Kiaulytė (epideminis parotitas). Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Kiaulytė (epideminis parotitas) – tai ūminė infekcinė liga, kuriai dažniausiai būdingas paausio seilių liaukos, rečiau kitų organizmo liaukų (seilių, pieno, kasos, kiaušidės, sėklidės) uždegimas, o kartais ir galvos smegenų dangalo pažeidimas.
Kiaulytė perduodama oro-lašeliniu keliu ar tiesioginio kontakto metu.

Priežastys

Kiaulytę sukelia Paramyxo grupės virusas, priklausantis RNR virusų grupei. Užsikrečiama nuo sergančiojo kiaulyte, kuris pavojingas aplinkiniams kelios dienos iki susirgimo pradžios ir 7-9 dienas po pirmųjų ligos simptomų pasireiškimo. Virusai dažniausiai apsigyvena liaukiniame audinyje, o ypač seilių liaukose, ir su mažais seilių lašeliais čiaudint ar kalbant patenka į orą. Užsikrėsti galima ir nuo nesergančio kiaulyte viruso nešiotojo, o taip pat liečiant ligonio daiktus, ant kurių nusėda lašeliai su virusais. Į žmogaus organizmą sukėlėjai patenka pro nosies, burnos gleivinę, iš čia prasiskverbia į kraują, o vėliau nukeliauja į liaukas, galvos smegenis ir ten sukelia uždegimą. Dažniausiai kiaulyte serga 5 -15 m. vaikai (berniukai labiau nei mergaitės). Naujagimiai ir mažyliai iki 6 mėnesių serga retai, nes juos dar tebesaugo iš motinos nėštumo metu gautas imunitetas (jei motina sirgo šia liga). Greičiau sunegaluoja tokio amžiaus neišnešioti ir gimę mažo svorio vaikai, turintys nusilpusią imuninę („gynybos”) sistemą. Jei anksčiau kiaulyte nėra sirgę ir yra neskiepyti, gali užsikrėsti ir vyresni vaikai bei suaugę. Jiems ligos eiga sunkesnė. Dažniausiai kiaulyte susergama žiemą ir pavasarį.

Į viršų