Kojų venų trombozė. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Venų trombozė – ūmus procesas, kurio metu venos užkemšamos trombu, sutrinka veninio kraujo nutekėjimas. Simptomai: galūnių skausmai, sunkumas, niežėjimas, tinimas, pamėlynavimas, išsiplėtusios venos.

Medicininis gydymas

Pagrindinis gydymo tikslas – sumažinti komplikacijų, ypač plaučių arterijos tromboembolijos, riziką. Skiriamas heparinas, kuris lašinamas į veną. Vaistas veikia krešėjimo sistemą, neleisdamas susidaryti trombui. Nuolat stebimi kraujo krešėjimo rodikliai, nes perdozavus heparino, gali kilti kraujavimo pavojus. Atsižvelgiant į krešėjimo rodiklius, heparino dozė koreguojama.

Taip pat skiriama mažos molekulinės masės heparino, švirkšciamo po oda (bemiparinasfragminas, fraksiparinas ir kt.) kartu su orfarino tabletėmis. Šiuos vaistus būtina griežtai vartoti tiek, kiek paskyrė gydytojas. Gydymas paprastai trunka 3-6 mėn, o jeigu kartojasi giliųjų venų trombozės paūmėjimai, reikia visą gyvenimą vartoti orfariną. Atvejais kai trombas užkemša didelę kraujagyslę ir yra didelis pavojus gyvybei, skiriama trombolitikų (pvz. streptokinazė ar alteplazė), tačiau trombozės trukmė turi būti iki 48 valandų.

Gali būti taikomas chirurginis gydymas – atliekama trombektomija, šuntuojanti operacija, kurio metu nuo trombų išlaisvinamos venos, kraujo tėkmė nukreipiama į kitą koją. Jei gydant heparinu ar kitais antikoaguliantais venų trombozė progresuoja, kartojasi tromboembolizacijos į plaučius epizodai, yra trombų, galinčių atitrūkti, arba negalima vartoti antikoaguliantų, į apatinę tuščiąją veną gali būti implantuojamas filtras – vadinamasis „skėtis", sulaikantis trombus.

Į viršų

Gydytojai

Kardiologas

Reitingas

Vilnius

Kraujagyslių chirurgas

Vilnius

Kardiologas

Reitingas

Vilnius

Į viršų