Ausų uždegimai – kaip atskirti, ką daryti

Teksto dydis:

Ausų uždegimai – kaip atskirti, ką daryti

Ausis – tai ne tik klausos, bet ir pusiausvyros organas. Jis skirstomas į tris dalis: išorinę, vidurinę ir vidinę ausis. Kiekvienos dalies uždegimai ir jų gydymas skiriasi. Kaip atpažinti negalavimus, kokių priemonių imtis ir nepadaryti pavojingų klaidų, papasakojo Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės gydytoja otorinolaringologė Lina Jurgaitienė
Išorinės ausies susirgimai paprastai yra labai skausmingi, – sako gydytoja Lina Jurgaitienė. – Aptarsime dažniausius atvejus.
 
Votys
Votis yra bendra infekcinė liga, jų gali būti visame organizme. Votis ausyje, ausies landoje, skiriasi nuo vočių kitose vietose ypatingu skausmingumu – skiriamasis bruožas, kad negalima prisiliesti prie ausies net suaugusiems.
Votis gydoma antibiotikais, todėl reikia kreiptis į gydytoją, nebūtinai tai turi būti otorinolaringologas, galima eiti ir pas šeimos gydytoją. Kai skausmas labai stiprus, patariama naudoti bendro veikimo nuskausminamuosius vaistus.
Furunkulai (votys) – pūliniai, sukeliami dažniausiai stafilokokų, galintys iškilti įvairiose kūno vietose. Ausies landoje iškilęs furunkulas itin skausmingas. Gydant būtina skirti antibiotikus, todėl reikia kreiptis pas šeimos gydytoją ar otorinolaringologą. Tenka naudoti nuskausminamuosius vaistus.
 
Ausies landos egzema
Kitas išorinės ausies uždegimas yra susijęs su tam tikra egzema – alerginės kilmės odos uždegimu. Pasireiškia dažniausiai niežuliu ir šlapiavimu iš ausies. Tokios ausies negalima šlapinti. Vasaros sezonui atėjus – tai svarbu atsiminti. Ypač po pasimaudymų padažnėja tokio pobūdžio susirgimų – žmogus skundžiasi, kad iš pradžių pradėjo ausį niežėti, vėliau ėmė šlapiuoti, o dabar jau skauda. Tepalus ar kitas medikamentines priemones skiria gydytojas.
Difuzinis išorinės ausies uždegimas dažniausiai yra alerginės kilmės. Pasireiškia niežuliu ir šlapiavimu iš ausies. Svarbu prisiminti, kad tokios ausies negalima šlapinti. Ypač artėjant vasaros maudynėms. Gydymui reikalingus tepalus ar lašus skiria gydytojas otorinolaringologas.
 
Vidurinės ausies uždegimai skirstomi į dvi grupes – pūlingus ir nepūlingus, – tęsia gydytoja otorinolaringologė Lina Jurgaitienė.
 
Nepūlingi uždegimai
Nepūlingų uždegimų grupė yra labai plati – pacientų skundai, ligos simptomatika ir gydymas priklauso nuo ligos stadijos.
Susergama, kai infekcija, tai gali būti sloga, nosiaryklės ar tonzilių uždegimas, papuola į kvėpavimo takus ir per nosiaryklę su ausimi jungiantį vamzdį, pereina į ausį. Dėl anatominių savybių, ypač būdinga kūdikiams, tai gali įvykti savaime arba kai žmogus intensyviai pučia nosį.
Standartinis ligos kelias yra toks: sloga, paskui pradeda diegti ausį, o po to ausis užgula. Užgulimas ilgai nepraeina, kartais tęsiasi keletą mėnesių.
Dažniausiai po slogos ima diegti ausį, vėliau užgula. Užgulimas kartais nepraeina ir keletą mėnesių.
Dieglius galima nuraminti paracetamoliu – šita liga nebūtinai gydoma antibiotikais.
Užgulimai gydomi oro prapūtimais. Nosį reikia praplauti bent jau jūros vandeniu, švarią užspausti pirštais ir ryjant švelniai pūstelti. Ausyje turite išgirsti trakštelėjimą. Šitokiu būdu galime išvengti dalies uždegimų.
Skausmą galima nuraminti nuskausminančiais vaistais. Nosį reikia plauti jūros vandeniu. Kai švari nosis galima prapūtinėti ausis. Valgant rijimo metu užspaudus nosį pirštais ausyje išgirstame trakštelėjimą.
Tokius prapūtimus intensyviau turėtų atlikti žmonės, patekę į pakitusio slėgio sąlygas, kylant ar leidžiantis lėktuvu, nardant ir pan.
Tokių konservatyvių gydymo būdų neužtenka, kai liga užsitęsia – nuo 3 iki 6 mėnesių. Tada gali būti taikomas ir operacinis gydymas. Šios ligos gydymas ilgas. Kas pora savaičių reikia gydytojui pasirodyti, net jei žmogui atrodo, kad jis visiškai sveikas. Didesnis pavojus kyla gydant vaikus ar paauglius. Jie nesiskundžia, nes jaučiasi gerai, bet lieka tam tikri pakitimai, kurių netvarkant, gali atsirasti sąaugų ausyje.
 
