Žemas kraujo spaudimas (hipotenzija, hipotonija). Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Arterinė hipotenzija kyla dėl per mažo arterinio kraujospūdžio. Ji labai būdinga merginoms ir jaunoms moterims iki 30 m. amžiaus. Tokia būklė gali būti trumpalaikė arba nuolatinė. Trumpalaikei priskiriami žmonės, kuriems sumažėjusį kraujo spaudimą sukelia kokia nors kita negalia. Dažniausiai tai gali būti po ūmių ir lėtinių infekcinių ligų, nervinės įtampos (sergant įgimtomis nervų ligomis, Parkinsono liga, alkoholizmu, išsėtine skleroze), netinkamos mitybos, sutrikus kraujotakai, esant širdies nepakankamumui, sutrikus širdies ritmui, hormoninio pobūdžio sutrikimams (esant liaukų navikams, nepakankamai jų veiklai, trūkstant gliukozės). Nuolatinei būklei priskiriami visi kiti ligoniai, kuriems mažas ktaujospūdis yra tarsi norma.

Pagal savo kilmę hipotenzija gali būti laikina, susijusi su profesine žmogaus veikla arba sukelta su amžiumi organizmo patiriamų pokyčių. Laikinąja hipotenzija paprastai skundžiasi žmonės, kurie yra labai jautrūs elektromagnetiniam spinduliavimui, triukšmui bei vibracijoms. Šio pobūdžio hipotenziją taip pat gali sukelti ir kai kurios cheminės medžiagos. Profesine hipotenzija serga praktiškai visi sportininkai – taip jų organizmas reaguoja į nuolatines fizines perkrovas.

Hipotonija gali pasireikšti ir nėščioms moterims. Per nėštumo laikotarpį būna 2 tarpsniai, kai kraujospūdis gali kritiškai sumažėti. Tai 5–6 nėštumo mėnuo ir paskutinis nėštumo trečdalis. Sunki gimda gulint spaudžia apatinę tuščiąją veną ir trukdo kraujui tekėti. Todėl gulint pykina, išblykšta veidas, smarkiai plaka širdis.