Gydytoja paaiškina, kas skatina skydliaukės padidėjimą

2022-06-09 13:02

Nemažai skydliaukės ligų siejamos su skydliaukės apimties pokyčiais, todėl visuomenėje jos dažnai vadinama vienu terminu – struma (gūžiu). Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 300 naujų skydliaukės vėžio atvejų. Gydytoja endokrinologė Aistė Kondrotienė pasakoja apie tai, kas daro įtakos skydliaukės pokyčiams ir ką būtina žinoti apie teisingą jodo vartojimą.

Struma (gūžys) diagnozuojama maždaug 15 proc. žmonių. 2012 metais atliktame tyrime tarp 49–50 metų Kauno miesto gyventojų šios ligos dažnis buvo panašus. Mazgai šioje grupėje rasti 30 proc. asmenų.

Pasak klinikos „Nordclinic“ endokrinologės, hipertirozės (per didelis skydliaukės gaminamas hormonų kiekis) dažnis gyventojų gretose siekia apie 0,5 proc. Hipertirozė dažniau diagnozuojama vyresniems asmenims, moterims – penkis kartus dažniau nei vyrams.

Hipotirozė (skydliaukės hormonų trūkumas) nustatoma 3–5 proc. suaugusių. 2020 m. prasidėjusiame, tačiau dėl Covid-19 pandemijos sustojusiame Kauno miesto gyventojų epidemiologiniame tyrime gūžys nustatytas 11,3 proc. tiriamųjų.

Strumos tipai

Strumos padidėjimo priežastys yra įvairios, todėl ji skirstoma į kelis tipus:

Endeminis gūžys išsivysto dėl jodo – mineralo, būtino skydliaukės hormonų gamybai, trūkumo. Šio tipo gūžiu sergantys žmonės paprastai gyvena vietovėse, kuriose trūksta jodo.

Netoksinės (difuzinės) strumos priežastis paprastai nežinoma, nors ją gali sukelti vaistai, pavyzdžiui, litis. Litis vartojamas nuotaikos sutrikimams, pavyzdžiui, bipoliniam sutrikimui gydyti. Netoksinis gūžys neturi įtakos skydliaukės hormonų gamybai, o skydliaukės funkcija yra gera.

Toksinė mazginė arba eutiroidinė mazginė struma – šio tipo gūžys didėdamas suformuoja vieną ar daugiau mažų mazgelių. Mazgeliai gali gaminti skydliaukės hormoną ir sukelti hipertirozę.

„Vis dėlto esant mazginei strumai, jei mazgai nesuaktyvėja, dažnu atveju skydliaukės funkcija išlieka gera. Matomas skydliaukės tūrio padidėjimas dar neatsako į klausimą, kaip skydliaukė veikia – reikalingi kraujo tyrimai. Gera skydliaukės veikla vadinama eutiroze, suaktyvėjusi skydliaukės hormonų sintezė ir jų perteklius kraujyje – tirotoksikoze, skydliaukės veiklos sulėtėjimas – hipotiroze“, – pasakojo LSMUL Kauno klinikų endokrinologė Aistė Kondrotienė.

Tirotoksikozė pasireiškia prakaitavimu, laisvesniais viduriais, pykinimu, greitu širdies plakimu, permušimais, rankų drebėjimu, svorio kritimu, aukštu kraujospūdžiu, perkaitimo jausmu, nervingumu, raumenų silpnumu, nemiga.

Hipotiroze sergantys pacientai skundžiasi sausa oda, energijos stoka, mieguistumu, svorio padidėjimu, vidurių užkietėjimu, sulėtėjusiu mąstymu, koncentracijos stoka, depresija, bradikardija, šalčio pojūčiu. Pats gūžys gali sukelti vietinius spaudimo simptomus, dėl to pacientai jaučia diskomfortą kakle, gali sutrikti ryjimas, dusinti.

Priežastys, kurios skatina skydliaukės padidėjimą

Jodo trūkumas, anot gydytojos, yra pagrindinė strumos priežastis: „Kitaip dar šį būklė vadinama endeminiu gūžiu. Jodas yra būtinas skydliaukei gaminant skydliaukės hormonus. Kai trūksta jodo, skydliaukė dirba itin sunkiai, kad pagamintų reikiamą kiekį hormonų, todėl liauka didėja“.

Kita patologija, kuri pasireiškia skydliaukės padidėjimu – Greivso liga. Sergant šia liga skydliaukė gamina daugiau skydliaukės hormonų nei įprastai, o tai vadinama hipertiroidizmu. Dėl per didelės hormonų gamybos skydliaukė padidėja.

Kai sergate autoimuniniu tiroiditu, dar vadinamu Hašimoto tiroiditu, skydliaukė turi polinkį nesugebėti gaminti pakankamai skydliaukės hormonų, todėl atsiranda hipotirozė.

