Pilvo sienos išvaržos. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Pilvo išvarža – tai pilvaplėvės (pilvo ertmę iš vidaus dengiančio lapelio) ir pilvo ertmėje esančių organų (dažniausiai žarnų) išsiveržimas į paodį pro pilvo sienoje esančius raumenų tarpus ar kanalus. Dažniausiai pasitaiko kirkšnies, šlaunies ir bambos išvaržos, rečiau – baltosios pilvo linijos, pooperacinės išvaržos.

Ligos eiga

Ties kirkšnimis, bamba, viršutinėje šlaunies dalyje ar kitoje vietoje atsiranda elastingas darinys – vadinamasis išvaržos maišas. Jei pilvo sienos tarpas, pro kurį išsiveržė pilvaplėvė, pakankamai platus, tai išvarža gali būti atsistatanti, t.y. atsiranda tik kosint, keliant svorį ir pan., o po to atsistato savaime ar ją atstatoma paspaudus rankomis. Per ilgą laiką pilvaplėvė traumuojama, atsiranda uždegiminių pokyčių, ji „prilimpa“ prie pilvo sienos ir išvarža nebeatstatoma. Atlikus išvaržos operaciją, jau kitą dieną galima keltis iš lovos, o iš ligoninės išrašoma 4-5 parą (jei nėra komplikacijų). Jei nekomplikuota išvarža neoperuojama, vėliau ji gali didėti arba įstrigti. Po operacinio gydymo per 5 metus pakartotinių išvaržų susidaro iki 10 proc. atvejų.

Į viršų