Rachitas. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Rachito profilaktika skirstoma į prenatalinę (iki mažylio gimimo) ir postnatalinę (gimus mažyliui) bei nespecifinę ir specifinę.

Prenatalinė rachito profilaktika pradedama dar kūdikiui negimus. Nėščioji turi laikytis reikiamo dienos režimo, kasdien ne mažiau kaip 2-4 valandas praleisti lauke. Svarbi tinkama mityba – nėščiosios dienos racione turi būti mėsos, žuvies, varkšės, sūrio, pieno ar rūgpienio. Yra žinoma, jog nėštumas turi įtakos vitamino D metabolizmui, didina jo suvartojimą. Dėl to siūloma paskutinius 3 nėštumo mėnesius nėščiosioms skirti vitamino D ir vitamino A preparatų kasdien.

Vaikui gimus svarbu natūralus maitinimas bent iki 4-6 mėnesių amžiaus. Reikia atsiminti, kad moteris, norinti ilgai turėti pieno, privalo laikytis tinkamo dienos režimo bei racionaliai maitintis. Į žindyvės radioną turi įeiti reikiamas kiekis baltymų, nesočiųjų riebalų rūgščių, vitaminų, mikroelementų. Taip pat žindyvei siūloma skirti vitamino D, nes motinos piene vitamino D būna nedaug, ypač per pirmąsias 3-4 savaites po gimdymo, kol bus pradėta šio vitamino duoti kūdikiui. Išnešiotiems kūdikiams rekomenduojama jau nuo 3 gyvenimo savaitės skirti vitamino D, o neišnešiotiems kūdikiams – nuo 7 paros kasdien iki 1,5 metų amžiaus..

Rachito profilaktikai vertingi žuvų taukai. Verta paminėti, jog mamos turėtų išmokti suskaičiuoti, kokią paros ir kursinę vitamino D dozę gavo jos kūdikis ir įrašyti šiuos duomenis į atskirą sąsiuvinį. Tai padėtų išvengti grėsmingos ligos – vitamino D hipervitaminozės.

Kalcio preparatų kartu su profilaktinėmis vitamino D dozėmis skirti netikslinga, jei vaikas maitinamas motinos pienu.