Apsinuodijimas

Teksto dydis:

2014-02-16 00:01

Apsinuodijimas – nuodingų, žmogaus organizmui kenkiančių ar net gyvybiškai pavojingų medžiagų poveikis, joms patenkant į organizmą per burną, gleivines, įkvepiamą orą, odą.

Apsinuodyti galima dujomis, skysčiais, pasenusiais maisto produktais, grybais ir uogomis, augalais, cheminėmis medžiagomis, vaistais, alkoholiu, narkotikais ir kt.

Apsinudijimas grybais

Galima išskirti du apsinuodijimų grybais atvejus: 1. kai suvalgęs grybus žmogus greitai, po pusvalandžio, sunegaluoja (vemia, atsiranda traukuliai); 2. kai sveikata pablogėja po paros ar net praėjus ilgesniam laikui. Pirmu atveju apsinuodijimas yra lengvesnis, antru – daug sunkesnis ir sunkiai gydomas. Šis apsinuodijimas sukelia kepenų ir inkstų komplikacijas. Žmogus gali visam gyvenimui prarasti sveikatą ar net mirti.

Požymiai

Apsinuodijus grybais, pirmieji požymiai išryškėja įvairiais laiko tarpais (priklausomai nuo grybų rūšies) – po 5–7 valandų ar jau po 20–30 minučių. Jaučiamas skausmas pilve, vargina šleikštulys, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, prakaitavimas, kvėpavimo sutrikimai, skauda galvą, atsiranda dideli skrandžio skausmai, būna retas pulsas, traukuliai, pakyla temperatūra, išsiplečia akių vyzdžiai, prasideda haliucinacijos, šąla galūnės. Stipriau apsinuodijus, žmogus miršta po 5–10 dienų. Dėmesio! Lietuvoje auganti žalsvoji musmirė – mirtinai nuodingas grybas.

Žalsvosios ir smailiakepurės musmirių sukelta intoksikacija daugeliu atveju baigiasi mirtimi. Tai priklauso nuo suvalgyto jų kiekio, taip pat nuo juose esančių nuodingų medžiagų poveikio ir ligonio sveikatos būklės. Žalsvojoje musmirėje susikaupia daugiau kaip 10 nuodingų medžiagų, kurių poveikis labai nevienodas. Užvalgius žalsvosios musmirės, po 8–24 valandų sutrinka kepenų veikla, skauda skrandį, maudžia krūtinę, taip pat vemiama, viduriuojama. Faloidinas – greitai veikianti nuodinga medžiaga. Faloidinas ir falinas pamažu nuodija kepenis bei visą virškinamąjį traktą. Falinas naikina raudonuosius kraujo kūnelius. Ši medžiaga karštame vandenyje (60–70 laipsnių temperatūros) suyra.

Pirmoji pagalba

1. Kviesti greitąją pagalbą (vežant nukentėjusįjį į gydymo įstaigą, būtina surinkti ir vežti kartu grybus, kuriais žmogus galėjo apsinuodyti).

2. Kol ateis gydytojas, būtina išplauti skrandį – sukelti vėmimą. Reikia sukelti vėmimą pirštu, arba sugirdžius ligoniui šilto vandens su druska bei soda, stengtis, kad vemiant būtų pašalinta viskas, kas yra skrandyje.

Vėmimo negalima sukelti, jei ištiko širdies priepolis (arba įtariama, kad širdies infarktas), prasidėjo traukuliai, apsinuodijusysis yra nesąmoningas, apsinuodijo kūdikis iki 6 mėn., trys paskutiniai nėštumo mėnesiai.

3. Jei žmogus mieguistas, guldyti ant šono, pasirūpinti, kad neužspringtų (jei vemia).

4. Padaryti klizmą – valgomąjį šaukštą ramunėlių nuoviro ir 300 g vandens.

5. Po klizmos duoti bet kurių laisvinančių vaistų, stiprios arbatos.

6. Duoti gerti daug vandens ir aktyvuotosios anglies.

7. Uždėti ant galvos šaltą kompresą, šildyklę – ant kūno.

8. Apsinuodijus bet kuriuo maistu ar gėrimais, ligoniui kas valandą reikia duoti gerti po valgomąjį šaukštą skysčio (1 litre vandens ištirpinta 20 g cukraus, 3,5 g druskos ir 2,5 g sodos). Taip atstatomi elektrolitai, iš organizmo pasišalinę plaunant skrandį.