Pūlingi uždegimai
Ūmių pūlingų uždegimų grupė pasižymi skausmu, karščiavimu, galima viso organizmo intoksikacija. Skausmas labai didelis ir nurimsta, kai būgnelis plyšta. Šita liga gydyma antibiotikais. Būtina pasikonsultuoti su otorinolaringologu. Kol būgnelis yra neprakiuręs, galima lašinti nuskausminamuosius lašus.
Kai būgnelis prakiūra, pradeda tekėti iš ausies, lašus turėtų paskirti gydytojas. Ausį reikia sausai išvalyti. Čia praverčia specialieji ausų krapštukai. Jei ausies landa siaura, ant degtuko užvyniojame plonu sluoksniu vatos, (degtuko ilgis nėra per didelis, tad tai pakankamai saugu), ir viską iššluostome.
Svarbu sąžiningai vykdyti gydytojo nurodymus – gerti tokius antibiotikus, ir tiek laiko, kiek gydytojas paskyrė, kitaip gali kilti rimtų vidinės ausies komplikacijų – pvz., išsivystyti nervo pažeidimas, kuris yra sunkiai pagydomas.
Arba liga gali pereiti į lėtinę formą, tada problema išliks visą gyvenimą.
Dar viena galima blogybė – likęs kiauras būgnelis. Didžiajai daliai žmonių būgnelio perforacija užgyja, bet tai turi būti gydytojo konstatuotas faktas.
Jei lieka kiauras būgnelis, svarbu žinoti, kaip prižiūrėti ausis. Tenka susitaikyti, kad kai kurių dalykų jau nebegalima daryti – tokios ausies niekada negalima šlapinti – tad nardyti neteks, maudytis tenka atsargiai. Bet koks neatidumas keičia klausos pažeidimo laipsnį.
Sergant lėtiniu vidurinės ausies uždegimu, ausies pūliavimas kartojasi, nuolat yra būgnelio perforacija. Ausis nuolat reikia saugoti nuo drėgmės ir vėjo. Tenka išmokti sausai išvalyti ausis. Būtina konsultuotis pas otorinolaringologą, jei ima skaudėti užausio sritis, jei suintensyvėja pūliavimas, bent kartą per metus. Kartais tenka operuoti.
 
Vidinė ausis.
Vidinės ausies ligos susijusios su ūžesiu, klausos netekimu, galvos svaigimu. Būtina kreiptis pas otorinolaringologą. Pačiam savigyda užsiimti jokiu būdu negalima.
 
Siera yra fiziologinis ausies tepalas. Jos minkštumas ar kietumas priklauso nuo organizmo savybių. Todėl nereikia jausti komplekso, kad ausis užgulė, nes jūs neva nevalyvas.
Kamščius galima šiek tiek suminkštinti lašeliais skystinančiais sierą. Jie tinka tais atvejais, kai kamštis yra labai kietas ir net gydytojui nepavyksta išvalyti per vieną ar net kelis kartus. Sieros suminkštinimas sumažina diskomforto jausmą valymo metu.
Neverta puoselėti vilčių, kad lašeliais patys įveiksime kamštį. Pasirodyti šeimos gydytojui reikia visais atvejais, nes kartais ausies užgulimas ar kamštis slepia rimtą ligą – vidinės ausies nervo pažeidimą. Ypač būkime atidūs ausies ūžimo atveju.
 
