Šokas. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Šokas (angl. shock – smūgis, sukrėtimas) tai sunkus patologinis procesas, kai gyvybei svarbių organų funkcija išsenka tiek, kad žmogui gresia mirtis.

Priežastys

Dažniausios šokų rūšys:
  • Trauminis;
  • Nudegiminis;
  • Hipovoleminis, hemoraginis (hipovolemija – organizmo skysčių netekimas, pvz. labai gausiai vėmus, viduriavus; hemoragija – kraujavimas. Abiem atvejais labai sumažėja organizme cirkuliuojančių skysčių tūris – volemija);
  • Anafilaksinis (kilus staigiai alerginei reakcijai);
  • Kardiogeninis (sutrikus širdies, kaip siurblio, funkcijai);
  • Sepsinis (infekcinis);
  • Po kraujo perpylimo;
  • Elektrošokas ir kt.
  • Didžiausią pavojų kelia smulkiausių kraujagyslių kraujotakos (mikrocirkuliacijos) sutrikimas, tai sąlygoja ląstelių ir audinių mitybos, dujų (ypač svarbių ę deguonies ir anglies dvideginio ), jonų, skysčių apykaitos sutrikimus. Dėl to, kad pažeidžiami biologiniai audiniai, organizmas stengiasi adaptuotis prie esamo pažeidimo, tačiau tos reakcijos nėra pakankamos, jei pažeidimo laipsnis didelis. Tada sutrinka natūrali automatinė organizmo gyvybinių funkcijų ( kraujotakos, kvėpavimo ir kt.) reguliacija. Matomas rezultatas – ūminis širdies ir kraujagyslių sistemos, mikrocirkuliacijos nepakankamumas. Lengviausiai nustatomas požymis – arterinio kraujospūdžio sumažėjimas. Tai būdinga visų rūšių šokui. Dėl to, kad sumažėja kraujospūdis bei sutrinka audinių mikrocirkuliacija – audiniai „badauja (negauna deguonies, sutrinka medžiagų apykaita), šie pakitimai iki tam tikro laiko būna grįžtami. Kai daugėja negrįžtamų pakitimų, žmogus miršta. Jei šokas lengvas, organizmo adaptacinės ir atsakomosios reakcijos yra pakankamos, mikrocirkuliacijos nepakankamumas nėra labai išreikštas, šokas gali praeiti savaime.

    Į viršų