„Dėl mažo skydliaukės hormono kiekio hipofizė gamina daugiau skydliaukę stimuliuojančio hormono, todėl skydliaukė gali padidėti. Poūmis tiroiditas – skydliaukės uždegimas, galintis sukelti strumą (gūžį), kartais juo susergama praėjus kelioms savaitėms po persirgtos virusinės infekcijos. Esant šiai ligai, paprastai jaučiamas skausmas kakle, skydliaukės projekcijoje, karščiuojama“, – paaiškino endokrinologė A.Kondrotienė.

Skydliaukėje gali atsirasti kietų mazgų arba skysčio turinčių cistų, dėl kurių skydliaukė gali padidėti. Šie mazgai dažnai būna nepiktybiniai.

Skydliaukę gali pažeisti ir vėžys, dėl kurio gali padidėti viena liaukos pusė. Vis dėlto skydliaukės vėžys nėra toks dažnas kaip gerybiniai mazgai.

Skydliaukė kartais gali padidėti nėštumo metu.

Strumos (skydliaukės padidėjimo) rizika didesnė, jeigu:

• Jūsų šeimoje yra skydliaukės vėžio, mazginės strumos ar kitų skydliaukės ligų atvejų.
• Su maistu negaunate pakankamai jodo ar sergate liga, dėl kurios organizme mažėja jodo.
• Esate moteris (moterims gūžio rizika yra didesnė nei vyrams).
• Esate vyresnis nei 40 metų.
• Esate nėščia arba išgyvenate menopauzę.
• Jums buvo taikytas spindulinis gydymas kaklo ar krūtinės srityje.

Vienas pagrindinių požymių – kaklo padidėjimas arba „guzas“

Struma (gūžys) pasireiškia kaklo priekinės dalies padidėjimu – nuo nedidelio guziuko ar kelių mazgelių iki bendro padidėjimo vienoje ar abiejose kaklo pusėse. Kiti galimi strumos simptomai, į kuriuos gydytoja pataria atsižvelgti: gali užkimti balsas, atsirasti kvėpavimo ar ryjimo sutrikimų, galite jausti diskomfortą kakle.

Jei turite toksinę strumą (sergate hipertiroidizmu), jus gali varginti:

prakaitavimas,
laisvesni viduriai, pykinimas,
greitas širdies plakimas, permušimai,
rankų drebėjimas,
svorio kritimas,
aukštas kraujospūdis,
perkaitimo jausmas,
nervingumas,
raumenų silpnumas.

Skydliaukės veiklai sulėtėjus, išsivysčius hipotirozei:

sausėja oda,
vargina energijos stoka,
svorio padidėjimas,
vidurių užkietėjimas,
nereguliarios mėnesinės,
sulėtėjęs mąstymas, koncentracijos stoka,
depresija,
bradikardija,
šalčio pojūtis.

Vis dėlto, pasak endokrinologės, patys pacientai apčiuopti ir taip įsivertinti, ar skydliaukės funkcija nesutrikusi, negali. Vien matydami ar čiuopdami padidėjusią skydliaukę, nežinome, ar nesutrikusi jos funkcija, ar skydliaukėje nėra mazgų – būtinas gydytojo endokrinologo ištyrimas.

Išsamūs skydliaukės tyrimai

Pajutus anksčiau minėtus simptomus, pastebėjus kaklo padidėjimą – gydytoja A.Kondrotienė pataria nedelsiant konsultuotis su specialistais dėl detalesnio ištyrimo. Gydytojas apžiūri, apčiuopia ir įvertina, ar skydliaukė nėra padidėjusi. Taip pat atlikami diagnostiniai tyrimai.

Kraujo tyrimais galima nustatyti hormonų kiekio pokyčius (skydliaukės hormonų kiekio padidėjimas – tirotoksikozė, sumažėjimas – hipotirozė) ir padidėjusią antikūnų gamybą.

„Ultragarso tyrimo metu matomas Jūsų skydliaukės vaizdas, įvertinamas strumos dydis, ar yra mazgų, ar lygus skydliaukės audinys. Laikui bėgant ultragarsu galima stebėti tų mazgų ir gūžio pokyčius. Vertinama, ar skydliaukės mazgai neturi ultragarsinių piktybiškumo požymių, – paaiškino endokrinologė. – Jei mazgas įtartinas, atliekama aspiracinė punkcija plona adata. Tai procedūra, kurios metu ultragarso kontrolėje plona adatėle paimami nedidelis kiekis jūsų skydliaukės mazgo ląstelių. Jas laboratorijoje ištiria gydytojas patologas, atsakydamas, ar tiriamas mazgas nėra piktybinis, t.y. skydliaukės vėžys“.