Grubiai valyti, daug ir bet ko lašinti į ausis – nerekomenduojama. Ausis valyti reikia labai saikingai – kiek telpa pirštas, sausai iššluostyti ausis rankšluosčiu, kad nenustumtumėme sieros kamščio arčiau būgnelio.
 
Išorinę ausį sudaro ausies kaušelis ir išorinė klausomoji landa. Ausies kaušelis panašus į kriauklę. Jis sudarytas iš elastinės kremzlės, padengtos oda. Kaušelio forma priklauso nuo šios kremzlės formos, todėl skirtingų žmonių šiek tiek skiriasi. Prie jo prisitvirtinę raumenys ypatingos praktinės reikšmės neturi. Kaušelis supa išorinę klausomąją landą, kurią nuo vidurinės ausies atskiria būgnelis. Landos ilgis apie 2,5 cm, spindis – apie 7–9 mm. Ji sudaryta iš kremzlinės ir kaulinės dalių (tai – smilkinkaulio dalis). Šių dalių susijungimo vietoje landa susiaurėja, todėl čia gali įstrigti įvairūs svetimkūniai. Išorinė klausomoji landa nėra tiesi, ji sudaro kelis „S“ formos linkius. Landą iš vidaus dengia oda. Kremzlinę landos dalį dengiančioje odoje yra plaukų, riebalinių ir specifinį sekretą gaminančių liaukų (sekretas liaudyje vadinamas ausies siera – jis sutepa ir minkština landos odą).
 
Vidurinė ausis yra smilkinkaulio gilumoje. Joje skiriama būgninė ertmė su klausomaisiais kauliukais, ausies trimitas ir ola su ląstelėmis. Būgninė ertmė yra netaisyklingo kubo formos, apie 1 cm3 tūrio darinys. Nuo išorinės klausomosios landos ją skiria būgnelis. 

Vidinės ausies sandara ir funkcija labai sudėtinga. Ją sudaro labirintas – sudėtingos formos ertmės ir kanalai. Vidinės ausies dalis, susijusi su garso suvokimu, vadinama sraige. Tai 2,5 karto apie kaulinę kūgio formos šerdį apsisukęs kaulinis spiralinis kanalas, kurio viduje yra plėvinis kanalas – sraiginis latakas, pilnas skaidraus skysčio – endolimfos. Kaulinio ir plėvinio kanalų tarpus užpildo skaidrus skystis – perilimfa. Apatinė plėvinio kanalo sienelė vadinama pamatine plokštele, ant jos guli spiralinis (Kortijaus) organas, nusitęsiantis per visą spirale susisukusią plokštelę. Kortijaus organas susideda iš atraminių ir receptorinių ląstelių. Receptorinės klausos organo ląstelės reaguoja į endolimfos ir pamatinės plokštelės virpesius, kuriuos paverčia nerviniais impulsais, sklindančiais klausos nervu į galvos smegenų žievę.

Komentuoti

Skaitytojų komentarai (18)

lyn 2013-12-31 15:39

man ta pati beda kaip ir poniai Daivai. :( ka daryti? galva plystaa. ausis skauda. kol kas geriu panadol.

lyn 2013-12-31 15:39

man ta pati beda kaip ir poniai Daivai. :( ka daryti? galva plystaa. ausis skauda. kol kas geriu panadol.

Daiva 2013-09-10 07:48

Labai skauda ausį, bet dar labiau pusę galvos aplink ausį, tiesiog vos eina galvą pasukinėti. Kreipiausi pas šeimos gydytoją, kuri pasiūlė nusipirkti vaistinėje bet kokius lašelius į ausį, pas ausų, nosies, gerklės specialistą nenukreipė. Skausmas nerealus, net atsigulus nelabai eina rasti padėties, kad būtų galima užmigti. kol į ausies vidų dėjau vatos tamponėlius su medicininiu spiritu ar kamparo aliejumi, lyg ir geriau šiek tiek pasijutau, bet kai pradėjau lasinti vaistininkės pasiūlytus lašelius į ausį "Otinum", tai skausmas taip sustiprėjo, kad net nežinau kur dingti, nei vaikščioti, nei sėdėti, nei gulėti.Atrodo , kad galva tuoj susprogs. Ką man daryti?