Apie kokias ligas gali pranešti pėdų ir rankų skausmas?

2023-02-23 11:50

Rankų ir kojų skausmai gali užklupti netikėtai po sunkaus darbo ar ilgo vaikščiojimo, tačiau jie gali varginti ir ilgą laiką. Daugelis į tai nekreipia didelio dėmesio, tačiau, kaip pabrėžia specialistai, jei plaštakų ir pėdų skausmas pereina į dilbį ar blauzdą – reikėtų susirūpinti. Tai gali būti vienas iš polineuropatijos – daugybinio įvairios kilmės periferinių nervų pažeidimo – simptomų.

Apie tai, kaip ši liga išsivysto ir kokie gydymo metodai taikomi, pasakoja Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojas neurologas doc. dr. Aleksandras Vilionskis.

Polineuropatijos gali skirtis pagal pažeidžiamus nervus, t.y., jos būna sensorinės, motorinės, sensomotorinės, o pagal eigą – ūminės, poūmios ir lėtinės. Sergant sensorinėmis polineuropatijomis, pasak gydytojo neurologo, labiausiai nukenčia periferinių nervų jutiminės skaidulos, sergant motorinėmis – motorinės skaidulos.

„Laiku atlikta ir tiksli polineuropatijos diagnostika leidžia anksčiau pritaikyti gydymą, tačiau būna, kai net ir esant tiksliai polineuropatijos diagnostikai, ne visais atvejais galima pasiekti norimų gydymo rezultatų“, – teigė dr. A.Vilionskis.

Lėtinės polineuropatijos dažniau vargina vyresnius žmones

Kalbant apie polineuropatijos pasireiškimo dažnį tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, gydytojas neurologas pabrėžė, jog yra daug skirtingų ligų, turinčių panašius klinikinius požymius, pavyzdžiui, išeminis insultas, galvos smegenų auglys ir kt.

Todėl šiuo atveju tikslingiau kalbėti ne apie pačios polineuropatijos, bet apie tam tikrų jos rūšių dažnį. Dažniausiai klinikinėje praktikoje gydytojas sako susiduriantis su lėtinėmis polineuropatijomis, kurios pacientams išsivysto sergant kitomis ligomis.

„Viena dažniausių polineuropatijų, su kuria tenka susidurti, yra diabetinė polineuropatija, taip pat neretai mūsų visuomenėje pasireiškia alkoholinė polineuropatija, ureminė polineuropatija, priešvėžinių vaistų sukelta polineuropatija ir kt., – pasakojo doc. dr. A.Vilionskis. – Deja, ne visais atvejais pavyksta nustatyti polineuropatijos priežastį. Rečiau pasitaikančių ir viena sunkiausių ūminių polineuropatijų yra ūminė uždegiminė, dar žinoma kaip Gijeno Bare sindromas. Jos dažnis siekia 0,4–1,7 atvejų 100 tūkst. gyventojų per metus. Nepaisant pacientams taikomo gydymo, mirštamumas nuo jos siekia 3–5 proc.“.

Kadangi didžioji dalis polineuropatijų yra antrinės, t.y., atsiranda kaip kitų ligų arba jų gydymo komplikacijos, lėtinėmis polineuropatijomis dažniau serga vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės. Ūminėmis polineuropatijomis, anot gydytojo, serga tiek jaunesnio, tiek ir vyresnio amžiaus žmonės. Polineuropatijos gali būti ir paveldimos, tokiais atvejais jų simptomai paprastai pasireškia jau vaikystėje arba paauglystėje.

Simptomai skiriasi pagal ligos tipą

Polineuropatijos gali būti sensorinės, motorinės arba mišrios. Pasak gydytojo neurologo, priklausomai nuo ligos tipo, skiriasi ir simptomatika. Tačiau visoms polineuropatijoms būdinga tai, jog pažeidžiamos distalinės galūnių dalys – plaštakos ir pėdos.

Sergantieji sensorinėmis polineuropatijomis dažnai jaučia deginančio pobūdžio skausmus abiejų plaštakų ir / arba pėdų srityje, jie gali plisti aukštyn, apimant apatines dilbių ir blauzdų dalis.

Asmenys, sergantys motorine polineuropatija, paprastai skundžiasi pėdų ir plaštakų silpnumu, ilgainiui stebimos jų raumenų atrofijos.

„Sergant lėtinėmis polineuropatijomis, simptomai vystosi pakankamai lėtai, o esant ūmiai ligos formai, simptomų progresavimas būna pakankamai greitas (dienomis ar savaitėmis). Tam tikrais atvejais, sergant polineuropatijomis, nukenčia vegetaciniai nervai (jie atsako už impulso perdavimą vidaus organams). Tokiu atveju stebimas vidaus organų funkcijų sutrikimas, pvz., dažnas širdies plakimas, prakaitavimas, spaudimo kritimas atsistojus ir pan. Atsiradus minėtiems simptomams, žmogus gali įtarti polineuropatiją, tačiau diagnozę nustatyti gali tik gydytojas neurologas“, – paaiškino dr. A.Vilionskis.

