės pirmininkė Ieva Vebraitė-Adereth.

Izraelio lietuvių bendruomenės pirmininkė Ieva Vebraitė-Adereth. Asmeninio archyvo nuotr.

Galimybę grįžti į įprastą gyvenimą Izraelyje suteikė karantinas ir aktyvi skiepijimo kampanija. „Pasiskiepijo labai daug žmonių, pradėjo galioti „žaliasis pasas“. Restoranai, kultūros centrai, muziejai gali veikti „žaliojo paso“ principu – gali lankytis tie, kas pasiskiepijo, yra persirgę, turi neigiamą testą. Vėl gali eiti į restoranus, keliauti į parkus, miestuose matai daug žmonių, jaučiasi, kad beveik sugrįžome į normalų gyvenimą“, – sako lietuvių bendruomenės pirmininkė.

Izraelis pirmauja pasaulyje pagal paskiepytų nuo COVID-19 žmonių dalį. Iš 9 mln. šalies gyventojų beveik 5 mln. jau paskiepyti dvejomis „Comirnaty“ (gamintojas „BioNTech ir Pfizer“) vakcinos dozėmis. Kaip Izraelio vyriausybei pavyko pakviesti tiek daug žmonių skiepytis nuo COVID-19?

Pasak I. Vebraitės-Adereth, skiepijimo procesą paskatino galimybė gauti vakciną anksčiau laiko, laukiant gyvose eilėse prie skiepijimo centrų. „Daug žmonių sakė, kad nebus pirmieji, kurie lėks skiepytis. Bet kai paskiepijo daugiau žmonių, aš ir mano vyras po kelių savaičių vakarais važiuodavome į skiepijimo centrus laukti, galbūt bus likusi ta viena vakcina ir galėsime gauti ją anksčiau laiko. Jei dienos gale likdavo vakcinos dozių, jas galėjo atiduoti. Labai daug kas laukė tos liekančios vakcinos, eilės būdavo visur“, – teigia Izraelio lietuvių bendruomenės pirmininkė.

Pasak jos, Izraelis aktyviai kvietė skiepytis su šūkiu „Grįžkime į normalų gyvenimą“, didelis darbas atliktas, kovojant su melagienomis, antivakserių propaganda. Na, o, pavyzdžiui, jaunimą Tel Avive kvietė skiepytis, dalindami kuponus picai.

Vis dėlto, I.Vebraitės-Adereth teigimu, labiausiai suveikė tai, kad Izraelio gyventojai tiesiog pavargę nuo karantino: „Man atrodo, kad žmonės nebegali kentėti sėdėjimo namuose, karantinavimas įgriso. Be to, žmonės nenori susirgti, nes nežinai, kaip sirgsi – sunkiai ar lengvai.“

Paskiepyti devyni iš dešimties senyvo amžiaus žmonių

Į įprastą gyvenimą po truputį grįžta ir Jungtinė Karalystė. Šalyje, kurioje gyvena 66,65 mln. žmonių, daugiau kaip 31,8 mln. žmonių gavo pirmąją vakcinos dozę, daugiau kaip 6 mln. – dvi dozes.

Pasak Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkės Alvijos Černiauskaitės, šalies vyriausybė yra paskelbusi ribojimų laisvinimų planą etapais su konkrečiomis datomis. Pirmasis laisvinimas įvyko kovo 8 dieną, kai vaikai sugrįžo į mokyklas, o nuo balandžio 12 dienos atidarytos parduotuvės, lauko kavinės ir barai, grožio salonai, sporto klubai. Visa tai pasiekti leido krentantys COVID-19 užsikrėtimų skaičiai, pradėjus aktyvią skiepijimo kampaniją ir taikant karantino ribojimus. Birželį, jei COVID-19 statistika neblogės, numatomas paskutinis laisvinimų etapas, kuomet socialiniai kontaktai nebebus ribojami, tikimasi, kad galės veikti naktiniai klubai, vykti festivaliai.

Pasak A. Černiauskaitės, Jungtinės Karalystės vyriausybė, kviesdama skiepytis, taip pat akcentuoja grįžimą į įprastą gyvenimą: „Žmonės pavargę ir matyt žinutė labai aiški – norint išsaugoti gyvybes ir grįžti į normalų gyvenimą, skiepai yra vienintelė išeitis.“

Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Alvija Černiauskaitė. Asmeninio archyvo nuotr.

Sklandžiai vyksta ir registravimosi skiepams procesas: „Žmonės, kurie prisiregistravę prie bendrosios praktikos gydytojo, gauna žinutę į telefoną, laišką paštu, kvietimą elektroniniu paštu, kad jiems atėjo eilė ir jie gali skiepytis. Tada registruojasi internetu – pasirenka tinkamą dieną, laiką. Dėl to nėra daug žmonių, kurie neateina. Nes tie, kurie nenori skiepytis, automatiškai nesiregistruoja.“

Jungtinėje Karalystėje labai aukštos skiepijimosi nuo COVID-19 apimtys tarp vyresnio amžiaus žmonių. Balandžio pradžioje skirtingų senyvo amžiaus žmonių grupių paskiepyta net 90–95 proc. „Buvo tokios akcijos: savanoriai, padedantys socialiai remtiniems žmonėms, dar ir skleidė informaciją apie skiepus – kokia nauda, ką būtina žinoti, kokie šalutiniai poveikiai. Jeigu buvo vyresnio amžiaus žmonių, kurių ta informacija nepasiekė plačiai, per socialinės apsaugos savanorius buvo bandoma perteikti tą žinutę, kad kuo daugiau žmonių būtų pritraukta“, – pasakoja A. Černiauskaitė.

