Obsesinis-kompulsinis sutrikimas. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Obsesinis-kompulsinis sutrikimas pasižymi įkyriomis mintimis ar veiksmais, kurie suvokiami kaip savi, tačiau yra nemalonūs, beprasmiški ir varginantys. Obsesijomis, arba įkyrybėmis, vadinamos mintys, idėjos, potraukiai ar vaizdiniai, kurie įkyriai ir stereotipiškai grįžta į sąmonę, ligonis stengiasi joms atsispirti, bet nesugeba. Jos nepaklūsta paciento norams ir dažnai prieštarauja jo valiai. Kompul­sijomis vadinami tokie paciento veiksmai, kurie, nuolat ir stereotipiškai kar­tojami, kartais tampa ištisais ritualais, tačiau neturi realios prasmės. Tie ritualai dažnai skirti simboliškai apsaugoti ligonį ar jo artimuosius nuo mažai tikėtinos grėsmės, ir pats žmogus paprastai suvokia jų beprasmiškumą ir ne­sėkmingai bando su jais kovoti.

Priežastys

Šio susirgimo atsiradimui įtakos turi galvos smegenų trauma, nustatyta, kad didelė dalis ligonių patiria jas gimdymo metu. Šia liga dažniau serga kairiarankiai, tai liudija tam tikri pakitimai kairiajame smegenų pusrutulyje. Labai sunkiais atvejais nustatomos išsiplėtusios galvos smegenyse esančios ertmės. Įtakos taip pat turi paveldimumas – nustatytas didesnis susirgimų dažnis pirmos eilės giminaičių tarpe. Iškelta hipotezė, kad įkyrios mintys ir veiksmai atsiranda kaip gynyba nuo nerimo, agresijos, kylančios iš paciento vidaus. Įkyriais veiksmais mėginama perspėti ar likviduoti pasekmes, kurias ligonis iracionaliai jaučia galint atsirasti dėl jo minčių ar impulsų, jų tikslas apsaugoti ligonį ir jo artimuosius nuo mažai tikėtino pavojaus. Šie veiksmai padeda sumažinti nerimą, susijusį su įkyriomis mintimis.

Į viršų