Viena liga – daugybė priežasčių

Polineuropatijų priežastys yra labai skirtingos. Gydytojo teigimu, dažniausios ūminių polineuropatijų priežastys yra toksinės ir infekcinės: „Taip pat ūminė polineuropatija gali išsivystyti sergant sunkiomis ligomis, sepsiu, kai ilgą laiką taikomas gydymas intensyvios terapijos skyriuje. Tokią būklę vadiname kritinių būklių polineuropatija“.

Lėtinės ir poūmios polineuropatijos išsivysto:

• sergant lėtinėmis ligomis, pvz., cukriniu diabetu, onkologinėmis ligomis,
• piktnaudžiaujant alkoholiu;
• esant mitybos nepakankamumui;
• lėtinės polineuropatijos gali vystytis, veikiant nuodingoms medžiagoms, pvz. švinui, arsenui ir kt.
• vartojant kai kuriuos vaistus, skirtus kitoms ligoms gydyti.

Polineuropatijos gali būti ne tik įgytos, bet ir paveldimos. Pasak gydytojo neurologo dr. A.Vilionskio, viena žinomiausių paveldimų polineuropatijų yra Šarko-Mari-Tuto liga, kuri dažniausiai prasideda vaikystėje arba paauglystėje, tačiau gali prasidėti ir vyresniame amžiuje: „Yra daug šios ligos klinikinių variantų, didžioji jų dalis persiduoda autonominiu dominantiniu būdu, rečiau – autonominiu recesyviniu ir gana retai – su X chomosoma susijusiu dominantiniu arba recesyviniu būdu“.

Gydymas priklauso nuo ligą sukėlusios priežasties

Polineuropatijos diagnozuojamos remiantis paciento nusiskundimais, anamneze, neurologinės apžiūros duomenimis ir atliekant specialų elektrofiziologinį tyrimą – elektroneurografiją.

Konsultacijos metu, anot gydytojo neurologo, stengiamasi išsiaiškinti paciento nusiskundimus, jų progresavimo greitį, gretutines patologijas, vartojamus vaistus ir pan. Neurologinės apžiūros metu nustatomi polineuropatijai būdingi simptomai, pvz., tai gali būti jutimo sutrikimai, raumenų silpnumas, jų atrofija, susisilpnėję arba visai išnykę sausgysliniai refleksai ir pan.

„Kliniškai įtarus polineuropatiją, pacientui rekomenduojamas specialus tyrimas (elektoneuromiografija), kuris leidžia objektyvizuoti nervo pažeidimo lygį ir t.t. Kai kuriais atvejais gali būti reikalingi ir papildomi tyrimai, kurių būtinumą ir apimtį nustato gydytojas neurologas, – paaiškino dr. A.Vilionskis ir pridūrė, jog polineuropatijos gydymas priklauso nuo jį sukėlusios priežasties. – Diagnozavus ūminę uždegiminę polineuropatiją, pacientui taikomas gydymas plazmafereze arba lašinamas žmogaus imunoglobulinas. Tačiau dažniausia specifinio gydymo nėra, todėl taikomas simptominis gydymas, kurio tikslas – numalšinti varginančius simptomus“.

Taip pat rekomenduojamas adekvatus pagrindinės ligos (jei ji yra nustatyta) gydymas. Rekomenduojama šalinti išorinius veiksnius, sukeliančius polineuropatiją. Taip pat gali būti rekomenduojamas reabilitacinis gydymas.

Profilaktinės priemonės – gana ribotos

Pavėluota lėtinių polineuropatijų diagnostika, gydytojo neurologo teigimu, nėra pavojinga ir nesukelia kitų pasekmių, tačiau, jei žmogus negauna reikiamo gydymo, tiesiog ilgainiui prastėja jo gyvenimo kokybė.

„Sergant ūmine uždegimine polineuropatija, gydymas turi būti pradėtas kuo anksčiau, siekiant pagerinti pasveikimo prognozę. Tačiau noriu pabrėžti, jog jos diagnostika dažnai būna apsunkinta, o jai būdingi pakitimai, atliekant diagnostinius tyrimus, nustatomi tik praėjus 7–10 dienų nuo ligos pradžios. Maža to, jeigu tyrimai atliekami per anksti, jie gali būti absoliučiai normalūs, o tai dar labiau apsunkina ligos diagnostiką“, – sakė dr. A.Vilionskis.

Kalbant apie polineuropatijų profilaktinės priemones, pasak gydytojo, jos yra itin ribotos. Tad pagrindinis jo patarimas – laiku gydyti kitas ligas, galinčias sukelti polineuropatiją, bei vengti išorinių veiksnių, galinčių šią ligą išprovokuoti.