Žodis imunitetas kilęs iš lotynų kalbos žodžio „immunitas“, reiškiančio „išsilaisvinimą“, „atsikratymą“. Imunitetas – apsauginė organizmo reakcija, sugebėjimas atsilaikyti prieš ardančių agentų poveikį, išsaugant savo vientisumą ir biologinį individualumą. Dėka imuniteto organizmas nugali ligą ir pasveiksta. Jo pagalba kai kuriomis infekcinėmis ligomis (pavyzdžiui, raudoniuke ir tymais) žmogus serga tik vieną kartą, o vėliau visą savo likusį gyvenimą lieka joms atsparus, net jei artimai bendrauja su ligoniu.
Kai organizme nusilpsta apsauginės jėgos, jam gresia dažnos ir besitęsiančios kvėpavimo takų ir skrandžio – žarnyno infekcijos, sunki ligos eiga, chroniškos mikozės, kandidozės ir herpes virusas. Imuniteto sumažėjimas neigiamai veikia darbo našumą, išorę, net asmeninį gyvenimą ir suteikia daug kančių. Kokia nauda iš darbuotojo, pastoviai besikankinančio nuo skrandžio bėdų dėl polinkio į virškinamojo trakto infekcijas? Kas gerbs čiaudintį ir kas minutę šniurkščiojantį nosimi viršininką? Na, o išblyškusios, kosėjančios ir alpstančios moterys mylimos tik, jei jos yra ant scenos ar ekrane, o realiame gyvenime pasirenkamos sveikos ir ištvermingos. Nusilpęs imunitetas – tai ne tik liguistumas ir silpnumas. Tai ir pleiskanojanti trūkinėjanti oda, papilkėjęs veidas, blankūs besišakojantys plaukai, lūžinėjantys ir besisluoksniuojantys nagai, prasta laikysena, negraži eisena, užgesęs žvilgsnis, labai bloga dantenų ir dantų būklė.
Kas gi silpnina imunines organizmo jėgas ir kaip tą atlaikyti?
Visų pirma, mums kenkia šiuolaikinė ekologinė padėtis – prastos kokybės maistas, vanduo, oras, įvairiausi insekticidai, herbicidai, radionuklidai. Mūsų močiutės ir seneliai gyveno geresnėse ekologinėse sąlygose, todėl neperšaldavo dėl atviros orlaidės ir „nepasigaudavo“ anginos nuo šalto vandens gurkšnio, o ir iš viso sirgo mažiau ir sveikdavo greičiau, nors tokių, kaip dabar – tobulų medicininių preparatų ir metodų, nebuvo.
Imuniteto priešas Nr. 2 – stresas. Pastovūs stresai namuose, darbe, valstybėje... Stresų neišvengsime – jiems reikia mokėti atsispirti. Šeimoje viskas priklauso nuo visų jos narių. Jei šeimoje vienas kitą tausojame – tai ir sergame mažiau. Kalbant apie stresus darbe, koks sunkus ir sudėtingas jis bebūtų, didelę reikšmę mūsų savijautai turi mikroklimatas kolektyve: geranoriškas požiūris vienam į kitą turi įtakos imuniteto stiprinimui.
Mūsų imuninę sistemą neigiamai veikia antsvoris ir per mažas svoris. Yra žinoma, kad storuliai serga dažniau ir ilgiau, o pernelyg liesi šąla ir kaip mat net nuo mažiausio skersvėjo persišaldo. Intensyvi moterų veikla kovojant su papildomais (o ne retai ir su nepapildomais) kilogramais ir centimetrais dažnai kerta žlugdantį smūgį jų imunitetui.
Neteisinga mityba – tai dar viena mūsų laikmečio bėda. Neįvairus, „greitas“ maistas, baltymų trūkumas (be to tai ne kažkur tarp ubagiškai gyvenančių Afrikos gyventojų, o civilizuotame pasaulyje, ir ne dėl skurdo, o dėl neišprusimo), riebalų maiste atsisakymas, barbariškos dietos tobulinant figūrą... Imunitetą taip pat silpnina ir maisto perteklius: kai skrandis ir žarnynas pastoviai prikimšti blogai virškinamo maisto, tada ir naudingos medžiagos įsisavinamos blogiau, ir šlakų bei toksinų gaminasi daugiau. Taigi nereikia nei badauti, nei persivalgyti.
Imunitetą silpnina blogi įpročiai – alkoholis ir rūkymas. Alkoholis galimas tik proto ribose: nedidelis kiekis sauso vyno ir šviesių rūšių alaus kartais net galimi – jie stimuliuoja virškinimą ir medžiagų apykaitą. Bet deja, dauguma neapsiriboja sausu vynu ir nedideliais kiekiais.
Imunitetui labai kenkia nekontroliuojamas antibiotikų ir priešgrybelinių medikamentų vartojimas. Visas normas viršijantis antibiotikų vartojimas – tai tiesiog visos planetos nelaimė! Visi veiklos žmonės nori kuo greičiau pasveikti. Visomis kalbomis skamba frazė: „Neturiu laiko sirgti! Man rytoj reikia eiti (važiuoti, skristi, bėgti ir t.t.) – ir sauja antibiotikų į burną. Kokia gi imuninė sistema tai atlaikys?
Pervargimas, neišsimiegojimas – tai ryškiai atsispindi pablogėjusioje imuninės sistemos veikloje. Rėžimas, darbo dienos normavimas – labai svarbu. Jei jau jūsų darbas susijęs su „šturmais“ – po to pasistenkite gerai pailsėti. Nepervarkite ! Jei sutriko miegas – reikia tai sutvarkyti. Visgi užkankino nemiga– pabandykite „migdančias“ žoleles, aromatų terapiją, meditaciją. Tik jokiu būdu neįjunkite gerti migdomuosius vaistus. Taip nieko neliks nei iš miego nei iš imuniteto.
Egle 2018 lapkr. 22 17:34
Imunitetui pastiprinti vartoju Bio selenium+zn, nesirgau preita sezona nei karto.Be to skaiciau kad selenas galingas antioksidantas.
Zita 2018 rugs. 26 19:05
Idomiausia tai, kad niekad nejauciau kazkokiu astriu simptomu, bet pasidarius vit d tyrima buvau nustebus, jo tebuvo tik puse normos.dabar vartoju kasdien visus metus, o ziema netgi didesne doze.Geriausiai man savinasi d pearls .
Toma 2018 geg. 7 11:14
Tikrai geras straipsnis.As pati imunitetui stiprinti pastoviai vartoju vit d ir selena, renkuosi Pharma /Nord firmos, skaiciau kad naturalus ir gerai pasisavina.