Apsinuodijimas alkoholiu

Požymiai

Vėmimas, pykinimas, stiprūs galvos skausmai, sąmonės praradimas, traukuliai, apsinuodijus metilo alkoholiu – sutrinka regėjimas.

Pirmoji pagalba

1. Kviesti greitąją pagalbą.

3. Jei nukentėjusysis nesąmoningas, paversti ant šono, pasirūpinti, kad neužspringtų (jei vemia).

4. Apsinuodijus alkoholiu, ligoniui reikia duoti gerti daug skysčių, gliukozės, elektrolitų tirpalų (su kaliu ir karbonatais). Taikant šiuos metodus, koma turėtų praeiti per 3–6 valandas.

5. Apsinuodijus kitais alkoholiais (metilo, propilo, etilenglikoliu), priešnuodis yra paprasčiausias etilo alkoholis (degtinė). Jis užblokuoja minėtą fermentą (alkoholdehidrogenazę), ir šie alkoholiai neskyla į nuodingus metabolitus. Tačiau šis metodas veiksmingas tik iš karto po apsinuodijimo.

6. Skirti vitaminų (ypač B grupės) ir folio rūgšties.

Apsinuodijimas maistu

Požymiai

Apsinuodijus maistu, jaučiamas bendras silpnumas, pykinimas, vemiama, svaigsta galva, sunku kvėpuoti, jaučiamas deginimas pilve, skausmas po mente, gali būti galvos, pilvo skausmai, viduriavimas. Vyzdžiai būna išsiplėtę, reaguoja į šviesą.

Pirmoji pagalba

1. Kviesti greitąją pagalbą.

2. Kol ateis gydytojas, būtina išplauti skrandį – sukelti vėmimą pirštu, arba sugirdžius ligoniui šilto vandens su druska bei soda, stengtis, kad vemiant būtų pašalinta viskas, kas yra skrandyje.

Vėmimo negalima sukelti, jei apsinuodijo rūgštimi arba šarmu, benzinu, žibalu, kitokiu kuru, išgėrė strichnino, ištiko širdies priepolis (arba įtariama, kad širdies infarktas), prasidėjo traukuliai, apsinuodijusysis yra nesąmoningas, apsinuodijo kūdikis iki 6 mėn., trys paskutiniai nėštumo mėnesiai.

3. Jei nukentėjusysis nesąmoningas, paguldyti ant šono, pasirūpinti, kad neužspringtų (jei vemia).

4. Po to ligoniui duoti bet kurių vidurius laisvinančių vaistų.

5. Galima padaryti klizmą.

6. Širdies darbui sustiprinti ligonis gali išgerti kavos, valerijono ar kitų širdies darbą gerinančių priemonių.

7. Ligonio kūną apdėti šildyklėmis, duoti jam kuo daugiau karšto gėrimo.

9. Vieną parą geriau nevalgyti, bet gerti daug skysčių ir mineralinio vandens. Paskui po truputį duoti klijingų viralų, sriubų, pagamintų iš ryžių ir linų sėmenų.

Apsinuodijimas žuvimi

Požymiai

Apsinuodijimo žuvimi požymiai priklauso nuo žuvies rūšies ir sąlygų, kai ligonis apsinuodijo. Jaučiamas šleikštulys, vemiama, kankina skrandžio ir pilvo skausmai, viduriuojama, džiūsta burna, norisi gerti, susilaiko kūne šlapimas, būna traukulių.

Pirmoji pagalba

1. Atsiradus pirmiesiems apsinuodijimo požymiams (dažniausiai per 3–4 valandas), reikia kreiptis pagalbos į medicinos įstaigą

2. Kol ateis gydytojas, būtina išplauti skrandį. Reikia sukelti vėmimą pirštu, arba sugirdžius ligoniui šilto vandens su druska bei soda, stengtis, kad vemiant būtų pašalinta viskas, kas yra skrandyje.

