Širdies neurozė. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Širdies neurozė – funkcinis kraujagyslių inervacijos sutrikimas, kuriam būdinga staigus odos paraudimas arba išblyškimas, prakaitavimas, tirpimas.

Ligos eiga

Nerviniai širdies veiklos sutrikimai pasireiškia nemaloniais pojūčiais širdies srityje. Ligonį kamuojantys širdies skausmai. Jie juos apibūdina kaip duriamus arba plėšiamus. Tokie skausmai gali trukti nuo keleto valandų iki keleto dienų. Sustiprėja širdies plakimas, atsiranda prakaitavimas, drebulys, silpnumas, svaigimas, padažnėja kvėpavimas ir kosulys. Jaučiami nuolatiniai skausmai, deginimas, sunkumas ar įtampa, pūtimo, ištempimo bei kitokie sunkiai nupasakojami pojūčiai galūnėse ar atskirame organe. Žmonėms dažnai būna pablyškusi arba paraudusi veido oda, atšalusios galūnės, kraujo priplūsta į galvą. Be širdies ir kraujagyslių, gali būti ir kitų funkcinių nervų sistemos sutrikimų, jie pasireiškia nuovargiu, nemiga, išsiblaškymu, nerimu, apatija, galūnių drebėjimu. Tokie ligoniai nuolat jaučiasi prislėgti, dažnai liūdi, verkia. Jie skundžiasi, kad sunku kvėpuoti, stinga oro, todėl yra priversti kartkartėmis giliai atsidusti. Visa tai atsiranda dėl nervinės įtampos. Jiems neturi įtakos fizinis krūvis (tuo jie skiriasi nuo stenokardijos), bet labai svarbūs ligonio išgyvenimai. Veikiamos streso hormonų smulkios kraujagyslės, maitinančios širdį, susitraukia, todėl į ją mažiau patenka deguonies ir maistingųjų medžiagų. Širdies raumuo apie pasikeitimus siunčia signalą nervų sistemai. Atsakydamos smegenys „duoda komandą” arterijoms išsiplėsti ir nemalonūs pojūčiai praeina, širdis nustoja smarkiai plakti. Kai tik jis nusiramina ir pamiršta nemalonumus, skausmas išnyksta.

Į viršų