Aortos vožtuvo susiaurėjimas. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Aortos vožtuvo susiaurėjimas, vožtuvo stenozė - širdies yda, kuri sąlygoja širdies nepakankamumo vystymąsi. Vožtuvui susiaurėjus sunkiau prastumiamas kraujas pro jį.

Ligos eiga

Širdis – tai tuščiaviduris raumeninis organas, turintis keturias ertmes – du prieširdžius ir žemiau jų esančius du skilvelius bei keturis vožtuvus. Kairįjį ir dešinįjį skilvelius skiria tvirta raumeninė pertvara, o kairįjį ir dešinįjį prieširdžius – plonesnė pertvara. Sunkiausias darbas tenka kairiajam skilveliui, todėl jis didžiausias, jo sienelės storiausios. Kairįjį skilvelį nuo kairiojo prieširdžio skiria dviburis vožtuvas, vadinamas mitraliniu. Dešinįjį skilvelį nuo dešiniojo prieširdžio skiria triburis vožtuvas. Iš kairiojo skilvelio išeina stambiausia organizmo arterija – aorta, o iš dešiniojo skilvelio – plaučių arterija. Abi šias arterijas skiria aortos ir plaučių arterijos vožtuvai. Vožtuvų paskirtis – ritmiškai atsidarinėjant leisti pratekėti kraujui, o kai jie užsidaro, neleisti kraujui grįžti atgal. Širdies skilvelių raumenims stipriai susitraukinėjant, kraujas išstumiamas į aortą ir plaučių arteriją. Ši širdies veiklos fazė vadinama sistole. Skilvelių atsipalaidavimas ir poilsis vadinamas diastole. Diastolės metu atsidaro mitralinis ir triburis vožtuvai ir kraujas iš prieširdžių užpildo skilvelius. Taigi kraujas iš organizmo audinių stambiosiomis kraujagyslėmis atiteka į prieširdžius, pro vožtuvus patenka į skilvelius, ir aorta bei plaučių arterija išteka iš skilvelių. Šią darnią veiklą sutrikdo vožtuvų pažeidimas. Vožtuvams susiaurėjus, tai vadinama vožtuvo stenoze, yra sunkiau prastumti kraują pro jį, o kai vožtuvas išsiplečia, atsiranda jo nesandarumas, dalis kraujo grįžta pro nepakankamai užsidariusį vožtuvą. Dažniausiai pasitaiko aortos ir mitralinio vožtuvo pažeidimai, o triburis ir plaučių arterijos vožtuvai pakenkiami retai.

Susiaurėjus aortos angai, pro siauresnę ertmę kairiajam skilveliui sunkiau išstumti kraują, todėl didėja spaudimas jame, jo sienelės ima storėti. Ilgą laiką žmogus nejaučia jokių simptomų, nes kairysis skilvelis „pripratęs” prie didelių spaudimų. Tačiau bėgant metams, kairysis skilvelis ima silpti, vystosi širdies nepakankamumas. Ilgą laiko ši liga niekaip nepasireiškia. Atsiradę simptomai informuoja, kad žmogų būtina greičiau operuoti, nes gydymas vaistais jau neefektyvus.

Į viršų