3. Duoti vidurius laisvinančių vaistų, karštos arbatos.

4. Padaryti klizmą naudojant stiprų ramunėlių nuovirą.

5. Ligonio kūną apdėti šildyklėmis, duoti jam kuo daugiau karšto gėrimo.

6. Apsinuodijus žuvimi, ligoniui kas valandą reikia duoti gerti po valgomąjį šaukštą skysčio (1 litre vandens ištirpinta 20 g cukraus, 3,5 g druskos ir 2,5 g sodos). Taip atstatomi elektrolitai, iš organizmo pasišalinę plaunant skrandį.

Apsinuodijimas cheminėmis medžiagomis

Požymiai

Žmonėms, kurie nuryja rūgščių ar šarmų, skauda burną, ryklę ir krūtinę. Taip pat „ėda“ rėmuo, sutrinka rijimas ir kvėpavimas, atsiranda seilėtekis, vėmimas, gali pakilti temperatūra. Balsas pasidaro kimus, apima kosulys. Pažeidžiama virškinamojo trakto gleivinė, todėl gali prasidėti kraujavimas ar net organų sienelių plyšimai. Aplink burną gali būti matomi paraudusios ar jau suardytos odos plotai. Sunkiais atvejais vystosi įvairių organų negrįžtami pakitimai, eritrocitų irimas, ištinka šokas.

Jei medžiaga pateko į akis, jos parausta, atsiranda ragenos drumstumas ar pabrinkimas.

Dėl kvėpavimo takų pažeidimo atsiranda dusulys, dažnas kvėpavimas.

Kai kurios cheminės medžiagos, patekusios į organizmą, apsinuodijimo simptomus sukelia ne iš karto, o tik praėjus tam tikram laiko tarpui.

Pirmoji pagalba

Nuodai, sukėlę apsinuodijimą pacientui, gali pakenkti ir pagalbą teikiančiam asmeniui. Ypatingų apsaugos priemonių reikia imtis gelbstint asmenį, apsinuodijusį fosforo organiniais junginiais, fluoro rūgštimi, halogenintais angliavandeniliais, organiniais gyvsidabrio ir švino junginiais.

1. Pirmiausia reikia įvertinti kvėpavimo takų praeinamumą ir kvėpavimą, po to kraujotaką ir širdies veiklą ir galiausiai – centrinės nervų sistemos būklę (sąmonę).

2. Pašalinti nuodus iš akių, kvėpavimo takų, nuo odos ir virškinamojo kanalo.

Nuodingoms medžiagoms patekus į akis, būtina jas gausiai 10–20 minučių plauti tekančiu vandeniu. Siekiant nuodus pašalinti nuo ragenos ir iš junginės maišo, rekomenduojama pakelti akių vokus.

Nuodingų medžiagų prisikvėpavusį asmenį būtina kuo greičiau išvesti ar išnešti iš užterštos aplinkos.

Nuodams patekus ant odos – nurengti suterštus drabužius ir kontakto vietą plauti dideliu kiekiu vandens. Ant odos patekusios medžiagos, kurios pasižymi rezorbciniu poveikiu, yra šalinamos su šepečiu ir muilu. Nepamirškite saugiai ir sandariai supakuoti nuodingomis medžiagomis suteptų drabužių.

Apsinuodijimo per burną atvejais prieš pradedant nuodus šalinti iš virškinamojo kanalo, būtina pasitarti su specialistais. Netinkamai suteikta pirmoji pagalba gali pabloginti apsinuodijimo eigą ir baigtį. Apsinuodijus cheminį nudegimą sukeliančiomis medžiagomis (rūgštimis, šarmais) paprastai kyla savaiminis vėmimas, tad papildomai skatinti šio veiksmo nereikia. Tačiau net jei nukentėjusysis ir nevemia, šio proceso nereikia skatinti, nes grįždamos stemple kenksmingos medžiagos pakartotinai ją pažeis.

3. Nukentėjusiajam duoti išgerti 200–250 ml (stiklinę) vandens. Tai paprastas, bet labai veiksmingas būdas – nuodų praskiedimas skrandyje. Vanduo praskiedžia rūgštį ar šarmą, sumažėja žalingų medžiagų koncentracija, todėl sumažėja ir jų sukeliamas audinių pažeidimas.

4. Apsinuodijimo per burną atvejais rekomenduojama skirti aktyvintos anglies. Tačiau aktyvintos anglies negalima duoti asmeniui, kuriam dėl apsinuodijimo trinka ar yra sutrikusi sąmonė ir jei apsinuodijimą sukėlė alkoholis.

