Depresija

2011-09-13 00:48

Natūralu kartais būti prislėgtos nuotaikos, tačiau jei tokia nuotaika tęsiasi diena iš dienos, galbūt tai depresijos signalas. Dažniausiai depresija pasireiškia liūdnumu ir apatija, kas tęsiasi mažiausiai dvi savaites iš eilės ir dažnai trikdo kasdienę veiklą. Depresija nėra silpnumo ar prasto charakterio požymis. Tai opi visuomenės sveikatos problema, gydoma specialiais medikamentais ir įvairiomis terapijomis.

Emociniai simptomai

Pirminiai depresijos požymiai tai prislėgta nuotaika ir nebesidomėjimas gyvenimu. Dalykai, kurie domino seniau staiga praranda savo patrauklumą. Pacientai taip pat gali imti jausti kaltę ar bevertiškumą, vilties stoką ir mąstyti apie mirtį ar savižudybę.

Fiziniai simptomai: skausmas

Depresija žinoma kaip liga, atimanti emocijas, tačiau ji taip pat gali paveikti ir kūną. Maždaug 65% depresija sergančių pacientų  teigia, kad jaučia ne tik psichologinį bet ir fizinį skausmus. Tai gali būti galvos, nugaros, raumenų ir sąnarių skausmai. Nuovargis, galvos svaigimas ir nemiga arba atvirkščiai, pernelyg didelis mieguistumas taip pat dažnai pasireiškiantys simptomai.

Fiziniai simptomai: apetitas

Sergant depresija gali pakisti apetitas ir svoris. Kai kurie pacientai jaučia nenumaldomą apetitą, dar kiti jį visiškai praranda. Daugelis depresija sergančių pacientų patiria nuolatinį pykinimą, viduriavimą ar vidurių užkietėjimą.

Poveikis kasdieniam gyvenimui

Negydant, fizinė ir emocinė maišatis, sukelta depresijos, gali žlugdyti karjerą, hobius ir santykius. Depresija sergantys pacientai dažnai sunkiai susikoncentruoja ir atlieka spredimus. Jie nusisuka nuo seniau mėgtos veiklos, dažnai atsisako sekso. Sunkesniais atvejais, depresija gali tapti pavojinga gyvybei. Žmonės, sergantys depresija labiau linkę į savižudybę. Pavojaus ženklai tai kalbos apie mirtį ir savižudybę, grasinimas sužeisti kitus, agresyvus ir rizikingas elgesys. Į visa tai turėtų būti atsižvelgta.

Kas rizikuoja susirgti depresija?

Kiekvienas gali susirgti depresija, tačiau dauguma ekspertų tiki, kad svarbią rolę čia vaidina genetika. Tie, kurių artimieji sirgo depresija, tris kartus dažniau linkę susirgti šia liga. Moterys depresija serga du kartus dažniau, nei vyrai. Depresija gali sirgti ir vaikai, simptomai tokie patys kaip suaugusiųjų.

Depresijos priežastys

Gydytojai nėra tikri, kas sukelia depresiją, tačiau ji gali būti siejama su smegenimis ir cheminėmis reakcijomis. Depresija gali pasireikšti tada, kai cheminiai junginiai, vadinami neurotransmiteriais išbalansuojami. Kas tą paskatina? Viena tikimybė tai po traumavusio įvykio patirtas stresas, pavyzdžiui artimojo mirtis ar darbo netekimas, taip pat piktnaudžiavimas alkoholiu, hormoniniai pokyčiai ir netgi oro kaita. Jei depresija atsiranda keičiantis orui, tai vadinama sezonine depresija.

Kaip gydoma depresija?

Elgesio pažinimo terapija, padedančia pakeisti mintis ir elgesį, kuris sukelia depresiją, tarpasmenine terapija, padedančia išsiaiškinti kaip santykiai su kitais paveikia jūsų nuotaiką. Problemų sprendimo terapija, padedančia rasti sprendimus esant specifinėms problemoms, kurios gali sukelti depresiją. Kai kuriems pacientams pakanka kelių mėnesių terapijos, kai kuriems prireikia daugiau. Depresijai gydyti skiriami ir antidepresantai, pakeičiantys, pavyzdžiui, serotonino kiekį smegenyse. Vartojant antidepresantus gali pasireiškti šalutinis poveikis: skrandžio ir galvos skausmas, svorio kritimas arba augimas, nemiga ir seksualinės problemos. Dažnais atvejais medikamentai ir pokalbio terapija gali padėti išgydyti depresiją. Patariama užsiimti fizine veikla, nes jos metu išsiskiria endorfinų, gerinančių nuotaiką. Depresijai gydyti gali būti taikoma ir šviesos terapija.

Šaltinis: medicinenet.com