Be to, pasak Jungtinėje Karalystėje gyvenančios lietuvės, britų visuomenė apskritai yra palankiai nusiteikusi skiepų atžvilgiu, mažiau yra abejojančių mokslo pasiekimais. „Jungtinėje Karalystėje ir nuo gripo labai intensyviai skiepijasi. Priešprieša tarp skiepų šalininkų ir priešininkų ne tokia ryški kaip Lietuvoje. Yra žmonių, kurie nusistatę prieš skiepus apskritai, bet turbūt jie taip garsiai nepasisako kaip Lietuvoje, neturi daug sąjungininkų arba ne tokiais kanalais veikia“, – sako lietuvių bendruomenės pirmininkė.

Sumažėjo mirčių ir sunkios ligos atvejų

VU Gyvybės mokslų mokslų centro mokslininkė prof. dr. Aurelija Žvirblienė sako, kad tų šalių, paskiepijusių didelį skaičių žmonių, patirtis yra nepaprastai svarbi, o aktyvios vakcinacijos rezultatai tose šalyse nuteikia optimistiškai – reikšmingai sumažėjo mirčių, sunkios ligos atvejų, kai pacientą reikia gydyti ligoninėje.

Nuo pat vakcinų kūrimo pradžios buvo svarstoma, ar vakcinos nuo COVID-19 apsaugos nuo sunkesnės ligos, ar ir nuo infekcijos. Jei vakcinos apsaugotų ir nuo apsikrėtimo, suvaldyti viruso plitimą būtų kur kas lengviau.

Pasak prof. dr. A. Žvirblienės, šis klausimas iš dalies atsakytas. „Tokių tyrimų yra gana riboti duomenys. Vienas tyrimas buvo atliktas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pacientams, patenkantiems į ligonines dėl bet kokių priežasčių, pavyzdžiui, gulantis planinei operacijai, buvo atliekamas PGR testas. Tada lygino, kiek tarp tų žmonių buvo paskiepytų „Comirnaty“ (gamintojas „BioNTech ir Pfizer“ ) vakcina ir kiek neskiepytų, ir koks procentas besimptomių koronaviruso nešiotojų. Duomenys iš kelių tūkstančių tiriamųjų rodo, kad besimptomių nešiotojų skaičius buvo apie 70 proc. mažesnis toje grupėje, kuri yra paskiepyta. Izraelis skelbia didesnius skaičius, kad 95 proc. paskiepytų žmonių apsaugoti nuo infekcijos, tačiau neradau aiškios metodikos, kaip tai buvo įvertinta. Kitose šalyse tokių tyrimų nebuvo atlikta, taigi, galime vertinti, kad 70 proc. „Comirnaty“ vakcinos suteikiama apsauga būtų tikrai geras skaičius“, – sako VU Gyvybės mokslų centro mokslininkė A. Žvirblienė.

VU Gyvybės mokslų centro imunologė prof. dr. Aurelija Žvirblienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Iššūkis – naujos atmainos

Pasak mokslininkės, net ir įsibėgėjant skiepijimui nuo COVID-19, iššūkių pandemijos valdymui kelia tai, kad nėra tiksliai žinoma, kiek vakcinos dabar saugo ir ateityje saugos nuo naujų koronaviruso variantų. „Intensyvus keliavimas, sienų atidarymas sukuria riziką, kad tie variantai intensyviai maišysis. Iš to, ką žinome apie vakcinų sukuriamą apsaugą, panašu, kol yra aukštas antikūnų lygis, apsauga net ir nuo tų naujų variantų yra gana efektyvi. Pavyzdžiui, „Comirnaty“ vakcina sukuria gerą antikūnų susidarymą, dėl to ji apsaugo nuo naujų variantų, prieš PAR variantą yra tikrai efektyvus atsakas. Koronaviruso variantai skiriasi pagal tai, kiek yra mutacijų, ir, jeigu jų yra daugiau toje dalyje, kuri atsakinga už viruso patekimą į ląstelę, tada vakcinų efektyvumas gali sumažėti. Bet jeigu vakcina sukuria pakankamai gerą antikūnų atsaką, tai ta apsauga yra gana efektyvi“, – sako prof. dr. A. Žvirblienė.

Jos teigimu, vakcinų gamintojai galvoja apie adaptuotų, prieš naujus variantus nukreiptų vakcinų kūrimą. Taip pat svarstoma būtinybė po pusės metų ar metų skiepyti papildomai, ypač vyresnio amžiaus žmones, kuriems imuninis atsakas ne taip efektyviai susiformuoja. Nepaisant galimų naujų koronaviruso atmainų grėsmės, aktyvus skiepijimasis nuo COVID-19 yra pagrindinis kelias norint suvaldyti pandemiją ir grįžti į įprastą gyvenimą.

Projektas iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.