Vėjaraupiai. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Vėjaraupiai (lot. varicella) – tai ūminė infekcinė liga, kuriai būdingas pūslelinis odos išbėrimas bei karščiavimas. Tai viena dažniausiai pasitaikančių infekcinių ligų po gripo ir ūminių virusinių viršutinių kvėpavimo takų ligų. Vėjaraupiais daugiausia serga 5-9 metų vaikai, tačiau gali sirgti ir naujagimiai.

Ligos eiga

Pirmieji ligos požymiai pasirodo po 12-21 dienos nuo užsikrėtimo. Tiek laiko trunka vadinamasis inkubacinis (slaptasis) periodas. Staiga temperatūra pakyla iki 37,5-38,5 C; vaikas tampa vangus, blogiau valgo ir miega; vyresniems vaikams gali skaudėti galvą. Pagrindinis simptomas – bėrimas būdingais šiai ligai spuogais: iš pradžių atsiranda dėmelė, iš jos – pripildyta skaidraus skysčio pūslelė, šiai supliuškus, po 3-5 dienų susiformuoja šašelis. Viename plote galima rasti ir dėmelių, ir pūslelių, ir šašelių. Toks bėrimas atsiranda ant veido, plaukuotos galvos dalies, liemens, rankų, kojų. Ant delnų, padų spuogų paprastai nebūna. Neretai išberia gleivinę – burnos, lytinių organų. Čia pūslelės greitai trūksta ir susidaro kraujuojančių opelių, kurias skauda. Išbertas vietas labai stipriai niežti, vaikas kasosi, net draskosi. Beria 3-4 ir net iki 7 dienų. Po šašelio dar kokius 3 mėnesius gali likti dėmelė, kuri vėliau išnyksta. Paprastai randų bėrimo vietose nelieka. Kadangi vaikas labai kasosi ir dažnai nusidrasko iki žaizdelių, į kurias patenka nešvarumų, neretai spuogeliai supūliuoja, o išgijus, jų vietose lieka randelių. Vieną kartą persirgus vėjaraupiais, daugiau jie nebepasikartoja.

Į viršų