Gydydami kosulį galime pasikliauti gamtos galia

2013-02-27 00:14

Pasak plaučių ligų specialistų, žiema yra tas metas, kuomet peršalimo ligų išvengti praktiškai neįmanoma. Sloga ir vėliau atsiradęs kosulys vargina kone kiekvieną neatsilaikiusį virusų atakai. Maždaug tris savaites trunkantis kosulys neturėtų būti nuogąstavimų priežastis, tačiau jam užsitęsus be specialistų pagalbos apsieiti bus keblu. Kaip gydytis, kai vargina kosulys, kodėl kartais net vaikams kosulys tampa lėtiniu, kalbamės su Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos profesoriumi, VšĮ Astmos, alergijos ir lėtinių plaučių ligų klinikos vadovu, gydytoju vaikų pulmonologu Arūnu Valiuliu.

Pasak prof. A.Valiulio, kosulys – ko gero tobuliausia žmogaus apsauginė reakcija. Tai natūralus organizmo kelias pašalinti iš kvėpavimo takų įvairius infekcinius ir kitokius dirgus. „Gydant kosulį visada pagalvokite apie jo priežastis. Labai svarbu tai, kad kosulys yra tartum signalas, kuris mums praneša apie kažkokio organo, nebūtinai plaučių, negalavimą. Kiekvienu atveju gydytojas turi įvertinti kosulio pobūdį, trukmę ir tai, kokie kiti ligos požymiai lydi šį simptomą“, – įsitikinęs profesorius. Vienaip vertinsime kosintį iš pažiūros sveiką vaiką, kitaip – karščiuojantį, intoksikuotą, su svorio ar ūgio atsilikimu. Kosulio trukmė taip pat labai svarbi. Kaip sakė prof. A.Valiulis, Lietuvoje laikomasi Britų torakalistų draugijos (BTS) įtvirtintos nuostatos, kad ūminiu laikomas iki 3 savaičių trunkantis kosulys, 3-8 savaičių kosulys vadinamas užsitęsusiu, o ilgiau kaip 8 savaites – lėtiniu. 

Koks kosulio gydymas geriausias?

Kalbant apie infekcinį kosulį, pirmąsias kelias dienas jis visada būna sausas, vėliau jis tampa drėgnas, ir tai ženklas, kad vaikas sveiksta. Gydant kosulį labai svarbu siekti, kad jis taptų „produktyvus“ (drėgnas). Tam yra naudojami įvairūs vaistai. „Mūsų močiučių liaudiška išmintis kartais net vertingesnė už šiuolaikines gydymo rekomendacijas, todėl savo pacientams pirmiausia patariu rinktis augalinį pagrindą turinčius medikamentus. Tiks čiobrelių, raktažolių, gebenės ekstraktai arba įvairūs jų deriniai. Taip pat reikia gerti daugiau skysčių, paprasto vandens, taikyti inhaliacijas, efektyviai padeda medus. Daugeliu atvejų kosulį gydyti galima namuose. „Lojantis“ kosulys yra specifinis, sukeliamas virusų ir gali būti laringito požymis, sunkios ligos pradžia. Tokiu atveju vandens garų inhaliacijos per srovinį vaistų purkštuvą ar namų sąlygomis, gali palengvinti būklę ir padėti išvengti gydymo ligoninėje. Toks kosulys dažniausiai vargina ikimokyklinio amžiaus vaikus rudenį ir žiemą“, – apie kosulio gydymo ypatumus kalbėjo pulmonologas. 

Kaip elgtis tėvams, kurių vaiką vargina užsitęsęs arba lėtinis kosulys?

„Pirmiausia, nusiraminkite – dauguma ilgai kosinčių vaikų neserga jokia lėtine liga. Po to kreipkitės į vaikų pulmonologą ir pabandykite išsamiai papasakoti apie vaiko kosulį. Atsiminkite, kad didžiausią diagnostinę vertę tiriant kosintį vaiką turi ne modernūs instrumentiniai tyrimai, o kruopščiai surinkta ligos anamnezė. Taigi, galima sakyti, kad raktas į teisingą ligos diagnozę ir gydymą yra jūsų rankose“, – įsitikinęs prof. A.Valiulis. 

Augalai – ir vaikams, ir suaugusiesiems

Prof. A. Valiulio žodžiais, fitoterapija yra labai veiksminga, nes veikliosios augalų medžiagos pasižymi uždegimą slopinančiomis savybėmis, bronchus plečiančiu ir saikingu antimikrobiniu poveikiu. Augalinės kilmės atsikosėjimą gerinančių vaistų sudėtyje esantis iš čiobrelio išskirtas lakusis aliejus thymol veikia vietiškai bakteriocidiškai ir atpalaiduoja bronchų spazmą, o iš raktažolių šaknų išskirti bioaktyvūs saponinai, flavoninai ir fenoliniai glikozidai skatina atsikosėjimą ir normalizuoja sekreto reologiją.