5. Šalinant nuodus iš virškinamojo kanalo draudžiama naudoti pieną, sodos ar druskos tirpalą, aliejų, kiaušinio baltymą ar kitas medžiagas. Pagrindinė nespecifinės detoksikacijos priemonė visų apsinuodijimų atvejais yra VANDUO.

6. Visais atvejais, suteikus pirmąją pagalbą, būtina nukentėjusį skubiai vežti į gydymo įstaigą, kur jam bus teikiama specializuota pagalba.

Apsinuodijimas pro kvėpavimo takus anglies monoksidu CO (smalkėmis), nuodingomis dujomis, acetilenu, gamtinėmis dujomis, benzino garais ir t.t.

Požymiai

Atsiranda susijaudinimas, galvos skausmai, ūžesys ausyse, svaigulys, silpnumas, pykinimas arba net vėmimas, smarkiai susilpnėja kvėpavimas, pulsas, išsiplečia vyzdžiai, gali kisti odos ir gleivinės spalva, sąmonės praradimas, traukuliai.

Pirmoji pagalba

1. Nedelsiant reikia nukentėjusįjį išnešti iš apnuodytos patalpos į gryną orą. Įeinant į dujomis apnuodytą patalpą, patartina užsidėti dujokaukę. Šiuo atveju naudoti filtruojančias dujokaukes draudžiama.

2. Esant dujotiekio arba kabelių įrenginių šulinyje, prižiūrintieji, kurie yra viršuje prie šulinio angos, privalo nedelsiant virve pritvirtinti nukentėjusįjį prie apsauginio diržo ir padėti nukentėjusiajam išlipti arba atsargiai jį iš ten ištarukti.

3. Išnešus nukentėjusįjį iš apnuodytos patalpos, reikia nedelsiant atlaisvinti ir atsegti jo drabužius, kurie varžo arba trukdo kvėpuoti.

4. Jei nukentėjusysis nesąmoningas, reikia paguldyti ant šono, pasirūpinti, kad neužspringtų (jei vemia).

5. Kviesti greitąją medicinos pagalbą arba jį skubiai nugabenti į gydymo įstaigą.

6. Jeigu po to, kai nukentėjęs asmuo buvo išneštas iš apnuodytos dujomis zonos, tebėra be sąmonės arba silpnai ir nelygiai kvėpuoja (silpnas pulsas ir pan.), tai nelaukiant medicinos darbuotojų, reikia daryti dirbtinį kvėpavimą. Jeigu pradėjo kvėpuoti, dirbtinį kvėpavimą reikia nutraukti.

7. Sunkiais atvejais reikia duoti deguonies ir karbogeno inhaliacijas.

Apsinuodijimas psichoaktyviomis medžiagomis

Psichoaktyvi medžiaga – tai bet kokia medžiaga, kurią vartoja žmonės, kad pakeistų savo elgesį, mąstymą ar emocinę būseną. Alkoholis ir tabakas – taip pat psichoaktyvios medžiagos.

Psichoaktyvios medžiagos pagal poveikį organizmui gali būti skirstomos į tris kategorijas:

1. Psichiką stimuliuojančios medžiagos (stimuliantai)yra tokios medžiagos, kurios stimuliuojančiai veikia centrinę nervų sistemą (kokainas, krekas, ekstazi, amfetaminai, nikotinas, kofeinas).

2. Psichiką slopinančios medžiagos (depresantai)slopina centrinę nervų sistemą, daro ją mažiau veiklią (alkoholis, heroinas, inhaliantai, raminamieji vaistai, anestetikai).

3. Haliucinogeninės medžiagos pakeičia suvokimą, mąstymą bei jausmus taip, kad vartotojas pradeda girdėti ir matyti įvairius dalykus (LSD, haliucinogeniniai grybai, dideli marihuanos kiekiai). Haliucinogeninių medžiagų sukelti pokyčiai gali būti identiški psichikos sutrikimų požymiams. Daugelio psichoaktyvių medžiagų poveikis yra mišrus.

Požymiai

Marihuanos poveikis, priklausomai nuo narkotiko stiprumo, žmogaus lyties, ūgio ir svorio, jauniems žmonėms gali būti įvairus. Kai kurie žmonės jaučiasi linksmi ir visagaliai. Kartais jie daugiau nei įprastai plepa ir juokiasi. Marihuana žmones gali priversti jausti didelį alkį, padidinti pulsą, gali parausti akys. Vėliau asmuo darosi mieguistas ir aprimsta.

