Aritmija. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Aritmija – tai širdies ritmo sutrikimai. Nuolat susitraukdama ir išsiplėsdama širdis vienodu ritmu varinėja kraują. Bet koks šio ritmo dažnumo sutrikimas ir vadinamas aritmija.

Ligos eiga

Laikini ir reti ritmo sutrikimai sveikam žmogui natūralūs ir visai nekenksmingi. Pavyzdžiui, sinusinė arba kvėpavimo aritmija: įkvepiant pulsas retėja, iškvepiant dažnėja. Jei širdis plaka dažniau, esant fiziniam ar emociniam krūviui, jei pakyla kūno temperatūra– tai taip pat normali sveikos širdies reakcija. Vienetinės ekstrasistolės – reti neritmiški širdies dūžiai, jaučiami kaip permušimai, – taip pat dar laikomi norma. Kiekvienam žmogui per parą jų gali būti keliasdešimt.
Tačiau, jei dažnai jaučiamas širdies suspurdėjimas, permušimai, nelygus plakimas, reikia manyti, kad tai jau ligos – aritmijos – simptomai.
Širdies aritmijos metu sutrinka širdies veikla, ko pasekoje neužtikrinamas pilnavertis organų aprūpinimas krauju, o tuo pačiu ir maisto medžiagomis bei deguonimi. Dėl nepakankamai efektyvios kraujotakos jaučiamas silpnumas, fizinio krūvio netoleravimas, dusulys. Ritmo sutrikimui užsitęsus, gali vystytis širdies nepakankamumas.
Sinusinės, prieširdžių (viršskilvelinės) aritmijos yra mažiau pavojingos. Pačios pavojingiausios yra širdies skilvelių aritmijos. Dėl tokios aritmijos žmogus gali staiga mirti, nes, atsiradus skilvelių virpėjimui ar tachikardijai, nutrūksta kraujotaka.
Moterys dažniausiai aritmiją pajunta sulaukusios 50–55 metų. Į širdies ritmo sutrikimus jos paprastai reaguoja gana jautriai, jie sukelia panikos priepuolius. Pagyvenusiems vyrams aritmija dažnai pasireiškia esant ramybės būsenos, pavalgius arba miegant.

Į viršų