Skarlatina. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Skarlatina (lot. scarlatina) – tai ūminė infekcinė liga, kuriai būdinga angina, smulkus taškinis odos bėrimas ir įvairus vidaus organų pažeidimas.

Ligos eiga

Staiga iki 39-40oC pakyla temperatūra, vaikui skauda gerklę, galvą, pilvą, pykina, kartais jis vemia. Parausta, paburksta tonzilės, ant jų dažnai atsiranda apnašų, padidėja, pasidaro skausmingi kaklo limfmazgiai. Ant liežuvio atsiranda gelsvai baltų apnašų. Po 2 dienų liežuvis nusivalo, išryškėja jo speneliai, jis pasidaro panašus į avietę. Praėjus 12-24 valandoms nuo ligos pradžios, visą kūną (ypač pažastis, kirkšnis, pakinklius, alkūnių linkius) išberia smulkiomis raudonomis susiliejančiomis dėmelėmis. Veidas pasidaro ryškiai raudonas, pabalusi lieka tik oda ties nosimi ir smakras (vadinamasis skarlatinos trikampis). Bėrimas laikosi nuo kelių valandų iki 8-10 dienų. Po išbėrimo praėjus kelioms dienoms jis nyksta, temperatūra mažėja. Antrą ligos savaitę kaklo, liemens, ausų, kojų ir rankų oda pradeda šerpetoti, delnų ir padų – smarkiai luptis. Tai trunka apie 10 dienų. Pirmi ligos požymiai pasirodo po 1-7 (kartais 12) dienų nuo užsikrėtimo. Tiek laiko trunka vadinamasis inkubacinis (slaptasis) periodas. Ligos eiga gali būti lengva, vidutinio sunkumo ir sunki, kuomet reikalingas gydymas ligoninėje. Vieną kartą susirgus skarlatina, dažniausiai ji nebepasikartoja. Tačiau pasitaiko atvejų, kai šia liga susergama vėl.

Į viršų