Atviras arterinis latakas (aal). Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Atviras arterinis latakas (AAL) – tai širdies yda, kai naujagimiui išlieka atvira funkcionuojanti jungtis tarp aortos ir plaučių arterijos, apeinant mažąjį kraujo apytakos ratą (vaisius gimdoje „nekvėpuoja“ plaučiais: visą deguonį su krauju teikia motinos kraujas). Po gimimo latakas turi susitraukti, o per kelias savaites – visiškai užakti. Prieš laiką gimusiems naujagimiams AAL gali užakti vėliau arba neužakti.

Ligos eiga

Visa ydos eiga ir simptomatika priklauso nuo defekto dydžio. Jei defektas mažas, gali nebūti jokių simptomų. Jei vidutinio dydžio – ligos simptomų atsiranda po dvidešimtųjų gyvenimo metų. Jaučiamas greitas nuovargis, dusulys, dažnesnis širdies plakimas (nuo pavienių permušimų iki prieširdžių virpėjimo), dažnos kvėpavimo takų ligos (dažni peršalimai), menka kūno sandara, išblykšta oda. Ligoniui dažnai šąla rankos, šiltame vandenyje mėlynuoja nagai, sutrumpėja kairė ranka. Aortoje yra daug didesnis spaudimas nei plaučių arterijoje, kuria į plaučius teka kraujas. Esant atvirai aortos ir plaučių arterijos jungčiai, dalis arterinio kraujo iš aortos nuolat patenka į plaučių arteriją, kur maišosi su veniniu. Daugiau kraujo priteka į plaučius, didėja spaudimas plaučių arterijoje, vystosi negrįžtami pokyčiai plaučių kraujagyslėse (plautinė hipertenzija). Daugiau kraujo priteka ir į kairįjį prieširdį bei skilvelį, išsiplečia šios širdies dalys. Ilgainiui išsivysto širdies nepakankamumas. 75 proc. prieš laiką gimusių naujagimių AAL užanka savaime. Po trečiojo gyvenimo dešimtmečio užanka retai. Jei operuojama laiku, gyvenimo trukmė normali. Pavėlavus atsiranda negrįžtamų pokyčių plaučių kraujagyslėse, vystosi širdies nepakankamumas.

Į viršų