Ar statinai sukelia šalutinį poveikį sveikatai?

2022-06-22 12:47

Apie tai, kas tie statinai, kodėl jie tokie svarbūs, turint padidėjusį cholesterolį, kokie galimi šalutiniai šio vaisto poveikiai, ir apskritai apie žmonių sąmoningumą rūpinantis savo sveikata – pasakoja klinikos „Medbaltica“ gydytoja kardiologė Jūratė Varoneckienė.

Pastaruoju metu dažnai girdime kardiologus kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligas, cholesterolio mažinimą ir statinus. Paaiškinkite, kuo šie vaistai tokie svarbūs ir kokiais atvejais jie skiriami.

Kaip žinia, Lietuva priskiriama labai didelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos zonai, todėl mes, medikai, niekada nenustosime kalbėti ir priminti žmonėms, kaip išvengti širdies ir kraujagyslių ligų ar bent sumažinti riziką jomis susirgti.

Tiek padidėjęs kraujo spaudimas – nekontroliuojama hipertenzinė liga, tiek didelė taip vadinamo „blogojo“ cholesterolio (mažo tankio MTL) koncentacija kraujyje laikomi vienais pavojingiausių rizikos veiksnių, lemiančių sergamumą širdies kraujagyslių ligomis. Abu rodmenys turi būti kontroliuojami.

Cholesterolio perteklius nusėda ant kraujagyslių sienelių ir taip sutrikdo kraujotaką, sukelia tokias sunkias ligas, kaip išeminė širdies liga, krūtinės angina, miokardo infarktas.

Tačiau ne visuomet pirminė širdies ir kraujagyslių ligų prevencija, t.y. sveika mityba, žalingų įpročių atsisakymas, fizinis aktyvumas ir kt., duoda teigiamus rezultatus ir gali būti, kad MTL cholesterolis bei trigliceridai kraujyje nemažėja, bei nedidėja ir „gerojo“ (didelio tankio DTL) cholesterolio kiekis.

Todėl, jei pirminės prevencijos etape nemedikamentines gydymo priemones nepadeda, svarbu laiku pradėti medikamentinį gydymą, siekiant išlaikyti sveiką širdį ir kraujagysles. Tokiu atveju asmenims, turintiems mažą ir vidutinę riziką sirgti širdies ligomis, taikoma pirminė širdies ligų prevencija statinais.

Statinai – vaistai, vartojami, siekiant sumažinti minėto „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujo plazmoje. Jei MTL cholesterolio cirkuliuoja per daug, jis po truputį kaupiasi arterijose, sukeldamas jų pakitimus, o vėliau ir širdies ir kraujagyslių ligas. Ilgalaikis MTL didėjimas turi įtakos lėtinio koronarinio sindromo išsivystymui. Kuo didesnė MTL koncentracija, tuo didesnė rizika išsivystyti koronarinei širdies ligai (KŠL).

Didelės rizikos pacientams, sergantiems arterine hipertenzija ir dislipidemija, širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai rekomenduojamas gydymas sudėtiniais vaistais – skiriama politabletė, užtikrinanti daug geresnį vaistų vartojamumą, efektyviausią ligų kontrolę, saugumą ir stiprinanti kardiovaskulinę apsaugą.

Asmenims, jau sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, taikoma antrinė prevencija, jų tikslinis MTL cholesterolis turi būti mažesnis, skiriamas gydymas maksimaliomis statinų dozėmis.

Koks yra galimas statinų šalutinis poveikis ir ar galima jų vartojimą nutraukti savo nuožiūra?

Kalbant apie cholesterolį mažinančius vaistus (statinus) mūsuose vis dar sklando daugybė mitų apie jų nepageidaujamą poveikį sveikatai, o iš tiesų yra priešingai – būtent paskirtų statinų nevartojimas ir cholesterolio nekontroliavimas gali lemti ūmias širdies ir kraujagyslių ligas.

Statinai mažina cholesterolio koncentraciją kepenyse, slopindami fermento HMG-KoA, dalyvaujančio gaminantis organizmo cholesteroliui, reduktazę. Statinai vartojami, siekiant sumažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujo plazmoje. Slopindami cholesterolio sintezę statinai gali sumažinti jau esančių aterosklerozinių plokštelių dydį ir naujų susidarymą, taip nutolindami širdies ir kraujotakos ligas, arba visai nuo jų apsaugodami.

„Blogasis“ cholesterolis, vadinamas mažo tankio lipoproteinais (MTL), kaupiasi vidinėse arterijos sienelėse, dėl to padidėja infarkto, insulto ar koronarinių širdies ligų rizika. Gydytojas kardiologas ar šeimos gydytojas gali tinkamai parinkti vaisto dozę. Gydymo sėkmė priklauso ne tik nuo gydytojų skirtų vaistų, bet ir nuo paciento supratimo, kad vaistą teks vartoti ilgai ir reguliariai. Gydymo metu gali tekti didinti statinų dozę, norint sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, stengiantis apsaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų vystymosi bei komplikacijų.

Gydant didelės ir labai didelės rizikos pacientus, svarbu pasiekti ne tik rekomenduojamos MTL koncentracijos normas, bet ir perpus ją sumažinti.

Moksliniais tyrimais įrodyta, jog pacientams, kurie vartoja statinus daugiau kaip penkerius metus, sumažėjo rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Sumažinus blogojo cholesterolio kiekį organizme, smulkiosiose kraujagyslėse esančios aterosklerozinės plokštelės apsaugomos nuo plyšimo, sumažinama trombų susidarymo rizika.

Pacientas vaistus turi vartoti reguliariai, tuo pačiu dienos metu, gydymosi metu sekti savo kraujospūdžio, pulso parodymus, reguliariai atlikti kraujo tyrimus.

Statinai, kaip ir visi kiti vaistai, gali sukelti ir šalutinį poveikį, tačiau dauguma žmonių jį lengvai toleruoja ir rimtesnių problemų nepatiria. Asmuo, vartodamas statinus, gali jausti galvos skausmą, svaigimą, pykinimą, pilvo skausmus, raumenų skausmus, silpnumą.

Statinų poveikio stiprumą gali keisti kitos ligos, kai kurie vartojami vaistai, maisto papildai ir maisto produktai, todėl apie visus vartojamus vaistus ir maisto papildus turi žinoti Jus gydantis gydytojas.

Kaip vasaros karščiai gali paveikti asmenis, esančius širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupėje?

Sergantieji ar turintys polinkį sirgti širdies ir kraujagyslių ligoms turi būti itin budrūs vasarą, ypač karštomis dienomis. Norėdami sumažinti infarkto ar insulto riziką tokiems asmenims patariama:

• vengti tiesioginės saulės,
• vengti staigių kontrastų (karšta-šalta),
• vartoti pakankamai daug skysčių, nes per mažai jų vartojant ar netekus skysčių, kraujas tampa tirštas, padidėja rizika susidaryti krešuliui, kuris užkemša kraujagyslę.

Be to, svarbu kasdien sekti savo kraujo spaudimą ir pulsą, vengti nedisciplinuoto vaistų vartojimo, patiems nekoreguoti paskirto gydymo ir jo nenutraukti.

Net ir sveikas žmogus turi sekti savo sveikatos būklę, stebėti arterinį kraujo spaudimą, pulsą, kartą metuose atlikti kraujo tyrimus, žinoti jų rodiklius ir neignoruoti jaučiamų simptomų. Patariu kreiptis į gydytojus kuo anksčiau, kad būtų laiku sustabdytas galimos ligos progresavimas ir padaryta kuo mažesnė žala visam organizmui.