Šizoafektinis sutrikimas. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Šizoafektinis sutrikimas – tai susirgimas, kuriam būdingi periodiškai atsirandantys priepuoliai, kurių metu pasireiškia ir nuotaikos sutrikimų, ir šizofrenijos simptomai, atsirandantys vienu metu ar keleto dienų intervalu. Šizoafektinis sutrikimas diagnozuojamas tada, kai esant mišriai simptomatikai ligos epizodas neatitinka nei šizofrenijos, nei depresijos, nei ma­nijos epizodo kriterijų.

Ligos eiga

Šizoafektinio sutrikimo simptomatika apima visus šizofrenijos, manijos ir depresijos simptomus. Afektiniai simptomai gali pasireikšti nuolatos arba priepuoliais, psichoziniai simptomai gali atitikti nuotaiką arba ne. Šizofrenijos ir nuotaikos sutrikimų simptomai gali pasireikšti vienu metu ar keleto dienų intervalu. Psichoziniai simptomai gali atitikti arba neatitikti ligonio nuotaikos. Šiuolaikinėse klasifikacijose skiriamas šizoafektinio sutrikimo depresinis, manijos ir mišrus tipas. Išsivysčius depresiniam tipui, ligonį vargina bloga nuotaika, sunku susikaupti, sukoncentruoti dėmesį, sutrinka miegas, nesinori nieko daryti, pablogėja apetitas, krenta svoris, ligonis nebepasitiki savimi, jaučia kaltės, beviltiškumo jausmus. Tuo pačiu metu ar praėjus keletui dienų, pasikeičia paciento elgesys, jam gali atrodyti, kad yra sekamas, kartais atsiranda gąsdinantys, komentuojantys, liepiantys balsai, gali atrodyti, kad kažkas jį valdo iš išorės. Sergant šizoafektinio sutrikimo manijos tipu, atsiranda pakili nuotaika, pernelyg didelis pasitikėjimas savimi, didybės kliedesiai, pagreitėja judesiai, asociacijos, kartais pacientas tampa piktas, dirglus, sujaudintas. Jam gali atrodyti, kad jo mintys žinomos aplinkiniams ar, atvirkščiai, jis gali skaityti kitų žmonių mintis, kad jo mintys atimamos ar įdedamos. Kartais girdi balsus, atrodo, kad jo veiksmai, mintys yra kažkieno valdomi. Esant šizoafektinio sutrikimo mišriam tipui, greta šizofrenijos simptomų stebimas mišrus, depresinis ir pakilios nuotaikos afektas. Šizoafektinis sutrikimas gali pasireikšti priepuoliais, tarp kurių stebimos remisijos arba eiga gali būti nepertraukiama, lėtinė, sąlygojanti asmenybės defektą. Prognozė geresnė nei sergant šizofrenija, tačiau blogesnė nei sergant nuotaikos sutrikimais. Be to, prognozė tuo blogesnė, kuo klinikoje daugiau šizofrenijos simptomų.

Į viršų