Gimdos vėžys dažnai įspėja per vėlai

2011-08-27 16:02

NEGAILESTINGA STATISTIKA

Pasaulyje kas dvi minutes nuo gimdos kaklelio vėžio miršta moteris. Lietuvoje jis per savaitę pakerta penkias aukas. Tai antras pagal dažnumą moterų vėžinis susirgimas (po krūties vėžio), bei trečias pagal mirštamumą.

Nors taikoma intensyvi sveikatos profilaktika, net išsivysčiusiose šalyse suserga 16 iš 100 000 moterų. Devynios iš jų miršta. Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos šalimis, sergamumas yra didžiausias.

Rizika susirgti gimdos vėžiu padidėja moterims nuo 30 metų, o dažniausia serga 45-55 metų amžiaus ligonės. Iš esmės gali susirgti ir jaunesnė, ir vyrenė moteris, net jei gyvena sveikai ir turi tik vieną partnerį.

PRIEŽASTYS

Apie 90 procentų moterų gimdos vėžys prasideda nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcijos. ŽPV dauginasi odos ir gleivinių ląstelėse. Juo gali užsikrėsti ir vyrai ir moterys. Yra žinoma apie 100 viruso tipų, tačiau ne visi, o tik 15 yra onkologinio tipo. Yra žinoma, kad ŽPV buvo ar yra užsikrėtę 80 procentų moterų. Juo gali būti nuo sergančios motinos užkrėsti ką tik gimę kūdikiai. Daugeliui moterų ŽPV virusas per metus – du pasišalina pats. Tačiau 10-čiai moterų virusas išlieka, sukelia lėtinį uždegimą, kuris gali virsti vėžiu.

ŽPV rizikos faktoriai yra tokie: dažnas lytinių partnerių keitimas, gausus rūkymas, nėštumas pernelyg jauname amžiuje, trys ir daugiau nėštumų, susilpnėjusi imuninė sistema (vitamino A trūkumas).

Gimdos kaklelio vėžio, kaip ir bet kokio kito su lytiniais santykiais susijusio susirgimo profilaktika yra ne vien moters, bet ir jos partnerio vyro reikalas. Vyro varpos, o ypač neapipjaustytos sandara yra labai palanki terpė bakterijoms daugintis ir pernešti jas į moters organizmą. Vyrai gali apsaugoti moterį nuo ŽVP kruopščiai laikydamiesi higienos reikalavimų. Gimdos kaklelio uždegimą kartais gali sukelti alergizuojantys kontraceptiniai spermicidai, lateksiniai prezervatyvai.

Paprastai moters imuninė sistema atsikrato ŽVP. Kitu atveju jis sukelia infekciją, kuri negydoma išsivysto į gimdos vėžį. Nėra jokių įrodymų, kad gimdos kaklelio vėžys yra paveldimas.

Reguliariai atliekami valstybės finansuojami gimdos kaklelio PAP tepinėlių tyrimai yra labai veiksminga priemonė aptikti gimdos kaklelio vėžį ir jo pirmuosius požymius, kurių pati moteris dar nejaučia. Klastingas gimdos vėžys savo sarginį šunį – skausmą paleidžia tada, kai dažnai būna jau per vėlu. Kai liga nustatoma anksti, ji yra lengviau kontroliuojama.

GYDYMAS

Pirmiausiai daroma biopsija – su vietiniu nuskausminimu tyrimams paiimama maža gimdos kaklelio dalelė. Jei ligos stadija sunkesnė – biopsija gali būti invazinė.

Pagrindiniai vėlesnės stadijos simptomai – vaginalinis kraujavimas tarp menstruacijų, įvairaus stiprumo skausmai lytinių santykių metu, apetito praradimas, svorio mažėjimas, nuovargis, dubens, nugaros, kojų skausmai. Gali vystytis metastazė.

Jei biopsija rado priešvėžinių ląstelių, gydytojas gali atlikti LEEP (vėžinės ląstelės deginamos elektros srove), krioterapiją ( vėžinės ląstelės užšaldomos), arba jas šalina lazerinės chirurgijos būdu.

Po to moteris turi kas tris mėnesius atlikti PAP tyrimus. Po metų ar dviejų neigiamų PAP tepinėlių galima kalbėti apie pasveikimą. Laiku susigriebus galimybė išgyti nuo gimdos kaklelio vėžio yra didesnė kaip 95 procentai. Lengva ligos stadija nepakenkia ir vaisingumui.

Jei liga išplitusi, pašalinama gimda ir kiaušidės, taikomas švitinimas. Kai vėžys labai išplitęs, taikomos cheminės priemonės, radioterapija.

Norint viso to išvengti, moterys turi PAP tyrimus atlikti kartą per metus – tai laiko tarpas kai invazinis vėžys gali pasireikšti, bet yra galimybė jį diagnozuoti ir visiškai išgydyti. Siuntimą turi duoti šeimos gydytojas.

2006 metais Lietuvoje buvo pradėtos pirmosios priešvėžinės vakcinos nuo kai kurių ŽPV formų. Vakcinos negali padėti pasveikti užsikrėtusioms moterims, tačiau yra veiksminga profilaktinė priemonė moterims, neturinčioms ŽPV infekcijos požymių.

Įprasta manyti, kad vakcinos padės tik mergaitėms ir jaunom moterims. Iš tikrųjų vakcinos veiksmingumas priklauso ne tik nuo žmogaus amžiaus. Skiepijimo naudą galima vertinti pagal tai, ar žmogus jau užsikrėtęs, ar ne. Todėl, prieš priimant sprendimą reikia atlikti ŽPV testą. Jei žmogus neturi ŽPV – reikia skubiai skiepytis. Atsparumas įgyjamas iš karto. Verta skiepytis ir tada, kad ŽPV testas teigiamas. Tuomet vakcina apsaugos nuo kito tipo viruso. Mergaites galima skiepyti nuo 9 metų amžiaus. Neturėjusioms lytinių santykių ginekologo apžiūra nereikalinga. Vakcina gali skiepytis maitinančios motinos, silpno imuniteto žmonės. Vakcina nerekomenduojama nėščiosioms.