Pavartojus nedidelį kokaino kiekį, padidėja kūno temperatūra, pagreitėja širdies plakimas, padažnėja kvėpavimas, asmuo pasijunta pernelyg savimi pasitikintis, jaučiamas stiprus energijos antplūdis. Parūkius kreko, šie pojūčiai dar stipresni. Didelės kokaino dozės gali sukelti konvulsijas, priepuolius, širdies smūgį, kraujo išsiliejimą į smegenis ar širdies veiklos sutrikimus.

Pavartojęs heroino intraveniniu būdu, asmuo patiria veržlumą, jaudulį ir apsvaigimą, kuris tęsiasi nuo 4 iki 6 valandų. Pavartoję heroino asmenys jaučia ramybę, komfortą dėl sumažėjusio skausmo; jis sukelia stiprią fi zinę ir psichologinę priklausomybę, kartais viduriavimą bei vėmimą, mieguistumą, pusiausvyros praradimą, koncentracijos bei apetito netekimą. Perdozavimas gali baigtis mirtimi.

Pavartojus amfetamino, pagreitėja širdies pulsas, padažnėja kvėpavimas, padidėja kraujospūdis ir kūno temperatūra, padidėja prakaitavimas, asmuo jaučiasi labiau savimi pasitikintis ir energingas, sumažėja apetitas, sunku užmigti, gali atsirasti noras daugiau kalbėti. Asmuo gali jaustis nerimastingas, suirzęs, gali ištikti panikos priepuoliai. Dažnas amfetamino vartojimas sukelia stiprią psichologinę priklausomybę. Didelės dozės gali būti mirtinos.

Pavartojęs ekstazi, asmuo gali pasijusti laimingas, mylintis kitus ir pilnas energijos. Žmogus gali jaustis emociškai artimas kitiems, gali pradėti kalbėti ar elgtis taip, kaip paprastai nesielgia. Praėjus narkotiko veikimui, užplūsta depresija, nuovargis, prasideda viduriavimas ar vėmimas, pakyla kraujospūdis ir padažnėja širdies plakimas, galima net mirtis dėl bendro organizmo perkaitimo ir dehidratacijos. Ilgalaikis ekstazi vartojimas gali sukelti kepenų bei smegenų pažeidimus.

Veikiami haliucinogenų, žmonės mato vaizdus, girdi garsus ir jaučia pojūčius, kurie atrodo realūs, tačiau iš tiesų jie neegzistuoja. Tokie jausmai ir vaizdiniai tęsiasi tam tikrą laiką ir yra apibūdinami, kaip „kelionė”. Ryškiau suvokiamos palvos, garsai, daiktų formos gali įgauti neįtikėtinų pavidalų. Kartais šie vaizdiniai gali būti malonūs, o kartais – nemalonūs, keliantys baimę („bloga kelionė”). Tai iš dalies priklauso nuo asmens psichikos savybių bei aplinkos (ar ji yra saugi, pažįstama). Kai kurie haliucinogenai sukelia staigių, intensyvių emocinių pokyčių.

Inhaliantų sukeliamas apsvaigimas yra labai trumpalaikis. Lakiosios medžiagos trumpam apkvaišina, asmuo jaučiasi apsvaigęs, sumišęs, gali tapti mieguistas. Nuo tokių medžiagų gali pradėti skaudėti galvą.

Pirmoji pagalba

1. Apsinuodijus psichoaktyviomis medžiagomis, būtina kviesti greitąją pagalbą ar nuvežti nukentėjusįjį į artimiausią sveikatos priežiūros įstaigą. Būtinoji (skubi) pagalba asmenims apsinuodijus psichoaktyviomis medžiagomis teikiama asmens sveikatos priežiūros įstaigose esančiuose reanimacijos skyriuose ir/ar toksikologijos skyriuose.

2. Pirmiausia, jei žmogus sąmoningas, būtina išsiaiškinti, kokias medžiagas jis vartojo. Reikia surinkti aptiktus miltelius, tabletes ir kita, kad gydytojai galėtų nustatyti, kas vartota.