Skydliaukės scintigrafija – kiek rečiau atliekamas tyrimas. Jo metu gaunamos skenogramos parodančios paciento gūžio dydį, kai kurių skydliaukės dalių ar visos skydliaukės hiperaktyvumą. Tyrimas gali būti reikalingas, tikslinant tirotoksikozės priežastį, taip pat negalint apžiūrėti visos skydliaukės ultragarsu (esant retrosterninei strumai).

Jodo vartojimas: kuo pavojingas jo trūkumas ir perteklius

Strumos apibūdinimas kaip skydliaukės padidėjimas, pasak A.Kondrotienės, pirmą kartą buvo susietas su jodo trūkumu 1920 m. pradžioje. Tuo metu gūžys buvo endeminis reiškinys tam tikrose pasaulio dalyse ir JAV Vidurio Vakaruose. Vieno tyrimo metu jodo vartojimas gydė ir užkirsdavo kelią gūžio atsiradimui vaikams endeminėse gūžio zonose Ohajuje. Tuomet buvo pradėta vartoti joduota druska, dėl kurios sumažėjo su hipotireoze susijusių augimo sutrikimų ir sėkmingai užkirstas kelias gūžio atsiradimui.

„JAV ir kitose pramoninėse šalyse jodo trūkumas dėl jodizuoto vandens, druskos ir duonos retai pastebimas. Nors pasaulyje padaryta didelė pažanga, mažinant jodo trūkumą, jis vis dar išlieka svarbia visuomenės sveikatos problema tose pasaulio dalyse, kur jo įtraukimas į mitybą buvo nesėkmingas. Daugelyje šalių pagrindiniai maisto produktai, pavyzdžiui, valgomoji druska, yra praturtinti jodu. Maždaug 86 proc. pasaulio gyventojų turi galimybę gauti joduotos valgomosios druskos“, – teigė endokrinologė.

Rekomenduojama jodo paros norma 1–8 metų vaikams yra 90 mcg per dieną, 9–13 metų vaikams – 120 mcg per dieną, o vyresniems paaugliams ir suaugusiesiems ji padidėja iki 150 mcg per dieną. Nėštumo ir žindymo laikotarpiu rekomenduojama paros norma yra atitinkamai 220 ir 290 mcg per parą.

Siekiant saugoti gyventojų sveikatą nuo ligų, galinčių kilti dėl Lietuvos teritorijai būdingo jodo trūkumo, nuo 2005 m. mažmeninės prekybos parduotuvių maisto skyriuose privaloma parduoti ir viešojo maitinimo bei duonos gamybos įmonėse privaloma vartoti tik joduotą valgomąją druską, turinčią 20–40 mg jodo kilograme druskos.

Gydytojos teigimu, daugiausiai (94 proc.) jodo gauname su maistu, joduota druska ir pramonėje gaminamais maisto produktais, į kuriuos dedama joduotos druskos (duona), taip pat – su maisto papildais ar vaistais. Daugiausiai jodo turi jūros žuvis ir kiti jūros produktai. Jodo taip pat yra piene, kiaušiniuose, paukštienoje, ankštinėse daržovėse. Žmonėms, kurie nevartoja jūros produktų, duonos, pieno, kiaušinių ar yra veganai – jodo trūkumo rizika yra didesnė, todėl jiems būtina ieškoti kitų tinkančių jodo šaltinių ar pasirinkti maisto papildus su jodu.

Jodo trūkumas siejamas su gūžiu, hipotireoze, intelekto negalia ir padidėjusiu naujagimių bei kūdikių mirtingumu.

Jodo perteklius, pasak endokrinologės A.Kondrotienės, organizmui taip pat gali būti žalingas. Su maistu paprastai jodo neperdozuojama (nebent retais atvejais, jeigu valgoma itin daug jūros kopūstų). Jodo pertekliaus šaltiniai yra nereceptiniai ir receptiniai vaistai, kurie gali būti nuryjami arba tepami ant odos ar makšties gleivinės, radiografinės kontrastinės medžiagos ir maisto papildai (jūros dumbliai, dumbliai).

„Dauguma sveikų žmonių gerai toleruoja didelį jodo kiekį, tačiau kai kuriems žmonėms per didelis jodo kiekis gali sukelti hipertirozę, hipotirozę, gūžį ir (arba) paskatinti autoantikūnių prieš skydliaukės audinius gamybą. Jodo pertekliaus poveikis itin pavojingas pacientams, kurių skydliaukės veikla jau yra sutrikusi. Pavyzdžiui, pacientams, sergantiems endeminiu gūžiu ir jodo trūkumu, perteklinis jodo vartojimas gali staiga padidinti skydliaukės hormonų gamybą ir sukelti hipertirozę. Ir atvirkščiai, pacientams, sergantiems lėtiniu autoimuniniu tiroiditu – gali sukelti ar padidinti skydliaukės hormonų trūkumą“, – paaiškino gydytoja.