Dauno sindromas – tai įgimta liga, kuriai būdinga 21 chromosomos trisomija (žmogus vietoje dviejų 21 poros chromosomų turi tris chromosomas) , dauginės raidos anomalijos, protinės raidos atsilikimas, mažosios anomalijos. Sinonimai: Dauno liga, 21 chromosomos trisomijos sindromas.
Ligos eiga
Dauno sindromu sergantys naujagimiai sveria mažiau nei jų sveiki bendraamžiai.
Augant jiems vėliau užsidaro momenėliai, jie vėliau pradeda laikyti galvą, sėdasi tik sulaukę metų, o vaikščioti pradeda tik 2 metų amžiaus.
Suaugusių asmenų vidutinis ūgis 140-150 cm.
Jų galva maža, pakaušis plokščias, veidas apvalus, akių plyšys įstrižas, ausų forma neįprasta, vėliau pradeda dygti dantys, kurie dažniausiai būna deformuoti, greitai genda, liežuvis didelis, netelpantis burnoje, todėl dažnai būna iškištas, pakitusi viršutinio žandikaulio forma.
Atsilieka kaulėjimo procesai, kai kurie kaulai būna deformuoti.
Visi ligoniai būna psichiškai atsilikę (20% sunkaus laipsnio, 75% vidutinio, 5% lengvo laipsnio).
Tačiau šie ligoniai dažniausiai būna labai draugiški, meilūs, geraširdžiai, mėgsta mėgdžioti suaugusius.
Būdami 2-6 metų gali pradėti tarti kai kuriuos atskirus žodžius, vėliau gali kalbėti trumpomis frazėmis.
Šių ligonis fizinis ir protinis vystymasis ryškiai atsilieka nuo sveikų bendraamžių.
Jų judesiai lieka lėti, nekoordinuoti. Sergantys Dauno sindromu asmenys turi polinkį dažniau sirgti kai infekcinėmis ligomis (pvz. plaučių uždegimais), nes jų atsparumas sumažėjęs.
Gyvenimo trukmė tokių ligonių būna trumpesnė negu sveikų asmenų.