Varikozė. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Ligos pradžioje dažnai būna tik subjektyvių pokyčių. Jaučiamas kojų sunkumas, nuovargis, ypač dienos pabaigoje. Kojos dažnai tirpsta, žmogui atrodo, lyg po jas bėgiotų skruzdėlės. Kartais truputį patinsta padai, kulkšnys. Gali nesmarkiai paryškėti venų tinklas. Pirmieji simptomai dažnai išryškėja pavasarį, vasarą, orams atšilus, ilgiau stovint ar sėdint. II stadijos metu jau išryškėja odos pokyčiai. Oda ima plonėti, kinta jos pigmentacija, išryškėja venų tinklas, pradeda tinti blauzdos, tinimas kyla aukštyn. Blauzdos apimtis vakare gali padidėti net iki 2-6 cm, tačiau šie pokyčiai dar laikini. Varikozinės venos jau matomos, ligai progresuojant, pacientas jaučia skausmą, kuris lydi lėtinį venų uždegimą, būdingą šiai stadijai. Vėliau, kai varikoziniai mazgai būna jau išsivystę, pacientas skausmo nebejaučia, išskyrus komplikacijas. III stadija Išsivysto odos egzema (ryškus spalvos, pigmentacijos pokytis), atsiranda trofinių opų (žaizdelių dėl audinių mitybos sutrikimo), gali išsivystyti dramblialigė (galūnė tampa itin stora dėl limfos apytakos sutrikimo). Liga paprastai vystosi lėtai progresuodama. Ji pavojinga, kadangi visos progresuojančios varikozės komplikuojasi trofinėmis opomis, kurios negyja, nes aplink nėra normalios kraujotakos, susidaro atviri vartai infekcijai. Jei infekcija nekontroliuojama, kyla sepsio – sunkios būklės, galinčios pasireikšti daugelio gyvybei svarbių organų nepakankamumu, pavojus. Venos sienelė tampa trapi, gali plyšti net nuo nelabai stipraus kojos sutrenkimo. Pasekmė – gausus kraujavimas.