Aritmija. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Jei medikai nustato aritmiją, reikia išsiaiškinti jos kilmę ir nuspręsti, gydyti ją ar ne. Jei tai gerybinė aritmija dėl vegetacinės disfunkcijos (tokią aritmiją junta apie 70 proc. žmonių), galime būti ramūs – vaistų nuo aritmijos nereikia. Tačiau jei aritmija kyla dėl kitų priežasčių, ji yra pavojingesnė. Pirmiausia gydoma ligą sukėlusi priežastis. Jei aritmijas sukelia išeminė širdies liga, reikia gydyti ją, jei problemos kyla dėl padidėjusio kraujospūdžio – reikia jį kontroliuoti. Jei aritmijos kyla dėl nervų sistemos disfunkcijos - reikia sureguliuoti vegetacinę nervų sistemą (vaistais, taip pat keičiant gyvenimo būdą, naudojant psichoterapiją, klimato terapiją, kurorto terapiją).

Yra ir vaistų, kurie neleidžia kilti aritmijoms. Jais gydoma apie trečdalis visų aritmijų.

10–15 proc. aritmijų gydomos invaziniu būdu (įkišus kateterius pro stambiąsias kraujagysles) ir lazeriu, krioabliacija, radiodažnuminė energija, kitais šiuolaikiniais metodais. Tokių procedūrų metu sunaikinami papildomi laidumo takai ar aritmogeniniai židiniai. Po jų dalis ligonių visiškai pasveiksta.

Sunkių aritmijų atvejais šiandien jau vis rečiau daromos operacijos atveriant krūtinės ląstą.

Širdį stiprina ir jos veiklos sutrikimus šalina magnio, kalio preparatai, specialūs medžiagų apykaitą gerinantys vaistai.

Kartais aritmija gydoma naudojant radijo dažnius. Į širdį įvedamas kateteris, randama vieta, sukelianti ritmo sutrikimą, ir ši zona suardoma, padedant radijo dažniams. Po tokios procedūros pacientas dažniausiai pasveiksta.

Jei nustatoma ligos priežastis ir ji pašalinama, aritmija paprastai išnyksta. Jauniems žmonėms kartais užtenka laikytis režimo, pakankamai ilsėtis. Labai sunkiais atvejais implantuojamas kardiostimuliatorius.